Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. Z. ir G. Z. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti atsakovės 2020 m. sausio 17 d. rašto Nr. S-7K-04-3 dalį, kuria atsakovė nusprendė neišduoti leidimo kirsti mišką 0,1 ha plote dėl tariamo jo patekimo į Europos Bendrijos svarbos natūralią buveinę „9010 Vakarų taiga“; 2) įpareigoti atsakovę pareiškėjų įgalioto atstovo D. T. 2020 m. sausio 10 d. prašymo dalį dėl leidimo kirsti mišką 0,1 ha plote išdavimo (kurios atsakovė nepatenkino dėl tariamo 0,1 ha ploto patekimo į Europos Bendrijos svarbos natūralią buveinę „9010 Vakarų taiga“) išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai skunde teigia ir jų atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikydamas skundą paaiškino, jog pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėto žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio. 2020 m. sausio 10 d. su prašymu pareiškėjų įgaliotas atstovas D. T. kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, prašydamas išduoti leidimą kirsti mišką minėtame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 452 kvartale, 7 sklype, 0,1 ha plote. Atsakovė 2020 m. sausio 17 d. rašte Nr. S-7K-04-3 nurodė, kad leidimas kirsti mišką nebus išduodamas, nes dalis numatyto kirsti sklypo (apie 0,1 ha) patenka į Europos Bendrijos svarbos natūralią buveinę „9010 Vakarų taiga“. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 21 punkto a papunktis nustato, kad Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse, esančiose gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, yra draudžiami plynieji ir atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Atsakovės teigimu, pareiškėjų miško valda patenka į Knyčio botaninį-zoologinį draustinį. Atsakovė taip pat nurodė, kad leidimas kirsti mišką bus išduotas pataisius biržės ribas brėžinyje ir natūroje (atribojus Europos Bendrijos svarbos natūralią buveinę).

Siekdami operatyviai išspręsti klausimą dėl leidimo kirsti mišką išdavimo 1,2 ha ploto sklypo dalyje, kurioje dėl tokios veiklos galimumo ginčo nebuvo, pareiškėjai pateikė atsakovei patikslintus dokumentus. Atsakovė 2020 m. vasario 7 d. išdavė pareiškėjams leidimą kirsti mišką 1,2 ha plote. Tačiau minėtu pareiškėjų įgalioto atstovo D. T. 2020 m. sausio 10 d. prašymu atsakovė buvo prašoma išduoti leidimą kirsti mišką ne 1,2 ha plote, o 1,3 ha plote (2020 m. sausio 10 d. prašymo dalies dėl leidimo kirsti mišką 0,1 ha plote išdavimo atsakovė iki šiol nėra patenkinusi). Kadangi į atsakovę buvo kreiptasi dėl leidimo kirsti mišką 1,3 ha plote išdavimo, o klausimas dėl leidimo kirsti mišką 1,2 ha plote išdavimo jau yra išspręstas, tai šiuo metu liko ginčas tik dėl atsakovės 2020 m. sausio 17 d. rašto Nr. S-7K-04-3 dalies, kuria ji neišdavė leidimo kirsti mišką 0,1 ha plote.

Atsakovė be teisinio pagrindo konstatavo, kad minėtame apie 0,1 ha plote yra buveinė „9010 Vakarų taiga“, todėl šia klaidinga prielaida pagrįstas skundžiamas atsakovės sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir jo atitinkama dalis naikintina.

