Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja A. A., sekretoriaujant G. N., dalyvaujant prokurorui A. L., gynėjui A. J., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „Alpina“, turintis vidurinį išsilavinimą, gyv.(duomenys neskelbtini) m., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas LR BK 149str.3d.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. laikotarpiu nuo 2008 metų rudens iki 2009 metų kovo mėnesio, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo nenustatyta, savo gyvenamajame bute, adresu .(duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios V. D., gim. .(duomenys neskelbtini), būkle dėl nepilnametystės ir lengvo protinio atsilikimo, dėl ko nukentėjusioji negalėjo ir šiuo metu negali visapusiškai teisingai suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų reikšmės, bei panaudodamas fizinį smurtą, pastumdamas į lovą ir užgulęs nepilnametę V. D., kuri dėl jai būdingų individualių psichologinių savybių, socialinės brandos ir įvykio aplinkybių, negalėjo aktyviau pasipriešinti R. B. veiksmams, lytiškai santykiavo su nepilnamete V. D. prieš jos valią, t.y. ją išžagino.

Taip pat jis, laikotarpiu nuo 2008 metų rudens iki 2009 metų kovo mėnesio, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo nenustatyta, savo gyvenamajame bute, adresu .(duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios V. D., gim. .(duomenys neskelbtini), būkle dėl nepilnametystės ir lengvo protinio atsilikimo, dėl ko nukentėjusioji negalėjo ir šiuo metu negali visapusiškai teisingai suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų reikšmės, bei panaudodamas fizinį smurtą, pastumdamas į lovą ir užgulęs nepilnametę V. D., kuri dėl jai būdingų individualių psichologinių savybių, socialinės brandos ir įvykio aplinkybių, negalėjo aktyviau pasipriešinti R. B. veiksmams, lytiškai santykiavo antrą kartą su nepilnamete V. D. prieš jos valią, t.y. ją išžagino.

Taip pat jis, laikotarpiu nuo 2008 metų rudens iki 2009 metų kovo mėnesio, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo nenustatyta, savo gyvenamajame bute, adresu .(duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios V. D., gim. .(duomenys neskelbtini), būkle dėl nepilnametystės ir lengvo protinio atsilikimo, dėl ko nukentėjusioji negalėjo ir šiuo metu negali visapusiškai teisingai suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų reikšmės, bei panaudodamas fizinį smurtą, pastumdamas į lovą ir užgulęs nepilnametę V. D., kuri dėl jai būdingų individualių psichologinių savybių, socialinės brandos ir įvykio aplinkybių, negalėjo aktyviau pasipriešinti R. B. veiksmams, lytiškai santykiavo trečią kartą su nepilnamete V. D. prieš jos valią, t.y. ją išžagino

Taip pat jis, laikotarpiu nuo 2008 metų rudens iki 2009 metų kovo mėnesio, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo nenustatyta, nepilnametės V. D. globėjų bute, adresu .(duomenys neskelbtini) užrakindamas buto duris, taip atimdamas nepilnametei V. D. galimybę priešintis ir pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios V. D., gim. .(duomenys neskelbtini), būkle dėl nepilnametystės ir lengvo protinio atsilikimo, dėl ko nukentėjusioji negalėjo ir šiuo metu negali visapusiškai teisingai suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų reikšmės, o dėl jai būdingų individualių psichologinių savybių, socialinės brandos ir įvykio aplinkybių, negalėjo aktyviau pasipriešinti R. B. veiksmams, lytiškai santykiavo su nepilnamete V. D. prieš jos valią, t.y. ją išžagino

Taip pat jis, 2009 metų kovo mėnesio 12-14 dienomis, tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo nenustatyta, savo gyvenamajame bute, adresu .(duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios V. D., gim. .(duomenys neskelbtini), būkle dėl nepilnametystės ir lengvo protinio atsilikimo, dėl ko nukentėjusioji negalėjo ir šiuo metu negali visapusiškai teisingai suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų reikšmės, bei panaudodamas fizinį smurtą, pastumdamas į lovą ir užgulęs nepilnametę V. D., kuri dėl jai būdingų individualių psichologinių savybių, socialinės brandos ir įvykio aplinkybių, negalėjo aktyviau pasipriešinti R. B. veiksmams, lytiškai santykiavo su nepilnamete V. D. prieš jos valią, t.y. ją išžagino.

