Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisminio proc.Nr.1-04-6-00050-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija : 2.3.6.4.5.; 1.1.7.2.2.;1.1.8.1.2.;1.1.8.1.10.1.;1.1.8.12.;

1.2.18.8.2.;1.2.18.10.

2020 m. spalio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Vitai Diekontienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai direktorė, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. M., turėdama teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai vardu, jos naudai ir interesais, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, o būtent:

A. M., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore, turėdama 7355 vnt. įmonės akcijų ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidama vadovaujančias pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai, vykdydama mėsos ir paukštienos produktų gamybos veiklą, veikdama bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdama teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 4 straipsnio „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama <...> išsami ir naudinga<...> vartotojams...“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų inventorizacijos taisyklių nuostatų: 15.2 punkto „Komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip du asmenys <...>, 15.3 punkto „Atsakingi asmenys negali būti inventorizacijos komisijos nariai <...>, 30 punkto „Atliekant inventorizaciją esantis turtas suskaičiuojamas, pasveriamas, išmatuojamas arba naudojami kiti jo kiekio nustatymo būdai, atsižvelgiant į kiekvienos rūšies turto matavimo vienetą, laikymo vietą ir būdą“, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-08-31, kad išvengtų pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, tyčia, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, siekdama iškreipti informaciją apie įmonėje turimas mėsos žaliavų atsargas, kiekvieną mėnesį pildydama atsargų nurašymo aktus, nenurodydavo gamyboje sunaudotų mėsos žaliavų kilogramais, kaip tai yra reikalaujama nurodytuose teisės aktuose, ir pažeidžiant jų reikalavimus, sudariusi inventorizacijų komisiją iš vieno asmens, materialiai atsakingo asmens - komisijos pirmininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai generalinės direktorės A. M., 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. atliktų inventorizacijų metu pati inventorizacijos aprašuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie mėsos žaliavų likučius, dėl to susidarė faktinis mėsos žaliavos ir jos gaminių trūkumas, nenurašė sunaudotos mėsos 345367,68 eurų sumai, nuo kurios nesumokėtas 72527 Eur PVM mokestis. Tokius tikrovės neatitinkančius, laikotarpio nuo 2017-01-31 iki 2019-07-30 atsargų nurašymo aktus, 2016-12-31, 2017-12-31, 2018-12-31 inventorizacijos aprašus pateikė buhalterei R. M. (dirbusiai nuo 2016-04-11 iki 2019-06-17), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui buhalteriui R. K. tvarkančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai buhalterinę apskaitą nuo 2019 metų sausio mėn., kurie nesuvokdami jos (A. M.) nusikalstamų veikų pobūdžio, būdami suklaidinti, inventorizacijų metu užfiksuotais pinigine verte mėsos žaliavos likučiais, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-08-31 užregistravo ūkines operacijas apskaitos registruose, nurodydami mėsos žaliavų likutį 345367,68 Eur sumai.

Dėl 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2019-08-31 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, A. M., turėdama teisę atstovauti UAB „ (duomenys neskelbtini)“ ir partneriai, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai vardu, jos naudai ir interesais, siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, turtą ir jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamoji A. M. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai direktorė nuo 2008 m., pagal specialybę yra technologė. Žaliavų likučiai tęsėsi iš daug metų, nes įmonė perka daug šaldytos mėsos, susidaro ledas, o buhalterės „nušalimų“ nenurašė ir taip susidarė tokie likučiai. Ji pasitikėjo buhalterėmis, žinojo, kad apskaitoje yra tokie likučiai, kalbėjosi su buhalterėmis dėl likučių nurašymo, bet neteisingi likučiai liko iki VMI patikrinimo. Ji kaip atsakingas asmuo pasirašydavo inventorizacijos aktus. Nepaskyrė kito asmens į inventorizacijos komisiją, nes daugiau nėra materialiai atsakingų asmenų, įmonė maža, joje dirba 14 darbuotojų. Nori susitaikyti su Valstybe, grąžinti Valstybei PVM dalimis, kitų skolų įmonė neturi. Po VMI patikrinimo pakeitė apskaitos vedimo tvarką, dabar pateikia teisingus duomenis.

