- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-22
- Bylos Nr.
- A2.11.-3109-963/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02547-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pažeidėjas
- R. U.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vedęs, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁰ straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. U. 2016 m. birželio 9 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016 m. vasario 9 d. nuo 12.57 val. iki 13.25 val. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), neturint autorinės-licencinės sutarties, suteikiančios teisę viešai atlikti muzikos kūrinius, siekiant turtinės naudos, panaudojant muzikinį foną per garso atkūrimo techniką, buvo viešai leidžiami muzikos kūriniai, kuriuos atliko atlikėjai Florence+the Machine (kūrinio pavadinimas „What Kind Of Man“), Selena Gomez (kūrinio pavadinimas „Hands To Myself“), Dawin Silento (kūrinio pavadinimas „Dessert“ (Remix)), Shawn Mendes (kūrinio pavadinimas Stitches“) be autorių teisių subjekto leidimo, t. y. neturint autorinės-licencinės sutarties su Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra naudoti minėtus muzikos kūrinius nurodytoje ūkinės-komercinės veiklos vietoje. R. U. nurodytu metu kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbdamas direktoriaus pareigose buvo atsakingas dėl įmonėje vykdomos veiklos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 214¹⁰ straipsnio 1 dalį.
Teismo posėdžio metu R. U. pažeidimo nepripažino, paaiškino, kad kavinė yra prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ antrame aukšte, prekybos centre transliuojamas bendras radijas, todėl nėra tikslo turėti savo muziką, nes tuomet ji „pjautųsi“ su prekybos centro muzika, o kavinėje radijas yra tik gamybinėse patalpose, t. y. virtuvėje, kurio klausosi darbuotojai. Kavinėje nėra jokių durų, nei stiklinių durų, yra atvira erdvė, bendra su prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ erdve, tik vakare nusileidžiamos apsauginės grotos. Kavinėje dirba barmenė-padavėja E. S., virtuvės darbuotoja ir jis. Galbūt virtuvėje darbuotoja pasigarsino radiją. Kavinė sutarties su LATGA nesudarė, nes neturėtų galimybės ja naudotis, kadangi kavinėje ir taip girdisi muzikinis fonas, nes jie negali atsiriboti nuo bendrai prekybos centre leidžiamos muzikos. Paaiškino, kad kartais prašo prekybos centro apsaugos, kad pareguliuotų muzikos garsą, nes kartais neina susikalbėti. Nurodė, kad kavinė yra labai nedidelė, virtuvės durys būna atidarytos, nes ten trūksta oro, bei, kad galima būtų komunikuoti su padavėja. Virėja ateina anksčiau į darbą ir įsijungia muziką per radiją, kuri yra virtuvėje. Taip pat nurodė nežinojęs, kad asociacijos LATGA atstovas buvo atėjęs į kavinę, nors dirba jau ketverius metus. Apie tai jam niekas nepranešė.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. P., asociacijos LATGA atstovas, paaiškino, kad 2016 m. vasario mėn. 9 d. 12.57 val. lankėsi kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ ir užfiksavo, kad kavinėje buvo leidžiama muzika – radijo stotis Power Hit Radio. Nurodė, kad jis matė muzikinį centrą, kuris buvo pastatytas pačioje kavinėje arčiau durų, tikrai ne virtuvėje. Taip pat užfiksavo, kokie muzikos kūriniai naudojami. Tiksliai neprisimena kur buvo pats muzikinis centras, tačiau tvirtino, kad skambėjo muzika viduje, per kavinėje esančius garsiakalbius. Kavinės patalpos yra uždaros, ten yra stiklinės durys, kurios būna atidaromos. Taip pat nurodė, kad muzika skambėjo ir prekybos centre. Paaiškino, kad kavinė yra ne prekybos įmonė, todėl turi turėti savo licenciją. Tinklinė sutartis nesuteikia teisės kavinei naudotis parduotuvės muzika, nes yra visai kiti tarifai, skirtingas apmokestinimas. Kavinė turi turėti atskirą sutartį. Kadangi šalia yra sporto klubas, kuriame atskirai groja muzika, mano, kad gal sporto klubo muzika grojo garsiau, nei prie durų. Pažymėjo, kad prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“ yra seniai sudaręs sutartį su asociacija LATGA. Patikrinimą atliko vienas. Paaiškino, kad jo funkcija yra padaryti įrašą, kai yra nustatytas pažeidimas, o apie savo apsilankymą jis neinformavo, nes po to registruotu laišku visa informacija įmonei buvo išsiųsta.