Motyvuojamoji dalis

R. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nukentėjusiosios jis nežagino. Nukentėjusioji yra jo draugės netikra sesuo. Nukentėjusioji jo nemėgsta, jie nesutarė. Ji ateidavo pas juos į butą, žiūrėdavo visokius „porno“ filmus, vogė, buvo išbarta, jis jai sudavė per užpakalį ir išvarė iš namų, todėl jį apkalba. Jie tą sekmadienį (2009 metų kovo mėnesį, kada yra kaltinamas išžaginimu) prie ežero buvo, o po to nerado auskarų ir pinigų. Tada ir išvarė V. D.. Išvarė dieną prieš, iki ji pasiskundė policijai dėl išžaginimo. V. D. pažįsta jau 10-11 metų. Ją pasiėmė auginti jo draugės tėvai. Viktoriją gerai pažinojo ir jos amžių žinojo, psichinę būklę taip pat žinojo. Ji mokėsi mokykloj ir gyveno .(duomenys neskelbtini), o jis gyveno .(duomenys neskelbtini). Luokės gatvėje tik kurį laiką nuomojosi butą, apie 3 metus. Į Luokės gatvėje esantį butą ateidavo nukentėjusioji pastoviai. Buvo ir toks atvejis kada jis nukentėjusiąją vežė į namus. Tada dviese važiavo. Buvo kažkur 17 val. Paleido ją prie namo ir viskas, nelipo iš mašinos, į namus nėjo ir nežino, ar kas bute buvo. Nukentėjusioji jo negundė ir nedomino seksualiai. Dėl nukentėjusiosios parašytų raštelių nieko nežino. Nukentėjusioji yra nesąžininga. Ji nuo 12 metų pradėjo vogti. Jis pagavo ją kartą, parvedė namo. Faktas tas, kad ji viską išsigalvojo. Nežino, dėl ko ji būtent jį kaltina išžaginimu. Ji gyveno lytinį gyvenimą su kitais. Ji pastoviai turėjo pinigų - apie tai jam draugai pasakojo. Pasakojo, kad nukentėjusioji tualete laukdavo ir už pinigus „į burną ėmė“. Vaikų globos namuose visi apie ją žinojo. Ji buvo aktyvi sekso srityje. Jai buvo 13 metų, kai paskambino į jos telefoną 37 metų vyras ir paklausė: „kur mano V.?“. Jis paklausė, kiek jam metų? Vyriškis pasakė, kad 37 metai. Jis pasakė nukentėjusiajai viską, o ji tik pasakė, kad nesakytų mamai. Namie jai būdavo laisvė suteikta kaip normaliam vaikui. Kai buvo 13-14 metų susidėjo su vagišiais. Dėl vagystės globėja nesikreipė į policiją. Iš uošvio pavogė auksinę grandinėlę ir 1000 litų. Tai buvo prieš 5 metus. Lyg ir nebėgdavo iš namų. Negali paaiškinti, kodėl jis atsisakė tirtis melo detektoriumi.

N. V. D. apklausta pas Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad nuėjo pas globėjų dukrą Alioną, kuri gyveno su R.. A. išėjo į miestą, o ji prižiūrėjo vaiką. Sėdėjo prie kompiuterio. Tuo metu grįžo namo R.. R. priėjęs iš nugaros pradėjo liesti krūtinę, mauti kelnes. Ji liepė eiti šalin, stūmė nuo savęs, bet jis paėmęs už rankos nusivedę į kitą kambarį. Numovė kelnes, pastūmė ant lovos ir atsigulęs ant jos įkišo savo lytinį organą į jos lytinius organus-makštį. R. taip santykiavo ne pirmą kartą, tai tęsiasi nuo septintos ar aštuntos klasės, kai jai buvo 14-15 metų. Jam sakydavo, kad nenori lytinių santykių, tačiau R. įversdavo į lovą, varpą įvesdavo į jos lytinius organus ir darydavo judesius. Dar vieną kartą R. santykiavo globėjų namuose. A. prašė su R. nuvažiuoti į parduotuvę ir kažką paimti iš globėjų namų. Įėjus į butą Remigijus užrakino buto duris ir lytinį aktą atliko ant grindų. Apie tai, kad R. ją išžagino ji yra pasakojusi tik mokykloje pavaduotojai. Iš nukentėjusiosios apklausos metu rašytų raštelių psichologei matyti, kad nukentėjusioji aprašo kaip prie jos lindo globėjas, bet neišprievartavo, nes buvo girtas, bei kaip R. ją veždavo automobiliu ir siūlydavo atlikti lytinį aktą, bei po to nusukdavo nuo kelio. Nukentėjusioji apklausta pas Telšių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją dar kartą patvirtino ir patikslino savo parodymus, nurodydama, kad su R. B. buvo keturi prievartiniai lytiniai santykiai jo namuose ir vienas kartas jos globėjos namuose, paveikslėliuose parodė ir užrašė, kur jai buvo kišama kaltinamojo varpa (Nukentėjusiosios apklausos protokolai pagarsinti, remiantis LR BPK 276str.1d,1p., T.1, b. l. 21-46, 118-124).