Buveinių apsaugai svarbios teritorijos ribos ir gamtinių buveinių ribos yra pateikiamos Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317, prieduose. Šiuo atveju skundžiamame atsakovės sprendime Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317, priedai apskritai neminimi. Taigi skundžiamame 2020 m. sausio 17 d. rašte Nr. S-7K-04-3 atsakovė neįvardijo Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašo priedo, kuriame būtų nurodyta, kad minėtame apie 0,1 ha plote yra buveinė „9010 Vakarų taiga“. Šiuo atveju nebuvo laikytasi teisėtumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimą ir skundžiamą atsakovės sprendimo dalį panaikinti. Atsakovės sprendimas neatitinka ir kitų Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Visų pirma proporcingumo reikalavimo. Proporcingumas yra ir konstitucinis principas, jis įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte kaip vienas iš viešojo administravimo principų, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Net jei minėtame 0,1 ha plote ir būtų atsakovės nurodyta buveinė „9010 Vakarų taiga“, tai nereiškia, kad tokia situacija spręstina būtent ribojant teisę netrukdomai naudotis nuosavybe. Turi būti siekiama interesų pusiausvyros, įvertinant ir tariamos buveinės plotą (vos 0,1 ha) viso buveinių „9010 Vakarų taiga“ užimamo Lietuvos teritorijos ploto atžvilgiu ir pan. Iš Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317, matyti, kad jame taip pat yra nustatoma ir tai, kokiame plote reikia išsaugoti buveinę. Šiuo atveju Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317, skundžiamame atsakovės sprendime apskritai nėra minimas, juolab atsakovė nepagrindė, kad pagal minėtą Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą būtent minėtame 0,1 ha plote reikėtų išsaugoti tariamą buveinę „9010 Vakarų taiga“. Šiuo atveju ginčas yra kilęs vos dėl 0,1 ha miško plyno kirtimo, o tai akivaizdžiai yra itin mažas ir tariamos buveinės aspektu nereikšmingas plotas. Taigi skundžiamas atsakovės sprendimas neišduoti leidimo kirsti mišką minėtame vos 0,1 ha plote yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė. Skunde išsamiai išdėstytas ginčo teisinis reglamentavimas.

Atsakovė su skundu nesutinka, jos atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad 2020 m. sausio 10 d. pareiškėjų įgaliotas asmuo D. T. kreipėsi į Tarnybą su prašymu išduoti leidimą plynai kirsti 1,3 ha miško plotą pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Utenos r. sav., Minčiagirės girininkijos 452 kvartalo 7 sklype, pateikdamas 2014 m. spalio 9 d. miškininko specialisto P. P. parengtą biržių atrėžimo brėžinį.

Tarnyba, susipažinusi su pareiškėjų 2020 m. sausio 10 d. prašymu ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis, nustatė, kad į pareiškėjų pateiktą 2014 m. spalio 9 d. miškininko specialisto P. P. parengtą biržių atrėžimo brėžinį, kuris parengtas plynai kirsti 1,3 ha miško, įtraukta sklypo dalis, kurioje pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis yra Europos Bendrijos svarbos miško buveinė. Tarnyba kreipėsi į pareiškėjus 2020 m. sausio 17 d. raštu Nr. S-7K-04-3 nurodydama, kad leidimas kirsti mišką bus išduotas miškininkui specialistui pataisius biržės ribas brėžinyje ir natūroje.

2020 m. sausio 31 d. pareiškėjai, atsižvelgdami į Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. sausio 17 d. raštą Nr. S-7K-04-3, pateikė Tarnybai patikslintus dokumentus, reikalingus miškui kirsti, t. y. miškininko specialisto R. V. parengtą biržių atrėžimo brėžinį plynai kirsti 1,2 ha miško pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Utenos r. sav., Minčiagirės girininkijos 452 kvartalo 7 sklype. 2020 m. vasario 7 d. Tarnyba pareiškėjams išdavė leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Serija A Nr. 056409 plynai kirsti 1,2 ha miško pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Utenos r. sav., Minčiagirės girininkijos 452 kvartalo 7 sklype. Tarnybos 2020 m. vasario 7 d. išduoto leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Serija A Nr. 056409 pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo.

Tarnyba iš pareiškėjų laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. sausio 31 d. yra gavusi dvejus biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus: 2020 m. sausio 10 d. iš pareiškėjų gavo miškininko specialisto P. P. parengtą biržių atrėžimo brėžinį plynai kirsti 1,3 ha miško plotą pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype (Minčiagirės girininkijos 452 kvartalo 7 sklype); 2020 m. sausio 31 d. iš pareiškėjų gavo miškininko specialisto R. V. parengtą biržių atrėžimo brėžinį plynai kirsti 1,2 ha miško pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame tame pačiame miškų ūkio paskirties žemės sklype (tos pačios Minčiagirės girininkijos, to paties 452 kvartalo, tame pačiame 7 sklype).

