Panevėžio apygardos teismo nutartis

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, nevedęs, nedirbantis, turintis II grupės neįgalumą, neteistas,

teismui perduotas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. 2024-05-01 apie 17 val., (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, sudavė vieną smūgį ramentu nukentėjusiajai E. Š. į kairės rankos alkūnę, padarydamas kairio alkūnkaulio apatinės dalies skeveldrinį lūžį su kampine deformacija, kas dėl alkūnkaulio lūžio komplikavosi kvėpavimo ir širdies veiklos nutrūkimu, postanoksine encefalopatija (smegenų pažeidimu dėl deguonies trūkumo), abipusiu plaučių uždegimu, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, dėl ko nukentėjusioji 2024-05-26 15.50 val. Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė, tokiu būdu tyčia nužudė E. Š..

Nukentėjusysis S. Š. parodė, kad E. Š. buvo jo teta. Jis anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) globos namuose, todėl lankydavo tetą. Ji buvo valdinga, viskas turėjo būti pagal ją. Ji niekada jam nesakė, kad kas nors ją skriaustų. R. taip pat yra matęs. Jis lėtas, neagresyvus. Apie įvykį sužinojo, kai teta buvo paguldyta į ligoninės reanimacijos skyrių. Tetai mirus, ją palaidojo šeimos kapavietėje, pretenzijų niekam neturi.

Liudytoja J. L. parodė, kad apie įvykį sužinojo 2024-05-02 - paskambino globos namų socialinis darbuotojas ir pasakė, kad įvyko incidentas su močiute. Pasakė, kad R. susistumdė su močiute, kuri yra išvežta į ligoninę, jai operuota ranka. Kai nuvažiavo pas sūnų, jis papasakojo, kad laukė koridoriuje, kol pakvies vakarienės. Belaukiant močiutė lazda jam dūrė ir lazdą metė į jį. Tada jis pačiupo tą lazdą ir sudavė močiutei per pirštus. Dar pasakė, kad ji buvo nugriuvusi, bet nepasakė kada – ar tada, kai ji pačiupo lazdą, kai jis sudavė, ar kitu momentu. Dar sūnus sakė, kad jis sudavė lazda per pirštus, o kai ji pačiupo lazdą, jis lazdą paleido. Socialinis darbuotojas iškvietė medikus, močiutę išvežė į ligoninę. Socialinis darbuotojas jai pasakė, kad močiutei operavo ranką, po to ji dvi savaites gulėjo paprastoje palatoje, vėliau pasidarė blogiau, todėl perkėlė į intensyvios terapijos skyrių, kur ji mirė. Sūnus (duomenys neskelbtini) serga 23 metus. Jis niekada nebuvo agresyvus. Iš globos namų taip pat negirdėjo, kad sūnus būtų agresyvus.

Liudytoja E. D. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) globos namų socialinė slaugytoja. Dirbo sekančią dieną po incidento. Policijai pateikė viską, kas buvo parašyta vidaus dokumentuose - žurnale. Jame buvo užrašyta, kad R. L. sumušė Š. ranką. Įrašus padarė tuo metu budėjusi slaugytoja D. P., tačiau incidento nematė. Iš darbuotojų niekas nematė incidento. Š. turėjo lėtinių ligų, buvo ūmaus būdo. Iki to įvykio, žodinių konfliktinių situacijų buvo ne vienas. L. daugiau užsidaręs. Nepastebėjo, kad būtų linkęs smurtauti. Jei kažkas stumtelėtų, tai sureaguotų, tačiau pats kito žmogaus nepultų.