Liudytoja A. M. parodė, kad su kaltinamuoju ji kartu gyvena. Žino, kuo R. B. kaltinamas, tačiau tai neteisybė. Jeigu ir jos tėtį nukentėjusioji tuo pačiu kaltino, tai kaip tai gali būti teisybė. R. B. ir V. D. vieni būdavo labai retai. Pas juos buvo kompiuteris, internetas, todėl nukentėjusioji norėjo ateiti į jų namus. N. R., kad ateidavo V. pas juos į namus, nes ji vogdavo. Kai dar pas jos mamą gyveno, kartą ją buvo pagavusi dėl vogimo. Palikdavo namuose ją vieną – dažniausiai su vaiku, kai ji į kokią parduotuvę nueidavo. 2009m kovo 12,13,14 dienas atsimena. V. jai parašė žinutę ir klausė, ar gali ateiti. Pasakė, kad gali. Kugelį tada kepė. Po to, klausė, ar gali pasilikti pas juos, todėl leido jai pernakvoti. Ji buvo išėjusi iš namų su sūnumi Edgaru pasivaikščioti po lauką. Klausė jos, ar ji nori kartu, bet ji atsisakė. R. B. tuo metu miegojo. Kai grįžo, R. toliau miegojo. Po to, R. išvažiavo į žvejybą, o jos ėjo pas tėvus. Kitą dieną važiavo šašlykų kepti. Ji pas juos buvo 3 dienas. Nežino, kodėl parašė skundą, tikriausiai norėjo išeiti iš tėvų namų, norėjo laisvės. Kai gyveno pas mamą - vaizdavo angelą, o išėjusi iš namų pasikeisdavo neatpažįstamai. Jos draugės V. D. matydavo, papasakodavo apie jos elgesį. Apie raštelius nieko nežino. Po bylos iškėlimo nebendravo su ja. Ji mamai parašydavo. Sakė mama, kad Šiauliuose V. D. parašė raštelius. Ji gulėjo ir Klaipėdoje ligoninėje. Važiavo kartu į Šiaulius, mama nuėjo pas Viktoriją aplankyti, o ji sėdėjo mašinoj. Mama pasakė, kad V. D. jai davė raštelį. Ji raštelio neskaitė. Nesupranta, kas galėjo parašyti, jei ne pati V. D..

L. V. M. parodė, kad kaltinamasis yra dukters draugas, o nukentėjusiąją ji globojo. Nukentėjusioji pas jos tėvelius buvo palikta, kai jai buvo 5 metai. Ją paliko tikrasis tėvas. Jos močiutė kažkada buvo jos tėvų kaimynė. V. D. tėvas buvo su negalia. Jis atidavė ją į vaikų namus, po to ji gyveno pas pusseserę, ją ten mušė. Vėl tėvas pasiėmė pas save į Klaipėdą. Jai V. D. svetimas vaikas. Atsimena, kaip nuvažiavo į kaimą pas savo tėvus ir pamatė V. Paklausė mamos, iš kur ji, o mama atsakė, kad Igoris paliko. V. pradėjo prašyti, kad būtų jos mama. Taip ji išbuvo visą vasarą pas jos tėvus. Rudeniui atėjus, pradėjo tvarkyti dokumentus dėl jos globos, nes mokslo metai atėjo, reikėjo kažkaip vaiką į mokyklą leisti. 10 metų ją augino. Pradžioje ji ėjo į rusų mokyklą. Ten buvo 4 mokiniai, tai su V. elgėsi kaip su savu vaiku. Baigė 4 klases ir perėjo į lietuvišką mokyklą. V. D. nežinojo daugybos lentelės, laikrodžio nepažinojo. Paskyrė jai pirmą invalidumo grupę, po to - antrą. Pervedė į specialiąją mokyklą. Kai pareidavo iš mokyklos, ji klausdavo, ar viskas mokykloj gerai. Ji atsakydavo, kad gerai, o po kiek laiko paskambindavo mokytoja ir pasakydavo, kad V. susimušė, striukę išpaišė. Truputį kas blogai – V. D. užsidarydavo. Sūnaus draugą buvo apvogusi. R. B. pačiupo V. bevagiant. Ji gynėsi, sakė, kad nieko nedarė ir nevogė. Vaikų teisėm pranešė apie vagystes, o jie pasiūlė slėpti pinigus. 2000 litų išnešė, dar kai specialiojoje mokykloj mokėsi. Vyro auksinę grandinėlę ir 2000 litų bei 500 eurų pavogė. Ją mylėjo, gynė. Sakė, kad negalima vogti. Į mokyklą buvo nuėjusi ir sužinojo, kad ji vaikams dalino pinigus. Vėliau nukentėjusioji prisipažino. Grandinėlę buvo draugui Mantui padovanojus, jis kartu specialiojoje mokykloj mokėsi. Nukentėjusioji jau buvo kartą išžaginta. Tada kreipėsi į policiją. Kiek pamena buvo nustatytas kaltininkas, bet byla nutraukta. V. D. apie savo lytinį gyvenimą nepasakojo, ji nieko nežinojo. Nukentėjusioji pas Mantą eidavo į Vaikų globos namus. Tada prasidėjo nesutarimai, sakė, kad nori į vaikų namus. Netiki, kad kaltinamasis išžagino V. D.. V. D. pati jai sakė, kad viską padarė iš pavydo, nes dukrai A. gimus sūnui, jai visi ėmė skirti mažiau dėmesio. Kai V. D. paguldė į Šiaulių psichiatrinę ligoninę, V. D. prašė, kad ji atvažiuotų. Po dviejų savaičių tik nusprendė nuvažiuoti. Su anūku nuėjo pas ją. Ji jai padavė laišką. Su vaiku vaikščiojo po koridorių. V. D. sakė, kad iš ligoninės pabėgs, buvo susipjausčiusi kojas. Sakė, kad nori pas ją namo. Grįžusi į kaimą ji perskaitė laišką ir nunešė jį į Vaikų globos namus. Dabar su V. D. nebebendrauja, tik pasveikino su aštuonioliktu gimtadieniu ir tiek. Parašo ji kartais žinutę, klausia, kaip gyvena, kaip sveikata, bet ji neatrašo. Vengia bendrauti, visi kontaktai yra nukentėjusiosios iniciatyva. Jai įtarimų dėl to, kuo R. B. yra kaltinamas, nekilo. V. D. yra melagė, dvilypė. Namuose ji buvo gera, padėdavo, slaugydavo, o mokykloj pasikeisdavo. Ji dėl savo vaikų tiek nėjo į mokyklą, kiek dėl V. Ji buvo labai uždara. Jei kiek griežčiau su ja pakalbėdavo – nešnekėdavo. Jei ko norėdavo – parašydavo raštelį.