Apklausiama kaip įtariamoji A. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai įregistruota 2000 metų gruodžio mėn. 20 d., adresu (duomenys neskelbtini), mieste. Įmonės direktorė yra nuo 2008 m. lapkričio mėn. Buhalterinę apskaitą tvarkė R. M., o nuo 2019 metų pradžios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteris R. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai veikla - mėsos perdirbimas ir konservavimas. Paskutiniu metu vykdoma tik mėsos perdirbimo veikla. Įmonėje 2019 metais dirbo nuo 16 iki 20 darbuotojų. Darbuotojai nėra skirstomi pagal pareigybes. Tas pats darbuotojas gali dirbti sandėlyje, o po to atlikti būtinus darbus gamyboje. Kaip įmonės direktorė pati užsako ir priima žaliavą gamybai, pati kontroliuoja gamybos procesą, nes turi technologo išsilavinimą. Taip pat pati arba direktorius technikai A. M., ar vadybininkas D. M. priima užsakymus pagamintai produkcijai, rūpinasi jos pakrovimu klientui. Kadangi dirba labai mažai žmonių, todėl nėra paskirstytos pareigos. Ji kaip įmonės direktorė išrašinėjo pardavimo PVM sąskaitas - faktūras bei kasos dokumentus. Visus išrašytus ir gautus pirminius apskaitos dokumentus pateikė ir pateikia buhalteriams. Pati netvarko jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, neteikia deklaracijų VMI ar pranešimų Sodrai. Išrašydama PVM sąskaitas-faktūras tuo pačiu formuoja išrašomų sąskaitų - faktūrų registrą, kurį taip pat pateikia buhalteriams. Dėl atliekamų inventorizacijų paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai faktiškai nedarydavo inventorizacijų. Inventorizacijos komisija formaliai būdavo sudaroma iš vieno asmens, tai yra jos. Inventorizacijos duomenys būdavo paimami ir perkeliami iš vieno aprašo į kitą, naudojant seniau susidariusį likusį, suminį mėsos žaliavų likutį virš 300 tūkst. eurų. Jos darbo metu visi mėsos likučiai sutampa su mėsos žaliavos pirkimu, pagamintų gaminių kiekiu, likučių nurašymu. Anksčiau inventorizacijos nebuvo atliekamos dėl mažų gamybos apimčių. Visi prekių likučiai buvo žinomi kiekvienos savaitės pabaigoje. Kaip jau minėjo, gamyba vyksta pagal planinį užsakymą, iš anksto žinant koks kiekis kokiam produkcijos pirkėjui bus reikalingas. Įmonė yra maža, apimtys nesiplečia, todėl jiems jau yra žinomi užsakymų kiekiai. Su tais pačiais klientais dirba daugelį metų. Pirmą realią inventorizaciją atliko po 2019-09-03 VMI atlikto patikrinimo, kartu su VMI darbuotojais. Pagal turimus buhalterinės apskaitos dokumentus, mėsos žaliavos likutis 2019-08-31 turėtų būti apie 345 tūkst. eurų. Realiai už tokią sumą įmonėje žaliavos nėra ir nebuvo. Dėl padarytos veikos gailisi, dengia susidariusią pridėtinės vertės mokesčio skolą - 70676 eurų. Šiai dienai yra sumokėta apie 7000 eurų. Mano, kad tokie likučiai susidarė dėl neteisingai tvarkomos buhalterinės apskaitos, dėl netinkamo defrostacijos aktų bei šalutinių gyvūninių produktų (ŠGP) nurašymo žurnalų pildymo (t. 6, b. l. 62-63).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Remiantis liudytojo D. M. parodymais nustatyta, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai dirba nuo 2016 metų pradžios. Direktorė yra jo motina A. M. Ši bendrovė yra jų šeimos verslas. Jis yra pardavimų vadybininkas, dirba su klientais, prekybos centrais, siūlo jiems pirkti įmonės produkciją. Taip pat veža gaminių pavyzdžius, derina etikečių pavyzdžius, tikrina gaminių fasavimą pagal prekybos centrų reikalavimus, tikrina kaip pateikiama jų produkcija parduotuvėse. Jis kaip vadybininkas nesudaro sutarčių su klientais, taip pat nevykdo mokėjimų bei neišrašo apskaitos dokumentų. Prekybos centrai įmonės mėsos gaminius pasiima per logistines įmones. Privatiems asmenims prekes pristato įmonėje dirbantis vairuotojas. Pats neužsiima prekių pristatymu. Atlyginimas yra išmokamas pavedimu į sąskaitą banke (t. 3, b. l. 115).