Teismo posėdžio metu liudytoja E. S. paaiškino, kad dirba už baro, taip pat išnešioja patiekalus. Nurodė, kad kavinėje muzikinis centras yra tik virtuvėje, o bare muzikinio centro nėra. Kartais virtuvėje esanti darbuotoja klausosi garsiai muzikos, nes pečiai ūžia ir todėl gali girdėtis salėje. Pažymėjo, kad viskas kavinėje yra leidžiama tik iš „(duomenys neskelbtini)“, kartais skambina apsaugos darbuotojams ir prašo pritildyti muziką, kad eitų susikalbėti. Kavinė yra atvira. Viskas yra atvira, stiklinių durų nėra. Nieko nežinojo, kad yra kažkoks patikrinimas atliekamas, tą dieną jokios muzikos neleido.
2016 m. birželio 9 d. paaiškinime R. U. nurodė, kad viešo kūrinių naudojimo faktas neturint autorinės-licencinės sutarties buvo nustatytas neteisingai, nes kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ yra bendrai transliuojama muzika ir reklama iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ techninio centro, per kavinėje esančias dvi kolonėles, be to, kavinėje nėra laukinių durų, įėjimas į kavinę yra 7 metrų pločio, todėl muzika galėjo sklisti iš kitur, ne darbo metu kavinė uždaroma grotomis. Pažymėjo, kad kavinėje nėra jokio prekybos centro, yra tik televizorius, kuris dažniausiai rodo sporto varžybas, kavinės virtuvėje yra radiola, per kurią virtuvės darbuotojai klauso muzikos. (b. l. 20).
2016 m. vasario 9 d. Viešo kūrinių naudojimo fakto neturint autorinės-licencinės sutarties nustatymo akte užfiksuota, kad asociacijos LATGA Muzikos kūrinių skyriaus specialistas V. P., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 67 straipsniu, 2016 m. vasario 9 d. nuo 12.57 val. iki 13.25 val. lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nustatė, kad muzikos kūriniai naudojami foninei muzikai, panaudojant garso atkūrimo techniką, salės, kurioje naudojami kūriniai, plotas iki 30 m², mokėtino autorinio atlyginimo dydis, kai naudojami LATGA repertuaro kūriniai, per mėnesį turėtų būti 18,83 Eur, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 70 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka kūrinių naudotojo informacija apie kūrinių naudojimo teisėtumą bei autorinio atlyginimo surinkimui ir paskirstymui reikalinga informacija nepateikta, kavinėje sumontuota garso atkūrimo technika, apsilankymo metu muzikiniam fonui sukurti, viešai skambėjo muzikos kūriniai naudojant „Power Hit Radio“ transliaciją. Pažeidimas užfiksuotas skaitmeninio diktofono OLYMPUS WS 2003 garso įrašu. (b. l. 8).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. liepos 11 d. rašte patvirtinama apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra suteikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybę internetu naudotis kolektyvinio teisių administravimo organizacijų (Latga-a, Agata, Nata) neatstovaujama muzika prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini).
Byloje esančiose nuotraukose užfiksuota, kad „(duomenys neskelbtini)“ kavinė „(duomenys neskelbtini)“ yra atvira, joje nėra stiklinių durų, lubose ties kavine matyti prekybos centro garsiakalbis, o virtuvėje ant gamybinio stalo stovi nedidelis magnetofonas.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą, kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais.