Tarnyba 2020 m. sausio 17 d. raštu Nr. S-7K-04-3 „Dėl leidimo kirsti mišką išdavimo“ tik pasiūlė pareiškėjams patikslinti miškininko specialisto P. P. parengtą biržių atrėžimo brėžinį plynai kirsti 1,3 ha miško plotą pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype (Minčiagirės girininkijos 452 kvartalo 7 sklype) kaip prieštaraujantį teisės aktams, nes Miško kirtimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“, 46 punkte nustatyta, kad, paruošiant biržę miškui kirsti, vadovaujamasi Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“, biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentuose nurodomi kirtaviečių valymo, miško atkūrimo būdai, saugotino pomiškio, želdinių ar jaunuolyno, sėklinių ar kitų nekirstinų medžių kiekis. Biržės brėžinyje pažymimos saugomų augalų radavietės, nekirstinos sklypo dalys ar medžių grupės, taip pat 0,1 ha ir didesni saugotino pomiškio ir jaunuolynų grupės ar perspektyvūs želdiniai.

Pareiškėjai, atsižvelgdami į Tarnybos 2020 m. sausio 17 d. raštą Nr. S-7K-04-3 „Dėl leidimo kirsti mišką išdavimo“, patikslino ir 2020 m. sausio 31 d. pateikė Tarnybai miškininko specialisto R. V. parengtą biržių atrėžimo brėžinį plynai kirsti 1,2 ha miško plotą pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame tame pačiame miškų ūkio paskirties žemės sklype (Minčiagirės girininkijos 452 kvartalo 7 sklype).

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad saugomų teritorijų apsaugai ir racionaliam tvarkymui organizuoti yra tvarkomas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras (duomenų sistema), kurio valdytojas yra Aplinkos ministerija ir kuriame registruojami rezervatai, draustiniai, gamtos paveldo objektai, valstybiniai parkai, pajūrio juosta, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos, atkuriamieji ir genetiniai sklypai, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų funkcinio prioriteto zonos, valstybinių rezervatų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonos, taip pat tinklo „Natura 2000“ teritorijos. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre (duomenų sistemoje) kaupiami ir saugomi, sisteminami, apdorojami duomenys apie nurodytas teritorijas ir jose saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes. Minėto įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro (duomenų sistemos) duomenys yra vieši ir teikiami neatlygintinai. Pagal duomenų teikimo sutartis šie duomenys neatlygintinai perduodami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 766 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų patvirtinimo“, 7 punkte Kadastro tvarkytojas yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Kadastro nuostatų 11 punkte nustatyta, kad Kadastre registruojami objektai, nurodyti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje. Kadastro nuostatų 36 punkte nustatyta, kad visi Kadastro duomenys yra vieši. Kadastro duomenis duomenų gavėjams Nuostatų nustatyta tvarka teikia Kadastro tvarkytojas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 766 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų patvirtinimo“ 1.3 punkte nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų kadastro reorganizavimo visi jame įregistruoti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbias teritorijas, nustatymas – tai ilgalaikis, ne vienerius metus trunkantis, procesas, todėl ūkinės veiklos neribojimas vietovėse, kurios jau šiuo metu atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nors šiuo metu formaliai dar ir nėra Europos Komisijos sprendimo ir (ar) atitinkančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kaip tiesiogiai taikomo teisės akto, 54 straipsnio 1 daliai, kurioje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Atsakovė atsiliepime išsamiai išdėstė ginčo teisinį reglamentavimą.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjai skundu prašo: 1) panaikinti atsakovės 2020 m. sausio 17 d. rašto Nr. S-7K-04-3 dalį, kuria atsakovė nusprendė neišduoti leidimo kirsti mišką 0,1 ha plote dėl tariamo jo patekimo į Europos Bendrijos svarbos natūralią buveinę „9010 Vakarų taiga“; 2) įpareigoti atsakovę pareiškėjų įgalioto atstovo D. T. 2020 m. sausio 10 d. prašymo dalį dėl leidimo kirsti mišką 0,1 ha plote išdavimo (kurio atsakovė netenkino dėl tariamo 0,1 ha ploto patekimo į Europos Bendrijos svarbos natūralią buveinę „9010 Vakarų taiga“) išnagrinėti iš naujo.