Remiantis liudytojo A. M. parodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai yra šeimos verslo įmonė, joje dirba nuo 2001 m. vasario mėn. Jis yra technikos direktorius. Bendrovės direktorė yra jo žmona A. M. Jis įmonėje atsakingas už visų veikloje naudojamų įrenginių veikimą, remontą. Įrengimai yra seni, dažnai genda, tai jo pareiga yra atlikti pilną visų esančių ir gamyboje naudojamų įrenginių priežiūrą. Taip pat, jis yra atsakingas už įmonės transporto priežiūrą. Produktų užsakymus, sutartis su tiekėjais atlieka direktorė. Jis mėsos gaminių gamyboje nedalyvauja. Atlyginimą gauna pavedimu į sąskaitą banke. Grynais pinigais atlyginimas nemokamas. Priedų prie atlyginimo nei jis, nei kiti darbuotojai negauna, nes mažos gamybos apimtys, mažai užsakymų. Papildomai apklausiamas A. M. parodė, kad apie tai, jog įmonėje yra susikaupęs nenurašytas mėsos žaliavų kiekis, realiai sužinojo tik tada, kai buvo atliktas VMI patikrinimas. Už mėsos žaliavų nurašymą yra atsakinga direktorė A. M. (t. 3, b. l. 121, 125).

Remiantis liudytojos D. K. parodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai buhaltere (apskaitininke) dirbo nuo 2001 m. vasario mėn. iki 2017-09-28. Ji tvarkė kasos dokumentus, darbuotojų priėmimo - atleidimo dokumentus, vedė gaunamų - nurašomų pakuočių žurnalą, išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras. Ji buvo atsakinga už pirminių apskaitos dokumentų surinkimą ir pateikimą buhalterei. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vidiniam įmonės naudojimui pildė lentelės, kur suvesdavo PVM sąskaitų faktūrų numerius, pinigų sumas ir apmokėjimą. Realizacijos ataskaita susiformuodavo, kai buvo suvedamos išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Su grynaisiais pinigais nedirbo. Direktorės A. M. nurodymu padarydavo pavedimus tiekėjams, sumokant mokesčius VMI ar įmokas Sodrai. Ar buvo atliekamos turto ir žaliavų inventorizacijos nežino, nėra pasirašiusi jokio inventorizacijos akto. Jai nebuvo žinoma, kokie realūs mėsos žaliavos kiekiai buvo įmonėje. Žaliavų ir kitų prekių užsakymus darydavo direktorė. Negali pasakyti koks mėsos likutis turėjo būti įmonėje 2017 m. rugsėjo mėn. pabaigoje. Ji gavo tokį atlyginimą, koks buvo nurodytas atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiuose. Papildomo darbo užmokesčio negavo (t. 3, b. l. 167-168).

Remiantis liudytojo R. K. parodymais nustatyta, kad 2019 metų sausio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai direktorė A. M. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo. Pagal šią sutartį jis yra paskirtas tvarkyti apskaitą. Prieš pradedant tvarkyti apskaitą direktorė A. M. pateikė Didžiąją knygą, debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų sąrašą, inventorizacijos aktus, kasą ir kitus reikalingus dokumentus įmonės buhalterinės apskaitos vedimui. Susipažinęs su pateiktais dokumentais, pamatė, kad įmonėje yra didelis mėsos žaliavos likutis. Ar realiai įmonė turi tiek žaliavos, jam nebuvo žinoma. Jis pats nevyko į įmonę, nedalyvavo inventorizacijose, vedė apskaitą pagal direktorės A. M. pateiktus dokumentus. Iki VMI patikrinimo sunaudotas žaliavas nurašydavo pagal rekomendacinę formulę, kur surašydavo pirkimo ir realizacijos kiekius bei kainas. Konkrečiai neskaičiuodavo nei defrostacijos (sušaldytos mėsos atšildymo), nei nudžiūvimo pagal procentus. Kokius dokumentus pildė pati direktorė, jam nėra žinoma, nebuvo pateikiami duomenys dėl mėsos išpjaustymo, iškaulinimo. Direktorė dėl susidariusio įmonėje mėsos žaliavos pertekliaus pasakė tik tai, kad tokie likučiai tęsiasi iš seniai. Po patikrinimo direktorė kiekvieno mėnesio pabaigai atlieka inventorizaciją, kur yra suvedami realūs turimos žaliavos, pagamintos produkcijos, prekių, prieskonių likučiai. Pagal šiuos realius duomenis jis daro žaliavų ir prekių nurašymą ir fiksuoja realų dokumentinį turimo turto likutį. Po atlikto patikrinimo ir nustatytų dokumentinių žaliavos kiekių nurašymo, įmonėje apskaitomi realūs dokumentiniai kiekiai ir sumos. Įmonei yra priskaičiuota apie 72 tūkstančiai eurų mokėtino PVM (t. 3, b. l. 173-174).