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 20 dalis nustato, kad kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojas yra fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų originalus ar jų kopijas (bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia).
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 73 straipsnyje nurodyta, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės.
Pažymėtina, kad administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Vienas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų yra subjektas. Administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, privalantis atsakyti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK). Tam, kad asmuo atsakytų pagal ATPK, jis turi būti aiškiai ir vienareikšmiškai įvardintas konkretaus administracinio teisės pažeidimo subjektu. ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti įvykdomas tik tyčios kaltės forma, t. y. asmuo turi suprasti, jog savavališkai be autorių teisių subjekto leidimo viešai leidžia muzikos kūrinius ir šių pasekmių nori, taigi įrodinėjant pažeidėjo tyčią padarius ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina įrodyti tai, kad pažeidėjas norėjo ar siekė savavališkai be autorių teisių subjekto leidimo viešai leisti muzikos kūrinius.
Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, išklausęs asociacijos LATGA atstovo paaiškinimus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus bei liudytojos parodymus, konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byla R. U. atžvilgiu nutrauktina. Ginčo, kad 2016 m. vasario 9 d. nuo 12.57 val. iki 13.25 val. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, buvo girdima muzika (transliuojama radijo stotis Power Hit Radio) byloje nėra. Ginčijamas faktas, kas būtent leido šią muziką. Liudytojas V. P., asociacijos LATGA atstovas, kuris 2016 m. vasario 9 d. atliko patikrinimą ir surašė „Viešo kūrinio naudojimo neturint autorinės-licencinės sutarties nustatymo aktą“, tvirtina, kad būdamas kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ jis girdėjo transliuojamą radijo stotį Power Hit Radio ir padarė audio įrašą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. U. neginčija to fakto, kad jo vadovaujamoje kavinėje galėjo būti girdima transliuojama radijo stotis Power Hit Radio, bet jis nuo pat pradžių nepripažino pažeidimo ir nuosekliai tvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ nėra jokio muzikinio centro ir, kad jie neleidžia muzikos, kuri būtų skirta lankytojams, o kavinėje girdimas muzikinis fonas yra prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ transliuojamas radijas. Paaiškino, kad kavinės patalpos yra atviros, be durų, jos įsilieja į bendrą prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ erdvę, todėl būnant kavinė girdima prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ leidžiama muzika. Šį faktą patvirtina byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. liepos 11 d. raštas. Asociacijos LATGA atstovas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad matė kavinėje muzikinį centrą, tačiau tiksliai jo buvimo vietos neužfiksavo, nes jo funkcija yra tik įrašyti muzikinį foną, taip pat atstovas nurodė, kad kavinė yra uždara su stiklinėmis durimis. Šis teiginys prieštarauja R. U. parodymams, kad kavinė yra atvira, be durų. Faktą, kad kavinė yra atvira ir be durų patvirtina byloje pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad kavinė yra atvira, jokių stiklinių durų ar pertvarų, kurios ją atskirtų nuo bendros prekybos centro erdvės, nėra, o jos lubose yra įmontuoti prekybos centro garsiakalbiai, tą patvirtino ir liudytoja E. S., kuri dirba šioje kavinėje barmene. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šioje byloje neįrodyta, jog 2016 m. vasario 9 d. nuo 12.57 val. iki 13.25 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ be autorių teisių subjekto leidimo viešai buvo leidžiami muzikos kūriniai, t.y., kad viešai kūrinius leido (transliavo radijo stotį Power Hit Radio) būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinė „(duomenys neskelbtini)“.
Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad bylos medžiaga nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu suformuluoto kaltinimo. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, daroma išvada, kad šioje byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, patikimų ir neginčytinų įrodymų, kad R. U. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo byla R. U. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Skaitmeninė laikmena su garso įrašu bei nuotraukos, nutarimui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁰ straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, teismas
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant R. U. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Skaitmeninę laikmeną su garso įrašu bei nuotraukas, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.