Liudytoja I. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) globos namuose vyriausia socialine darbuotoja. Žino R. L.. Incidentas su Š. įvyko ne jos darbo dieną. Dėl incidento buvo sudaryta įvykio tyrimo grupė, kurios sudėtyje buvo ji, R. V., G. M. ir J. G.. Jie apklausę gyventojus išsiaiškino, kad gyventojai buvo susirinkę prie valgyklos ir laukė, kol bus pakviesti vakarienės. Tuo metu E. Š. lazda reguliavo kur eiti, kur sėsti. Ji ta lazda pataikė R., kuris paėmė lazdą ir trenkė atgal. Būdavo, kad E. dažnai mosikuodavo lazda - ji buvo valdinga. Po incidento visi nuėjo valgyti, E. taip pat valgė vakarienę, tačiau po vakarienės pasakė, kad skauda ranką, kreipėsi į medicinos punktą, todėl slaugytoja iškvietė greitąją pagalbą. Iš gyventojų pasakojimų neišgirdo, kad kažkas kitas būtų sudavęs Š.. Apie įvykį pasakojo N. R.. Jis yra dalinai neveiksnus turtiniuose santykiuose, tačiau kitose srityse jo veiksnumas neapribotas, todėl juo galima tikėti, nes jis adekvačiai suvokia situaciją. R. N. jiems papasakojo, kad E. trenkė R. lazda, trenkė kelis kartus. Tada R. pačiupo lazdą ir trenkė atgal. Trenkė į ranką. E. buvo įkyri, su charakteriu, komandavo kitiems gyventojams. L. labai uždaras, neturi draugų, linkęs į vienatvę, neagresyvus.

Liudytojas R. V. parodė, kad apie incidentą pranešė darbuotojai. Gyventojai R. N. ir N. L. papasakojo daugiau. Jų parodymai pakankamai patikimi, jie nelinkę meluoti. R. N. ribotai veiksnus turtinių santykių srityje. R. ir N. parodymai sutapo. Iš R. išgirdo, kad L. vaikštinėjo koridoriumi, o E. Š. užgauliojo, kaišiojo lazdą po kojom bei trenkė, ar metė lazdą į R.. R. pagavo lazdą ir trenkė atgal. Yra du variantai – jei Š. metė, tai R. pakėlė nuo žemės lazdą ir trenkė jai. Arba smūgiavo E., R. pagavo lazdą ir trenkė atgal. N. L. nurodė, kad Š. užsimojo trenkti, o R. pagavo lazdą ir trenkė. Jis L. prižiūri nuo 2011 metų, agresijos nepastebėjo. Kai vyko pas psichiatrą L. suprato situaciją, bijojo, jautė stresą. Jokių kitų duomenų, kad kažkas kitas sužalojo E. Š. nebuvo. L. yra prižiūrimas psichiatro. Jis pasakė, kad „mušiau E., ji metė iš lazdos ir aš trenkiau“. Sakė, kad žino, jog pasielgė negerai. Jo sveikata tik blogėja, adekvatumas suprastėjo, jis lėtas, vangus. Kitų gyventojų atžvilgiu agresijos tikrai nerodo. Mama jį lanko dažnai, jis prižiūrimas, atvyksta ir brolis.

Liudytojas R. N. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) globos namų gyventojas. Praėjusiais metais gegužės 1 d. laukė vakarienės. Prie valgyklos sėdėjo Š., kuri metė savo lazdą į valgyklą ėjusiam R. po jo kojomis. R. pagavo lazdą ir lazda trenkė jai per ranką ir per pilvą. Ji rankas laikė nuleidusi. Tada E. nuėjo vakarieniauti, tačiau dėl rankos, kuri pradėjo tinti, skausmo, nebaigė valgyti, todėl jai buvo iškviesta greitoji pagalba.

Š. visada kabinėjosi prie R.. Nepatiko jai, kad R. nelabai tvarkingas. Ji kabinėjosi, nesugyveno su visais, buvo pikta moteris. R. yra labai ramaus būdo, kitų niekada nemušė. Jis neagresyvus, nepiktybinis.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. L. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu, tai yra 2023-05-01, sirgo lėtine psichikos liga – (duomenys neskelbtini), ryškus asmenybės defektas, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti. Jis šiuo metu serga lėtine psichikos liga – (duomenys neskelbtini), ryškus asmenybės defektas, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali juos valdyti. R. L. tikslinga taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – priverstinį ambulatorinį stebėjimą (t. 2, b. l. 15 - 21).