Remiantis liudytojos R. M. parodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai buhaltere dirba nuo 2016 m. balandžio mėn. Į darbą priėmė direktorė A. M.. Darbo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), įmonės patalpose. Pradėjus dirbti, dar kurį laiką buhaltere dirbo D. K., dėl to ji deklaracijas ruošdavo ir teikdavo pagal D. K. pateiktus apskaitos registrus. Nuo 2017 m. dirba savarankiškai pilną darbo dieną, tvarko visą įmonės apskaitą. Su grynaisiais įmonės pinigais nedirba, kasininkė yra direktorė. Kiekvieno mėnesio gale daromi mėsos žaliavos ir prekių nurašymai. Mėsos žaliava buvo nurašoma pagal išrašytų sąskaitų-faktūrų, parduodant produkciją, duomenis, pritaikant rekomendacinę skaičiavimo formulę. Pagal šią formulę buvo skaičiuojamas dokumentinis mėsos žaliavų likutis. Tokį skaičiavimo metodą naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur ji anksčiau dirbo. Realiai mėsos žaliavų likučių netikrino, o susidariusį žaliavų likutį dokumentuose perkeldavo į mėsos žaliavų atsargų registrą. Apskaitą tvarkė pagal tuo metu gaunamus realius dokumentus. Ji inventorizacijose nedalyvaudavo, aktus pateikdavo direktorė A. M. (t. 3, b. l. 179-180).

Remiantis 2019-10-31 FNTT prie VRM Klaipėdos apygardos valdybos NVT skyriaus tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad atlikus Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - Klaipėdos AVMI) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai PVM už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-08-31 apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumą, nustatytas mėsos žaliavos trūkumas 345368 Eur sumai. Nustatytam mėsos trūkumui atskaitytas PVM sudarė 72527 Eur (t. 1, b. l. 1).

Remiantis 2019-10-31 Klaipėdos AVMI patikrinimo aktu Nr. (28.1) FR0680-343 nustatyta, kad pagal buhalterinės apskaitos dokumentus mėsos atsargų likutis 2019-08-31 sudarė 280996,09 Eur, o pagal 2019-09-06 inventorizacijos duomenis mėsos atsargų likutis 2019-08-31 sudarė 35628,41 Eur. Nustatytas 2019-08-31 mėsos atsargų trūkumas sudarė 345367,68 Eur. Bendrovė būdama PVM mokėtoja mėsos žaliavos pirkimo PVM traukė į PVM atskaitą. Nustatytam mėsos trūkumui atskaitytas PVM sudarė 72527 Eur (345367,68 Eur x 21 proc.). Patikrinimo metu papildomai apskaičiuota sumokėti į biudžetą PVM 70676 Eur (t. 1, b. l. 38-47).

Remiantis 2020-06-22 Klaipėdos AVMI specialisto išvada Nr. (28.16E)-KD7-17 nustatyta, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai ūkinės - finansinės veiklos tyrimą gauta išvada, iš kurios matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-08-31 buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, o būtent:

- 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai atsargų nurašymo aktuose už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-08-31 nenurodydama mėsos žaliavos kiekinių likučių nepagrindė produkcijos gamybai sunaudotos mėsos žaliavos nurašytos sumine išraiška.