Bylos duomenimis, pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Utenos r. sav., (duomenys neskelbtini). Minėto žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio. 2020 m. sausio 10 d. pareiškėjų įgaliotas asmuo D. T. kreipėsi į atsakovę su prašymu išduoti leidimą plynai kirsti 1,3 ha miško plotą pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Utenos r. sav., Minčiagirės girininkijos 452 kvartalo 7 sklype, pateikdamas 2014 m. spalio 9 d. miškininko specialisto P. P. parengtą biržių atrėžimo brėžinį.

Atsakovė, susipažinusi su pareiškėjų 2020 m. sausio 10 d. prašymu ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis, nustatė, kad į pareiškėjų pateiktą 2014 m. spalio 9 d. miškininko specialisto P. P. parengtą biržių atrėžimo brėžinį, kuris parengtas plynai kirsti 1,3 ha miško, įtraukta sklypo dalis, kurioje pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis yra Europos Bendrijos svarbos miško buveinė. Atsakovė kreipėsi į pareiškėjus 2020 m. sausio 17 d. raštu Nr. S-7K-04-3 nurodydama, kad leidimas kirsti mišką bus išduotas miškininkui specialistui pataisius biržės ribas brėžinyje ir natūroje.

2020 m. sausio 31 d. pareiškėjai pateikė patikslintus dokumentus, reikalingus miškui kirsti, t. y. miškininko specialisto R. V. parengtą biržių atrėžimo brėžinį plynai kirsti 1,2 ha miško pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Utenos r. sav., Minčiagirės girininkijos 452 kvartalo 7 sklype. 2020 m. vasario 7 d. atsakovė pareiškėjams išdavė leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Serija A Nr. 056409 plynai 1,2 ha miško pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype. Atsakovės 2020 m. vasario 7 d. išduoto leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Serija A Nr. 056409 pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo.

Atsakovė iš pareiškėjų laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. sausio 31 d. yra gavusi dvejus biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus: 2020 m. sausio 10 d. iš pareiškėjų gavo miškininko specialisto P. P. parengtą biržių atrėžimo brėžinį plynai kirsti 1,3 ha miško plotą pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype (Minčiagirės girininkijos 452 kvartalo 7 sklype); 2020 m. sausio 31 d. iš pareiškėjų gavo miškininko specialisto R. V. parengtą biržių atrėžimo brėžinį plynai kirsti 1,2 ha miško pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame tame pačiame miškų ūkio paskirties žemės sklype (tos pačios Minčiagirės girininkijos, to paties 452 kvartalo, tame pačiame 7 sklype).

Atsakovė 2020 m. sausio 17 d. raštu Nr. S-7K-04-3 „Dėl leidimo kirsti mišką išdavimo“ pasiūlė pareiškėjams patikslinti miškininko specialisto P. P. parengtą biržių atrėžimo brėžinį plynai kirsti 1,3 ha miško plotą pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype (Minčiagirės girininkijos 452 kvartalo 7 sklype) kaip prieštaraujantį teisės aktams, nes Miško kirtimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“, 46 punkte nustatyta, kad, paruošiant biržę miškui kirsti, vadovaujamasi Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“, biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentuose nurodomi kirtaviečių valymo, miško atkūrimo būdai, saugotino pomiškio, želdinių ar jaunuolyno, sėklinių ar kitų nekirstinų medžių kiekis. Biržės brėžinyje pažymimos saugomų augalų radavietės, nekirstinos sklypo dalys ar medžių grupės, taip pat 0,1 ha ir didesni saugotino pomiškio ir jaunuolynų grupės ar perspektyvūs želdiniai.