Liudytoja D. J. parodė, kad ji dirbo Telšių vaikų globos namuose. V. D. į globos namus pateko prieš 2,5 metų lydima specialios mokyklos pedagogų. Pateko, dėl to, kad buvo iškelta byla dėl seksualinės prievartos globėjų šeimoje. Laikotarpiu kai ji Vaikų globos namuose gyveno, bendraudavo su ja. Jos elgesys buvo sutrikęs. Ji lydėjo V. D. į Vilnių – į Vaiko raidos centrą. Šiaip, ji atvirai pasakodavo daug ką, bet kas susiję su bylą – ne. Klausė ne kartą, kur yra tikroji tiesa, bet ji vieną kartą atsakydavo vienaip, kitą kartą – kitaip. Apie pabėgimus pasakodavo atvirai, taip pat apie seksualinius ryšius. Tekdavo ją parsivežti iš visokiausių vietų, ji bendravo su žmonėmis, linkusiais į asocialų gyvenimą. Ji buvo sutrikusio intelekto ir didžiuodavosi, kai apie tuos nuotykius savo pasakodavo. Teko ir su jos vaikinais susitikti. Ji buvo sudėtingo charakterio, buvo išvežta į Švėkšnos sanatorinę mokyklą. Venas braižėsi, dažnai išgėrinėjo ir pabėginėjo. Sakydavo, kad taip daro, nes liūdna buvo, ir šiaip sau. Mano, kad trūko dėmesio, užuojautos. K. V. grįžo iš Šiaulių psichiatrinės ligoninės, pasirodė globėja. Tada buvo vasaros pabaiga ar rudens pradžia. Globėja lyg ją pasiimti norėjo kelioms dienoms. Ji įėjo į kambarį, o globėja V. D. šukavo plaukus, labai artimos atrodė. Neatsimena, kuri jai padavė laiškelį. Ji paklausė Viktorijos, ar ji nori, kad tas raštelis būtų perduotas tyrėjai. Ji atsakė, kad nori. Apie prievartą V. D. nekalbėjo. V. D. lengviau bendraudavo laiškeliais, bet ji to būdo su ja nepraktikavo. Žino, kad su auklėtoja taip bendravo. Socialinė darbuotoja, kuri jiems perdavė V. D., sakė, kad ji kalbėjo apie tą įvykį su ja, tačiau smulkmenų nepasakojo.

Liudytoja A. K. parodė, kad ji dirbo Telšių specialiojoje mokykloje socialine pedagoge ir muzikos mokytoja. V. D. ji dėstė muziką, be to V. D. po pamokų langė jos būrelį. 2009m. kovo viduryje atėjo pavaduotoja D. S. kartu su V. D.. S. S. papasakojo, kad šeštadienį V. D. išprievartavo globėjos dukters draugas. V. D. jai papasakojo, kad globėjos dukters draugas ne kartą ją yra išžaginęs. Sakė, kad tai vyko jai prižiūrint vaikelį. Ji klausė ar tai buvo prievarta. V. D. atsakė, kad ji nenorėjo santykių. Ji labai smulkiai neklausinėjo, nes V. D. sunku pasakoti. Kad ji meluotų neatrodė, kalbėjo nuoširdžiai. Ji nepasitikėjo žmonėmis, pasakojo kad kažkoks berniukas ją jau bandė nuskriausti. V. D. buvo paprasčiau parašyti savo jausmus, negu papasakoti. Ji pamokas lankė tvarkingai, iš pamokų nebėgo, vidaus tvarkos nepažeidinėjo. Turėjo draugą M. Ž.. Skundėsi, kad globėja neleidžia draugauti. J. B. buvo jos klasiokas, kad tarp jų būtų kitokių ryšių, jai nežinoma.