- 4 straipsnio „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; <...> išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai mėsos žaliavos nurašymai už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-08-31 sunaudoti gamybai ir mėsos žaliavos likučiai laikotarpių pabaigai (2016-12-31, 2017-12-31, 2018-12-31) nepagrįsti faktiniais mėsos žaliavos kiekiais. Tokiu būdu inventorizacijų metu užfiksuotais suminiais mėsos žaliavos likučiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai nepagrindė produkcijos gamybai sunaudotų mėsos žaliavų, kurios buvo priskirtos ataskaitinių laikotarpių leidžiamiems atskaitymams.

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų inventorizacijos taisyklių nuostatų: 15.2 punkto „Komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip du asmenys <...>, 15.3 punkto „Atsakingi asmenys negali būti inventorizacijos komisijos nariai <...>, 30 punkto „Atliekant inventorizaciją esantis turtas suskaičiuojamas, pasveriamas, išmatuojamas arba naudojami kiti jo kiekio nustatymo būdai, atsižvelgiant į kiekvienos rūšies turto matavimo vienetą, laikymo vietą ir būdą“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai inventorizacijų metu atliktų 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. neužfiksavo faktinių kiekinių mėsos žaliavų likučių, metinių inventorizacijų komisija buvo sudaroma tik iš vieno asmens, materialiai atsakingo asmens - komisijos pirmininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai generalinės direktorės A. M..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 4 straipsnio nuostatų „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ reikalavimų, t. y. pagal aukščiau nurodytus apskaitos dokumentus (inventorizacijos aprašai 2016-12-31, 2017-12-31, 2018-12-31, atsargų nurašymo aktai), kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (pinigine išraiška) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-08-31 užregistravo ūkines operacijas apskaitos registruose, kurie neatitinka tikrovės, nes 2019-09-06 atliktos inventorizacijos metu nustatyta mėsos žaliavos ir jos gaminių trūkumas už 345367,68 Eur. Nustačius mėsos žaliavos trūkumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai nepagrįstai pasinaudojo 72527 Eur PVM atskaita už mėsos žaliavą, kuri nebebus naudojama PVM apmokestinamai veiklai.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktus apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00050-19 medžiagą, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, nuostatų nesilaikymo, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-08-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai (generalinė direktorė A. M.) Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už 2019 m. 01,02,03,04,05,06,08 mėn. pateiktose Klaipėdos AVMI elektroniniu būdu, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, 35 laukelyje „Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ deklaravo didesnę 70676 Eur PVM sumą ir 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ - deklaravo 70676 Eur mažesnę mokėtiną į biudžetą PVM sumą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai nesilaikė ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: 1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui“ , 66 straipsnio 2 dalies nuostatų „Paaiškėjus, kad prekės ir (arba) paslaugos, jeigu jų (o jeigu jos pasigamintos, – joms pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo įtrauktas (įtraukta) į atskaitą, pradėtos naudoti kitai negu šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai arba prarandamos, PVM atskaita tikslinama to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo minėtos aplinkybės, PVM deklaracijoje atitinkamai didinant mokėtiną į biudžetą (mažinant grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą“ ir 83 straipsnio 2 dalies nuostatų „Bet kokie pasikeitimai, įforminami kreditiniais ir (arba) debetiniais dokumentais, privalo būti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo (kliento) PVM apskaitą“ bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr.VA-29 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčių susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr.VA-73 redakcija) 52, 52.4, 57 punktų nuostatų, 52 punkto „35 laukelyje turi būti įrašoma atskaitoma pirkimo ir importo PVM suma, įskaitant patikslintas PVM sumas (su minuso ženklu – kai PVM atskaita mažinama, teigiama suma – kai PVM atskaita didinama), 52.4 punkto „PVM įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais patikslinta (įrašoma su minuso ženklu) praėjusių mokestinių laikotarpių atskaityta prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM suma <...> , kai paaiškėja, kad jos pradėtos naudoti kitai negu PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai arba prarandamos“ 57 punkto „Jeigu pastebėtos <..>klaidos, tai jos gali būti ištaisytos (patikslintos) to mokestinio laikotarpio, per kurį paaiškėjo, PVM deklaracijoje“, 53 punkto „36 laukelyje turi būti įrašoma apskaičiuota mokėtina į biudžetą (grąžintina iš biudžeto) PVM suma...“, nes laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-08-31 (7 vnt.) Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – 36 laukelyje nepadidino 70676 Eur mokėtino į biudžetą PVM sumos.

Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 70676 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir Valstybės biudžetui padarė 70676 Eur nuostolį (t. 4, b. l. 38-56).

Remiantis 2020-09-15 UAB „(duomenys neskelbtini) ir partneriai“ pažyma nustatyta, kad bendrovės skola biudžetui 65243 Eur (t. 6, b. l. 101).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo atveju kaltininkas suvokia, kad buhalterinę apskaitą tvarko, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymą, numato, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori.

Liudytojų D. K., R. M., R. K. parodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai buhalterinę apskaitą tvarkė pagal direktorės A. M. pateikiamus pirminius dokumentus, jie netikrino pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinio. Iš kaltinamosios A. M. parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, jie atitinka byloje nustatytas aplinkybes, matyti, kad A. M. žinojo apie faktinį mėsos žaliavų trūkumą ir 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. atliktų inventorizacijų metu inventorizacijos aprašuose sąmoningai įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie mėsos žaliavų likučius, tikrovės neatitinkančius 2016-12-31, 2017-12-31, 2018-12-31 inventorizacijos aprašus pateikė buhalteriams, taip dėl jos tyčinių veiksmų buhalterinės apskaitos registruose mėsos atsargų likutis 2019-08-31 sudarė 380996,09 Eur, o pagal 2019-09-06 inventorizacijos (atliktos VMI kartu su VMI) duomenis faktinis mėsos atsargų likutis 2019-08-31 sudarė 35628,41 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai patikrinimo metu nustatytas 2019-08-31 mėsos atsargų trūkumas sudarė 345367,68 Eur (380996,09 - 35628,41). Tokiu būdu kaltinamoji A. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai direktorė, organizuodama bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, tyčia pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, ir taip apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Specialisto išvada nustatyta, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, nuostatų nesilaikymo, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-08-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl kaltinamosios A. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 220 straipsnio 2 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016).

Aukščiau aptarti parodymai patvirtina, kad kaltinamoji A. M. sąmoningai pateikė buhalteriams tikrovės neatitinkančius 2016-12-31, 2017-12-31, 2018-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partneriai inventorizacijos aprašus, jų pagrindu apskaitos registruose bei Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už 2019 m. 01,02,03,04,05,06,08 mėn. buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys, taip laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-08-31 (7 vnt.) - 35 laukelyje „Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ deklaruota didesnė 70676 Eur PVM suma ir 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ - deklaruota 70676 Eur mažesnė mokėtina į biudžetą PVM suma ir neteisingos PVM deklaracijos buvo pateiktos elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi nustatyta, kad kaltinamoji A. M. yra atsakinga už žinomai neteisingų duomenų, kai mokesčių suma viršija 750 MGL (37 500 EUR), įrašymą į PVM deklaracijas ir jų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, todėl jos nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, kuria siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Kaltinamoji A. M. padarė baigtus tyčinius apysunkį ir sunkų nusikaltimus, jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. M. neteista, iš byloje pateikto Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad už administracinius nusižengimus nebausta (t. 6, b. l. 17), dirba, duomenų apie psichikos, priklausomybės ligas nėra.

BK 220 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų, tačiau visos anksčiau aptartos aplinkybės, taip pat kaltinamąją charakterizuojantys duomenys rodo, kad teismas turi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajai A. M. skirtina bauda, nustatant jos dydį, artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytam baudos dydžiui už sunkų nusikaltimą, manant, kad 240 MGL dydžio bauda atitinka teisingumo ir protingumo principus. Paskyrus BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, bausmės bendrinamos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vokas su 2 vnt. CD, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje ir skirti bausmes:

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5 000 eurų) dydžio baudą;

pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, – 240 MGL (12 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 240 MGL (12 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. M. galutinę bausmę - 160 MGL (8 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 6801) ir Klaipėdos apygardos teismo raštinei turi būti pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Voką su 2 vnt. CD, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.