Pareiškėjai, atsižvelgdami į atsakovės 2020 m. sausio 17 d. raštą Nr. S-7K-04-3 „Dėl leidimo kirsti mišką išdavimo“, patikslino ir 2020 m. sausio 31 d. pateikė Tarnybai miškininko specialisto R. V. parengtą biržių atrėžimo brėžinį plynai kirsti 1,2 ha miško plotą pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame tame pačiame miškų ūkio paskirties žemės sklype (Minčiagirės girininkijos 452 kvartalo 7 sklype).

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog Vyriausybės įgaliotos institucijos organizuoja, kad būtų nustatytos būtinos apsaugos priemonės buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms, ir prireikus įgyvendina atitinkamus tvarkymo dokumentus, parengtus specialiai šioms teritorijoms ar įtrauktus į kitus plėtros planus, ir užtikrina, kad atitinkamais įstatymais, administracinėmis priemonėmis arba su žemės savininkais ir valdytojais sudaromomis apsaugos sutartimis būtų nustatytos apsaugos priemonės, atitinkančios teritorijose esančių Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, augalų ir gyvūnų rūšių ekologinius reikalavimus. Minėto įstatymo 241 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos imasi priemonių, kad buveinių apsaugai svarbiose teritorijose būtų išvengta natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo ir rūšių, kurių apsaugai buvo nustatytos buveinių apsaugai svarbios teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas, norint palaikyti ar atkurti palankią Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos būklę.

Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbias teritorijas, nustatymas – tai ilgalaikis, ne vienerius metus trunkantis, procesas, todėl ūkinės veiklos neribojimas vietovėse, kurios jau šiuo metu atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nors šiuo metu formaliai dar ir nėra Europos Komisijos sprendimo ir (ar) atitinkančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kaip tiesiogiai taikomo teisės akto, 54 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Miško žemės sklypams, patenkantiems į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, yra taikomi ir Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“, nes Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 15 dalyje įstatymų leidėjas taip pat aiškiai nurodė, kad šio straipsnio 5 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo ir 8 ir 9 dalyse nustatytų apsaugos reikalavimų įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 13 dalyje įstatymų leidėjas aiškiai nurodė, kad šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse nustatyti apsaugos reikalavimai vietovėms pradedami taikyti, kai jas Vyriausybės įgaliota institucija įrašo į Vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą. Šio straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytu atveju, kai Vyriausybės įgaliota institucija konsultuojasi su Europos Komisija, kol bus priimtas sprendimas dėl vietovės priskyrimo Europos Bendrijos svarbos teritorijoms, teritorijai taikomi šio straipsnio 9 dalyje numatyti apsaugos reikalavimai. Akivaizdu, kad ši teisės norma yra specialioji, palyginti su teisės norma, nustatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje.

Dėl Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenų ir Europos Bendrijos svarbos miško buveinės Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų.

Miško žemės sklypams, patenkantiems į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, yra taikomi ir Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“, nes Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 15 dalyje įstatymų leidėjas taip pat aiškiai nurodė, kad šio straipsnio 5 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo ir 8 ir 9 dalyse nustatytų apsaugos reikalavimų įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ patvirtintą Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, šio sąrašo 8 priedą ir Saugomų teritorijų valstybės kadastro 2019 m. rugsėjo 27 d. duomenis, į pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį miškų ūkio paskirties žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Utenos r. sav., patenka dalis Europos Bendrijos svarbos miško buveinės „9010 Vakarų taiga“.

Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 8 punkte nustatyta, kad leidimai privačių miškų savininkams išduodami vadovaujantis Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytais biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentais. Akivaizdu, kad leidimo kirsti mišką išdavimo pagrindu yra biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentai, o ne raštu surašytas ar žodžiu pareikštas miško savininko prašymas.

Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 50 punkte nustatyta, kad biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus sudaro: biržių atrėžimo projektai (1 priedas), biržių brėžiniai (6 priedas), medžių matavimo (3 priedas) ar kirstinų medžių numeravimo (7 priedas) lapai, biržių taksavimo lapai (8 priedas), tūrio apskaičiavimai pagal stačiakampius apskaitos barelius (9 priedas), tūrio apskaičiavimai pagal skritulinius apskaitos barelius (taikomos 3, 8 priedų formos).

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“, 30 punkte nustatyta, kad privataus miško savininkas privalo laikytis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų bei šių Nuostatų reikalavimų. Minėtų nuostatų 32.1 punkte nustatyta, kad privataus miško savininkas turi teisę valdyti, naudoti miško valdą ir disponuoti ja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.

Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“, 28 punkte nustatyta, kad paženklinti kirstinus medžius, atrėžti biržes bei parengti kirtimų dokumentaciją gali: miško savininkai fiziniai asmenys jiems nuosavybės teise priklausančiame miške ar jų artimi giminaičiai (tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai ir seserys), taip pat savininko sutuoktinis, turintys savininko išduotą bei nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, bei miško savininko juridinio asmens vadovo įgalioti darbuotojai juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame miške. Visi šie asmenys turi turėti aukštąjį ar jam prilygintą aukštesnįjį miškininkystės išsilavinimą arba turi būti baigę specialius miško savininkų mokymo kursus pagal privačių miškų tvarkymo ir naudojimo pagrindų mokymo 5 dienų (40 val.) trukmės programas, patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 114 „Dėl Privačių miškų savininkų švietimo, mokymo ir konsultavimo perspektyvinės programos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 31-1291), bei išlaikę žinių patikrinimo egzaminus, kuriuose egzaminuoja miškų urėdijų ar Valstybinės miškų tarnybos valstybinis miškų pareigūnas; valstybiniai miškų pareigūnai; miškininkai specialistai, turintys aukštąjį ar jam prilygintą aukštesnįjį miškininkystės krypties išsilavinimą.

Parengti dokumentus miško kirtimui reikalingos specialios žinios, todėl pirmiau nurodytas teisės aktas nustato specialius kvalifikacinius reikalavimus asmenims, kurie turi teisę parengti dokumentus miško kirtimui, todėl Tarnyba 2020 m. sausio 17 d. raštu Nr. S-7K-04-3 „Dėl leidimo kirsti mišką išdavimo“ pasiūlė pareiškėjams kreiptis į miškininką specialistą, kuris patikslintų reikalingus dokumentus miško kirtimui pagal teisės aktų reikalavimus, o ne priėmė sprendimą, kaip nurodo pareiškėjai, kuriuo nusprendė neišduoti leidimo kirsti mišką 0,1 ha plote, nes nebuvo pateikti jokie miško kirtimui reikalingi dokumentai ar kokie nors prašymai leisti kirsti 0,1 ha ploto mišką.