Liudytoja D. S. parodė, kad ji dirba Telšių specialiojoje mokykloje direktoriaus pavaduotoja. V. D. buvo jų mokyklos moksleivė. Ji jos klasėje dėstė ir jautė, kad su V. D. yra ryšis. Mergaitė ja pasitikėjo. Pastebėjo, kad mergaitė ėmė keistis, pasidarė agresyvesnė, pradėjo pjaustytis riešus ir visą ranką. Vieną dieną ji parašė raštelį, o po to pasakė, kad nori pasikalbėti. Iš jos pakalbio suprato, kad jos sesers sugyventinis ją išžagino savo namuose. Iš pasakojimo suprato, kad lytinis aktas įvyko. Ir tas įvykis buvo ką tik įvykęs. Jau prieš pokalbį ji gavo jos raštelius, kad nori pasikalbėti, kad jai blogai, kad pas globėją blogai. Tik tada suvokė, kodėl pasikeitė V. D. elgesys. Ji netiki, kad ji galėtų pameluoti, nes ji nemeluodavo, nefantazuodavo. Iki to atvejo apie V. D. jokių gandų apie jos santykius su berniukais ji negirdėjo. Po to, kai buvo kreiptasi į policiją, V. D. apsigyveno mokyklos bendrabutyje, laikinai, kol buvo perkelta į Vaikų globos namus. Tada V. D. pabėgdavo pas vaikiną. Jos siela maištavo, pablogėjo santykiai su globėja, nebuvo dialogo. Ji taip pat skundėsi ir kad globėjos vyras prie jos priekabiavo. Jai turbūt trūko globėjos meilės. Kai ji paaiškino V. D., kad apie jos išžaginimą reikia pranešti teisėsaugai, ji sutiko, kad turi būti pranešta.

L. M. Ž. parodė, kad V. D. pažįsta apie 5 metus, su ja anksčiau draugavo. Su ja išsiskyrė 2008m, prieš Naujuosius metus. Su V. D. palaiko gerus santykius, nesipyksta. Jų draugystės laikotarpiu V. D. nėra pasakojusi nieko blogo apie savo patėvį, ar sesers A. vyrą. V. D. prieš išvažiuodama į Vilnių pasakė, kad A. vyras prie jos lindo, kišo ranką prie krūtinės, norėjo numauti bliuzoną. Ar tai yra tiesa jis nežino. Jų draugystės metu nėra sakęs, kad ji negyventų pas globėjus (T.1, b.l.163-164, liudytojo apklausos protokolas pagarsintas, remiantis LR BPK 276str.4d. pagrindu, byloje esantiems įrodymams patikrinti).

Liudytojas J. B. parodė, kad V. D. pažįsta, nes nuo pirmos klasės mokėsi vienoje klasėje. V. D. draugavo su M. Ž., su juo miegojo. Kai M. Ž. ją paliko, ji pradėjo kvailioti, pjaustėsi rankas, gėrė, pati lindo prie vyrų, norėjo bučiuotis, permiegoti. Jis su kitais vaikinais iš to pasijuokdavo (T.2, b.l.1-2. Liudytojo apklausos protokolas pagarsintas, remiantis LR BPK 276str.4d. pagrindu, byloje esantiems įrodymams patikrinti.).

Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Telšių rajono apylinkės prokuratūrai matyti, kad 2009 03 16 į Vaiko teisių apsaugos skyrių atvyko V. D. su Telšių specialiosios mokyklos socialine pedagoge, kurios pranešė, kad V. D. galimai 2009 03 14 patyrė seksualinę prievartą (T.1, b.l. 1).

Iš specialisto išvados matyti, kad V. D. kūne objektyvių išorinių sužalojimų požymių nėra. Mergystės plėvėje yra seni randai po buvusių pilnai sugijusių plyšimų (T.1, b. l. 51)

Iš 2003 10 27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad V. D. nustatyta nuolatinė globa ir paskirta globėja V. M., o 2009-03-20 Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu V. D. rūpintoju paskirti Telšių globos namai (T.1, b. l. 52, 58).

Iš Neįgalumo lygio pažymos, ir UAB „Žemaitijos psichikos centras“ pažymos matyti, kad nukentėjusioji V. D. psichikos sveikatos centro įskaitoje nuo 2005m., nustatyta diagnozė: lengvas protinis atsilikimas, nuo 2008-08-18 iki 2011-03-19 nustatytas lengvas neįgalumo lygis (T.1, b. l.54-55, 69).

Iš Gimimo liudijimo matyti, kad V. D. yra gimusi 1993 03 20 (T.1, b.l.56).

Iš Telšių specialiosios mokyklos charakteristikos matyti, kad V. D. charakterizuojama patenkinamai, kaip uždara, norinti dėmesio, konfliktuojanti su bendraamžiais, mokykloje pastebėti valgymo sutrikimai, nenori dėvėti moteriškų drabužių, po pamokų neskuba į namus, lanko užsiėmimus: dailės, muzikos būrelius (T.1, b.l. 57).

Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymos matyti, kad V. D. globėjos šeimoje buvo rūpinamasi tinkamai, anksčiau nusiskundimų nebuvo gauta (T.1, b.l.60-61).