Ekspertė J. P. paaiškino, kad išvadą dėl R. L. tvirtina. Nuo 2002 metų jam diagnozuotas endogeninis psichikos sutrikimas, vėliau diagnozė perkvalifikuota į lėtinį psichikos sutrikimą – (duomenys neskelbtini). Nuo 2002 metų dėl ligos paūmėjimo, agresyvaus, neprognozuojamo, impulsyvaus elgesio, daug kartų gydytas įvairiuose psichikos ligų stacionaruose. Eigoje liga įgavo negatyvią simptomatiką, sunkiai pasiduodanti gydymui. Ligos pasėkoje nukentėjo jo mąstymas, gebėjimas priimti sprendimus. Tai atsispindi atliktas psichologinis tyrimas. Uždraustos veikos metu 2024-05-01 R. L. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės, negalėjo jų valdyti. Ekspertizės metu konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį priverstinį stebėjimą ir gydymą. Tokia gydymo rūšis parinkta įvertinus jo psichikos būsena. Ilgą laiką gydymo ir vaistų fone jo psichikos būsena buvo pakankamai stabili. Be to, nebuvo stebėtos socialinio pavojingumo rizikos. Asmuo gyvena globos namuose, jam yra užtikrinamas vaistų naudojimas. Šiuo atveju remisija sunkiai įmanoma, nes vyrauja negatyvi simptomatika, kuri jokiais vaistais nėra gydoma. Tačiau pasirinko ambulatorinį gydymą, nes asmuo gyvena globos namuose, jam bus užtikrintas vaistų vartojimas, dėl to nekonstatuotos padidintos socialinio pavojingumo rizikos. Taip pat vadovaujasi globos namų charakteristika. R. L. negalėjo paaiškinti savo veiksmo motyvo nei tos dienos įvykių eigos, nei sugebėjo paaiškinti, ką padarė. Neturi duomenų, kad jis galėtų pakenkti sau, mąstymas sutrikęs, vystosi asmenybės degradacija. Jo išėjimas iš globos namų yra neįmanomas, nebent būtų žmogus, kuris nuolat juo rūpintųsi.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje 2024-07-03 Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta:

???1. E. Š. nustatytas kairio alkūnkaulio apatinės dalies skeveldrinis lūžis su kampine deformacija. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15 punktu, sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

2. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Identifikuoti žalojusį daiktą nėra galimybės, tačiau remiantis nustatyto sužalojimo pobūdžiu ir lokalizacija, tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant lazda - alkūniniu ramentu.

3. Nustatytas sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai.

4. E. Š. mirties priežastis kairio alkūnkaulio apatinės dalies skeveldrinis lūžis su kampine deformacija. Šis sužalojimas, gretutinių ligų fone, pooperaciniame laikotarpyje komplikavosi kvėpavimo ir širdies veiklos nutrūkimu, postanoksine encefalopatija (smegenų pažeidimu dėl deguonies trūkumo), abipusiu plaučių uždegimu, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu.

5. E. Š. mirtis konstatuota Panevėžio ligoninėje 2024-05-26, 15:50 val.

6. E. Š. sirgo gretutinėmis ligomis: išemine širdies liga su vidutinio sunkumo širdies nepakankamumu, pirmine arterine hipertenzija II°, hipertrofine kardiomiopatija, lėtine galvos smegenų išemija. Šios ligos sunkino E. Š. būklę pooperaciniame laikotarpyje ir įtakojo komplikacijų išsivystymą bei mirtį (t. 1, b. l. 171 - 172).

Ekspertas R. Ž. paaiškino, kad išvados 4 p. yra nurodyta Š. mirties priežastis – kairio alkūnkaulio apatinės dalies skeveldrinis lūžis su kampine deformacija. Tyrimas buvo atliktas pagal medicinos dokumentus. Iš dokumentų matyti, kad dėl rankos traumos (smūgis į ranką) buvo kreiptasi į ligoninę. Ligoninėje nustatytas dilbio patinimas, kraujosruva, rentgenu nustatytas kairio alkūnkaulio apatinės dalies skeveldrinis lūžis, kampinė deformacija, todėl operacija buvo neišvengiama. Sekančią dieną buvo atlikta operacija. Po operacijos staiga pablogėjo ligonės būklė - prarado sąmonę, atsirado kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumas. Mirties priežastis dokumentuose neįvardinta, tačiau tikėtina, kad dėl ilgojo kaulo lūžio. Po operacijos prasidėjo riebalų embolija, o esant nepakankamai smegenų kraujotakai, širdies nepakankamumui, net ir mažas riebalų kiekis gali sukelti komplikacijas. Vėliau išsivystė pneumonija – plaučių uždegimas ir nukentėjusioji mirė. Komplikacijų priežastis - alkūnkaulio apatinės dalies skeveldrinis lūžis su kampine deformacija bei operacija. Riebalinė embolija pasireiškia ne visada. Tačiau esant gretutinei patologijai – širdies nepakankamumui, nepakankamam smegenų aprūpinimui krauju, kaip šiuo atveju, mažas riebalų kiekis galėjo papulti į kraujotaką ir sukelti mirtį. Plaučių uždegimo komplikacija kai žmogus nejudantis ir be sąmonės išsivysto beveik visada. Dėl plaučių uždegimo visada skiriami antibiotikai. Po operacijos nukentėjusioji neteko sąmonės tą pačią dieną 20 val. Sąmonė pilnai neatsistatė.