Dėl Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenų ir Europos Bendrijos svarbos miško buveinės Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad saugomų teritorijų apsaugai ir racionaliam tvarkymui organizuoti yra tvarkomas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras (duomenų sistema), kurio valdytojas yra Aplinkos ministerija ir kuriame registruojami rezervatai, draustiniai, gamtos paveldo objektai, valstybiniai parkai, pajūrio juosta, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos, atkuriamieji ir genetiniai sklypai, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų funkcinio prioriteto zonos, valstybinių rezervatų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonos, taip pat tinklo „Natura 2000“ teritorijos. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre (duomenų sistemoje) kaupiami ir saugomi, sisteminami, apdorojami duomenys apie nurodytas teritorijas ir jose saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes. Minėto įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro (duomenų sistemos) duomenys yra vieši ir teikiami neatlygintinai. Pagal duomenų teikimo sutartis šie duomenys neatlygintinai perduodami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 766 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų patvirtinimo“, 7 punkte Kadastro tvarkytojas yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Kadastro nuostatų 11 punkte nustatyta, kad Kadastre registruojami objektai, nurodyti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje. Kadastro nuostatų 36 punkte nustatyta, kad visi Kadastro duomenys yra vieši. Kadastro duomenis duomenų gavėjams Nuostatų nustatyta tvarka teikia Kadastro tvarkytojas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 766 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų patvirtinimo“ 1.3 punkte nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų kadastro reorganizavimo visi jame įregistruoti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastro 2019 m. rugsėjo 27 d. duomenis, į pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį miškų ūkio paskirties žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Utenos r. sav., patenka dalis Europos Bendrijos svarbos miško buveinės „9010 Vakarų taiga“. Kadastro duomenys įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl atsakovė privalėjo ir privalo vadovautis šiais duomenimis. Nagrinėjamoje byloje taip pat kadastro duomenys neginčijami. Be to, pareiškėjai atsakovei nėra pateikę biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentų, kurie numatytų galimybę kirsti 0,1 ha miško pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame miške, todėl pareiškėjų prašymas panaikinti 2020 m. sausio 17 d. rašto Nr. S-7K-04-3 „Dėl leidimo kirsti mišką išdavimo“ dalį, kuria atsakovė nusprendė neišduoti leidimo kirsti mišką 0,1 ha plote, neturi pagrindo, atsakovė nėra gavusi biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentų, kurie numatytų galimybę kirsti 0,1 ha miško pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame miške, todėl ir priimti sprendimo išduoti ar neišduoti leidimą kirsti 0,1 ha miško nėra pagrindo, atsakovė nėra gavusi prašymo dėl leidimo kirsti 0,1 ha miško.

Taip pat skunde pareiškėjai nurodo, jog skundžiamas administracinis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai. Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) naikintinas (ABTĮ 13 ir 20 str., LVAT 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčija atsakovės priimtą aktą – 2020 m. sausio 17 d. rašto Nr. S-7K-04-3 dalį. Vertindama atsakovės, kaip viešojo administravimo organo, priimtų ginčijamų administracinių aktų teisėtumą, teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovės akte aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentuotai, aiškiai pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas vadovavosi priimdamas administracinį aktą, motyvai išdėstyti aiškiai ir logiškai, todėl nesudaro galimybių pareiškėjams dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai. Darytina išvada, jog ginčijamas administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir naikinti jo dėl neatitikties minėto įstatymo keliamiems reikalavimams nėra teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina ir aplinkybė, jog pareiškėjai aiškiai suprato ginčijamo akto reikalavimus ir pateikė patikslintą prašymą dėl 1,2 ha miško kirtimo ir gavo leidimą. Antras pareiškėjų reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo išduoti leidimą kirsti mišką 0,1 ha plote yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl, netenkinus reikalavimo dėl administracinio akto dalies panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Be to, teismas sutinka su atsakovės padarytomis išvadomis, jog tokio prašymo išduoti leidimą kirsti 0,1 ha miško atsakovei nėra pateikta, kad tokį leidimą išduoti reikalinga pateikti reikiamus tam dokumentus (analizuota pirmiau), kurie nagrinėjamu atveju nepateikti, todėl patenkinus tokį pareiškėjų reikalavimą jis taptų neįvykdomas, remiantis byloje surinkta medžiaga. Pateikus prašymą dėl 0,1 ha miško iškirtimo ir visus su prašymu susijusius dokumentus, atsakovė, patikrinusi gautus dokumentus, turi spręsti klausimą kaip naują prašymą ir dėl to priimti sprendimą, taigi pareiškėjai gali pasinaudoti savo teisėmis ir kreiptis į atsakovę su tokiu prašymu.

Pareiškėjai prašė priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. <...> Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 („Administracinė jurisprudencija“, Nr. 26, 2013 m., p. 375–388) pažymėjo, jog ABTĮ minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 20, 2010 m., 500–503 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas netenkintinas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti tokį pareiškėjų prašymą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmestinas.

Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, pareiškėjų skundas atmestinas.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų D. Z. ir G. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.