Iš Epikrizės nr. 242 L matyti, kad po patirto psichotraumuojančio įvykio (seksualinės prievartos) V. D. patiria intensyvius pykčio, baimės, gėdos, liūdesio jausmus. Psichologinę krizę apsunkina tai, jog ji nutraukė santykius su visa globėjų šeima, yra pasimetusi, nerimauja dėl ateities (T.1, b. l. 65-66)

Iš Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. J. pateikė V. D. rašytus 2 laiškus, kuriuose prašo nutraukti bylą, nes viską išsigalvojo ir pamelavo, nei globėjas, nei Remigijus nelindo, juos apšmeižė, atsiprašo ir gailisi, suprato, kad padarė didelę klaidą. Viską padarė dėl vaikino, globėja neleido su juo susitikti (T.1,b.l. 132-133).

Iš Kompleksinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto išvados matyti, kad tyrimas buvo atliktas remiantis medicininiais dokumentais, baudžiamosios bylos medžiaga, bei kalbantis su pačia tiriamąja V. D.. Nukentėjusioji ekspertams patvirtino, kad buvo seksualiai prievartaujama (T.1, b.l.93). Ekspertai nustatė, kad dėl V. D. atžvilgiu įvykdytų tvirkinamųjų, prievartinių seksualinių veiksmų, V. D. išsivystė vidutinio sunkumo depresijos epizodas, dėl ko ji buvo UAB „Telšių psichikos centre“ gydyta ambulatoriškai, būsenai negerėjant nuo 2009-05-08 iki 2009-06-01 gydyta Šiaulių apskrities ligoninėje Vaikų ligų klinikoje vaikų psichiatrijos skyriuje, nustatyta depresinis sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas.

V. D. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos metu ji nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jai iš mažens konstatuotas lengvas protinis atsilikimas. V. D. konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas-depresinis sutrikimas-tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su šioje byloje nagrinėjamais įvykiais, atsiradęs jų pasekoje. V. D. pagal savo amžių bei remdamasi turimomis žiniomis įvykio metu galėjo teisingai suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo ir šiuo metu negali visapusiškai teisingai suprasti jų reikšmės (pavojingumo, padaromos žalos, tolimesnių pasekmių ir pan.). V. D. nusikalstamos veikos metu, atsižvelgiant į jai būdingas individualias psichologines savybes, socialinę brandą ir įvykio aplinkybes, negalėjo aktyviau pasipriešinti. Ji geba suprasti faktines reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai teisingus parodymus, tačiau dėl įvykio tiriamosios psichiką traumuojančio poveikio jos apklausinėti bylos teisminio nagrinėjimo metu nerekomenduojama. Nenustatyta padidintas polinkis fantazuoti (T.1, b. l. 91-95).

Iš 2004 04 05 Teismo medicinos specialisto išvados Nr.111, matyti, kad dėl 2004 03 25 įvykio, kada buvo atlikti tvirkinamieji veiksmai prieš mažametę V. D. (11 metų), V. D. mergystės plėvėje rastas randelis po buvusio plyšimo bei nubrozdinimas apie pastarąjį, sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku (T.1, b.l.99-100).

Iš Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. S. pateikė V. D. rašytą laišką, kuriame rašo, kad nebegali daugiau laikyti, sunku. Tėvas ir sesers draugas kabinėjasi, grabinėja, prašė su ja pasikalbėti ir niekam nesakyti (T.1, b. l. 138-139).

Iš Nukentėjusiosios dienoraščio tipo užrašų matyti, kad nukentėjusioji laikotarpiu nuo 2008m. birželio mėnesio iki 2008 m. spalio mėnesio apie M. Ž. rašė labai gražius, šiltus žodžius, gražiai jį vadino, buvo juo susižavėjusi (T.1, Vokas b.l. 147).

Iš Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. M. pateikė V. D. rašytus laiškelius, viename nurodyta, kad nebeturi draugų, kad mokykloje sunku, kad ją visi pravardžiuoja, draugas J. ją paliko, iš nervų susipjaustė rankas, bei laiškelį rašytą tėvui, kuriame atsiprašo už savo elgesį, gailisi ir prašo atleidimo (T.1, b. l. 149-152).

Iš specialisto išvados matyti, kad V. D. laiško, pradėto žodžiais „Prašimas, aš V...“ ir pabaigto „...neleido su juo susitikinėti. V. D.“, pradėto „Aš gulėdama ligoninėj...“ ir pabaigto „...mama aš tau prižadu daugiau nemelosiu“, pradėto „L. T....“ ir pabaigto „...Tokiu globėju dar reike paieškoti“ autorė nėra V. D. (T.2, b. l. 27-29).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir kaltinamojo parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tvirtino, kad nukentėjusioji apkalbėjo kaltinamąjį tyčia, jam kerštaudama, bei dėl to, kad buvo laisvo elgesio ir norėjo išėjusi iš globėjos namų apsigyventi Telšių vaikų globos namuose, nes ten gyveno jos draugas M. Ž.. Nukentėjusioji buvo nenuosekli, pati paneigė savo parodymus parašydama raštelius, kad apkalbėjo; be to, ja pasitikėti negalima, nes jos psichika nestabili, ji dvilypio charakterio, linkusi meluoti. Taip padaryti ją galėjo paskatinti ir per televiziją tuo metu rodomi pedofilijos skandalai. Šiuos kaltinamojo argumentus paneigia nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, kita baudžiamosios bylos medžiaga:

Nors nukentėjusiąją dėl jos psichinės sveikatos buvo labai sudėtinga apklausti, jos apklausoje dalyvavo psichologai, buvo naudojamos vizualinės priemonės: paveiksliukai, bei leidžiama pačiai nukentėjusiajai rašyti tai, ką jai buvo sunku pasakyti žodžiu, tačiau visuma šių apklausų nekelia abejonės, kad nukentėjusioji nuosekliai ir pakankamai detaliai, kiek leido jos gebėjimas prisiminti, nurodė, kad kaltinamasis keturis kartus ją išžagino savo bute, ir vieną kartą jos globėjos namuose. Liudytojos A. K. ir D. S. nukentėjusiąją apibūdino kaip tvarkingą moksleivę, ne melagę, kuri nepraleidinėjo pamokų, dalyvavo užklasinėje veikloje. Nurodė, kad nukentėjusiosios esminiai elgesio pokyčiai prasidėjo 2009 metų pradžioje, ir viso to atomazga buvo raštelis, kuriuo ji kreipėsi į D. S. prašydama pagalbos, nurodydama „nebegaliu“ (T.1, b. l. 138-139). Kaip tik po to, kada nukentėjusioji pranešė apie jos atžvilgiu panaudotą seksualinę prievartą ir po to, kada ji buvo paimta iš globėjų šeimos, jos elgesys dar labiau pakito, ji tapo agresyvesnė, pradėjo save žaloti, pradėjo pabėginėti iš bendrabučio, girtauti, siekti dėmesio sau atsitiktiniais seksualiniais ryšiais. Šiuos pokyčius specialistai psichologai ir psichiatrai kaip tik ir susiejo su jos patirta seksualine prievarta (T.1, b. l. 65-66). Kaltinamojo argumentai, kad ji 2009m. kovo mėnesį draugavo su M. Ž. ir norėjo kaip nors ištrūkti iš globėjos namų yra nepagrįsti, nes iš nukentėjusiosios užrašų (dienoraščio) apie savo draugą M. Ž. (T 1, Vokas b.l. 147) matyti, kad ją buvo užvaldę gražūs jausmai, tačiau jų draugystė apima tik 2008 metų laikotarpį, nesiekia 2009m. kovo mėnesio. Iš pagarsintų liudytojo M. Ž. parodymų (T.1, b.l. 163-164) taip pat matyti, kad jie draugavo tik iki 2008 metų gruodžio mėnesio, po to jų draugystė nutrūko, o iš Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad nukentėjusioji pranešė apie tai, kad ji buvo išžaginta 2009m. kovo 16d. (T.1, b.l. 1), todėl argumentas, kad nukentėjusioji melagingai pranešdama norėjo ištrūkti iš globėjos namų dėl draugystės su vaikinu, yra paneigtas. Nors kaltinamasis nukentėjusiosios psichinę negalią įvardijo kaip priežastį, dėl kurios negalima remtis jos parodymais, tačiau Kompleksinės teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės išvada patvirtino, kad nukentėjusioji V. D. pagal savo amžių, bei remdamasi turimomis žiniomis įvykio metu galėjo teisingai suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo ir šiuo metu negali visapusiškai teisingai suprasti jų reikšmės (pavojingumo, padaromos žalos, tolimesnių pasekmių ir pan.) (T.1, b.l. 91-95). Tai rodo, kad kaltinamasis kaip tik pasinaudodamas nukentėjusios negalėjimu visapusiškai teisingai suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pavojingumo, jos nesugebėjimu aktyviai priešintis, bei jos komplikuota padėtimi dėl to, kad kaltinamasis buvo tarsi jos šeimos narys, pasinaudojo jos būkle, ir su ja lytiškai santykiavo prieš jos valią. Nukentėjusioji dėl savo įgimtos negalios negalėjo tiksliai atkurti datos ir laiko, tačiau kiek leido jos gebėjimai ji pakankamai nuosekliai ir tiksliai apsakė paskutinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bei nurodė apytikrį laikotarpį kada buvo dar tris kartus išžaginta tokiu pat būdu; pakankamai detaliai papasakojo kaip buvo išžaginta savo globėjos namuose. A. K. teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės metu nukentėjusioji ekspertams šias aplinkybes patvirtino. Ekspertai – psichologai specialistai remdamiesi savo specialiomis žiniomis padarė išvadą, kad nukentėjusioji suprato jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį, jų esmę ir nėra linkusi fantazuoti, kad būtent dėl šių, jau kurį laiką trunkančių nusikalstamų veiksmų jais išsivystė depresinis sutrikimas, dėl kurio V. D. patiria intensyvius pykčio, baimės, gėdos, liūdesio jausmus, nerimą dėl ateities. Kaltinamojo argumentą, kad nukentėjusioji paneigė savo parodymus parašydama atsiprašymo raštelius, teismas atmeta, nes savo paaiškinimais ekspertams, atliekant Kompleksinę teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, nukentėjusioji tai paneigė, nurodydama, kad raštelius parašė globėjos įtakoje (T.1, b.l. 93), o atlikus autorystės tyrimą buvo nustatyta, kad V. D. laiško, pradėto žodžiais „Prašimas, aš V....“ ir pabaigto „...neleido su juo susitikinėti. V. D.“, pradėto „Aš gulėdama ligoninėj...“ ir pabaigto „...mama aš tau prižadu daugiau nemelosiu“, pradėto „L. T....“ ir pabaigto „...Tokiu globėju dar reike paieškoti“ autorė nėra V. D. (T.2, b. l. 27-29). Visuma šių objektyvių įrodymų, kuriuos netiesiogiai patvirtino liudytojų A. K., D. S., D. J. parodymai patvirtina kaltinamojo kaltę.