Atmetė versiją, kad Š. galėjo susižaloti nugriuvusi, nes nebūdinga tokio pobūdžio sužalojimams. Nustatytas sužalojimas - alkūnkaulio skeveldrinis lūžis, vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Išvados 1 - me punkte nurodė, kad sunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi išsivystė pavojinga gyvybei būklė. Jei ji būtų likusi gyva, būtų konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kad padaryti lūžį, reikia stipraus smūgio. Jaunesniam žmogui reikia stipresnio smūgio, o šiuo atveju - moteris vyresnio amžiaus, jos kaulų tankis buvo sumažėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Šioje byloje nėra ginčo dėl to, ar R. L. 2024-05-01 apie 17 val., E. Š. padarė kairio alkūnkaulio apatinės dalies skeveldrinį lūžį su kampine deformacija, kuris dėl kvėpavimo ir širdies veiklos nutrūkimo, postanoksinės encefalopatijos (smegenų pažeidimo dėl deguonies trūkumo), abipusio plaučių uždegimo, kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, 2024-05-26 15.50 val. sukėlė nukentėjusios mirtį. Medicininiai duomenys patvirtina, kad po 2024-05-02 10 val. nukentėjusiajai atliktos operacijos, tą pačią dieną - 18. 40 val. nukentėjusioji nebereagavo, todėl iškviestas reanimatologas bei ji perkelta į intensyvios terapijos skyrių, kur prijungta prie dirbtino plaučių ventiliavimo aparato ir buvo gaivinama. Sunki būklė išliko iki 2024-05-23, kuomet jai esant vidutinės būklės buvo perkelta į Vidaus ligų skyrių. Tačiau sekančią dieną vėl konstatuota sunki būklė, o 2024-05-26 jos mirtis. Išduotas mirties liudijimas: pagrindinė liga – alkūnkaulio lūžis, tarpinė mirties priežastis – būklė po gaivinimo, postanoksinė encefolapatija, abipusė pneumonija. Taigi teismas neabejoja, kad esant šioms aplinkybėms, tarp R. L. veiksmų, kuomet jis padarė E. Š. kairio alkūnkaulio lūžį ir E. Š. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad E. Š. mirtį sukėlė ne R. L. veiksmai, o kiti veiksniai, nesusiję su R. L. smurtiniais veiksmais. Todėl nustatytos faktinės aplinkybės atitinka bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis ir baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, kurią padarė R. L..

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad R. L. tikslinga taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tiek ekspertė J. P., tiek (duomenys neskelbtini) globos namų darbuotojai patvirtino, kad R. L., gyvenančio globos namuose, ambulatorinis stebėjimas ir gydymas yra pakankamas įvertinus tai, kad jis nėra socialiai pavojingas nei sau, nei kitiems. Be to, dėl asmenybės degradacijos jo gyvenimas ne globos namuose iš esmės yra neįmanomas.

Taigi įvertinus byloje esančius ir gautus duomenis dėl priverčiamos medicinos priemonės rūšies taikymo R. L., teismas daro išvadą, kad dėl nustatyto nedidelio socialinio pavojingumo R. L. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

pripažinti, kad R. L. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutarčiai įsiteisėjus, lazdą – alkūninį ramentą, kuri 2024 m. spalio 10 d. priduoti saugojimui į Panevėžio apskrities VPK objektų saugyklą (aktas Nr. IL1-11588), grąžinti (duomenys neskelbtini) globos namams (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę apskųsti nukentėjusieji, gynėjas, prokuroras, asmens, kurio byla buvo nagrinėja šeimos nariai ar artimieji giminaičiai per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, o R. L. nuo nutarties gavimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.