Kaltinamojo penkios nusikalstamos veikos pagal LR BK 149str.3d. yra kvalifikuotos teisingai, nes jis keturis kartus savo bute lytiškai santykiavo su nepilnamete nukentėjusiąja V. D. prieš jos valią, panaudodamas fizinį smurtą (pastumdamas į lovą, užguldamas), bei pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl jos lengvo protinio atsilikimo ir dėl jai būdingų individualių psichologinių savybių, dėl kurių ji negalėjo aktyviau pasipriešinti; bei vieną kartą lytiškai santykiavo su nepilnamete nukentėjusiąją V. D., prieš jos valią, jos globėjų bute, užrakindamas buto duris ir taip atimdamas galimybę priešintis, bei pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl jos lengvo protinio atsilikimo ir dėl jai būdingų individualių psichologinių savybių, dėl kurių ji negalėjo aktyviau pasipriešinti. Padarytos veikos sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį, ir teisingai kvalifikuotos kaip pakartotinės, nes nėra duomenų, kad jos būtų buvusios padarytos turint vieningą tyčią.

K. R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nepripažįsta atsakomybe sunkinančia aplinkybe, kad jis pasinaudojo nukentėjusiosios bejėgiška būkle, nes tai yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis. Prokuroras prašė pripažinti sunkinančia aplinkybe tai, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų atsirado sunkių padarinių – nukentėjusiajai išsivystė depresinis sutrikimas, tačiau šis sutrikimas nebuvo įvertintas pagal sveikatos sutrikdymo mąstą ir nėra prilygintas sunkiam sveikatos sutrikdymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. B., teismas atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės sankcijos ribose (LR BK 54str.2d., 61str.2d.).

Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras nukentėjusiosios interesais pareiškė civilinį ieškinį 10000Lt sumai, neturtinės žalos atlyginimui (T.2, b.l.134-136). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinį skausmą. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių, jos brandą, sveikatą, į tai, kad padarytos net penkios nusikalstamos veikos žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, tai pažeidė esmines Konstitucines nukentėjusiosios teises, dėl ko nukentėjusioji patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinį skausmą, kurį atspindi jos rašyti rašteliai, jos elgesys save žalojant, ekspertų išvados; taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, į tai, kad jis sveikas, darbingas, darytina išvada, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo neturtinei žalai atlyginti 10000Lt (LR CK 1.5str., 6.263str., 6.250str.2d., LR BPK 109str., 115str.1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303str.2d., nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 149str.3d. ir paskirti:

pagal LR BK 149str.3d. (veika padaryta kaltinamojo bute laikotarpiu nuo 2008 metų rudens iki 2009 metų kovo mėnesio) - laisvės atėmimą 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 149str.3d. (veika padaryta kaltinamojo bute laikotarpiu nuo 2008 metų rudens iki 2009 metų kovo mėnesio) - laisvės atėmimą 3 (trims) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal LR BK 149str.3d. (veika padaryta kaltinamojo bute laikotarpiu nuo 2008 metų rudens iki 2009 metų kovo mėnesio) - laisvės atėmimą 3 (trims) metams 11 (vienuolikai) mėnesių;

pagal LR BK 149str.3d. (veika padaryta nukentėjusiosios globėjų bute laikotarpiu nuo 2008 metų rudens iki 2009 metų kovo mėnesio) - laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

pagal LR BK 149str.3d. (veika padaryta kaltinamojo bute 2009 metų kovo 12-14 dienomis) - laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Sutinkamai su LR BK 63str.1d., 4d., subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2009 03 23 iki 2009 03 24.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis, palikti tą pačią kardomąją priemonę – dokumento paėmimą.

Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro civilinį ieškinį pareikštą nukentėjusiosios interesais tenkinti. Priteisti iš nuteistojo R. B. nukentėjusiosios V. D. naudai 10000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.