Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį, teismas priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

4. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių), bei bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pradinė kreditorė BnP Finance, AB ir atsakovas L. N. 2019 m. spalio 10 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-btdsvk75 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 700 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 567,77 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 65 proc.) ir 126 Eur administravimo mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas nevykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl kreditorė 2020 m. gegužės 15 d. nutraukė Sutartį. Ieškovė 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 pagrindu perėmė skolos iš atsakovo reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės BnP Finance, AB. Duomenų, kad atsakovas po Sutarties nutraukimo būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

6. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

7. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti dalies jos reikalavimų, prašo priteisti jai iš atsakovo 65 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 669,41 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021 m. spalio 10 d. Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jai šių nuostolių, nurodydamas, jog reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) procentine išraiška nėra pagrįstas, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie negautų pajamų (nuostolių) realumą. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Taigi nutraukus Sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Aplinkybės, jog paskolos davėjas už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinęs atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukęs vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavęs nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad paskolos davėjo negautų pajamų faktas yra įrodytas.

10. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, koks buvo paskolos davėjo teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų paskolos davėjas tikėjosi gauti (o nutraukęs Sutartį neteko šios galimybės), nesant Sutarties pažeidimo. Reikšminga tai, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskolos davėjas pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 10 d.), galėjo tikėtis gauti 65 proc. metines palūkanas nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio. Taigi ieškovė nepagrįstai prašo skaičiuoti 65 proc. metines mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo negrąžintos kredito dalies 669,41 Eur, neatsižvelgdama į kredito dalies, tuo pačiu ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo Sutarties vykdymo atveju). Tokiu būdu pripažintina, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios susidarė laikotarpiu po Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pabaigos, ir kurių dydis paskaičiuotas nuo tą mėnesį esančio kredito likučio (kuris kas mėnesį mažėja) sumos (kaip nurodyta mokėjimo grafike).

11. Iš byloje esančių dokumentų (vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir jose esantį mokėjimų grafiką) matyti, kad ieškovė pagrįstai nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 10 d.), galėjo tikėtis gauti 65 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio: 2020 m. gruodžio 10 d. – 429,16 Eur, 20021 m. sausio 10 d. – 399,60 Eur, 2021 m. vasario 10 d. – 368,44 Eur, 2021 m. kovo 10 d. – 335,59 Eur, 2021 m. balandžio 10 d. – 300,96 Eur, 2021 m. gegužės 10 d. – 264,46 Eur, 2021 m. birželio 10 d. – 225,98 Eur, 2021 m. liepos 10 d. – 185,42 Eur, 2021 m. rugpjūčio 10 d. – 142,66 Eur, 2021 m. rugsėjo 10 d. – 97,58 Eur, 2021 m. spalio 10 d. – 50,06 Eur.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant ieškovei negautas pajamas (nuostolius) pagal šios nutarties 18 punktą (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

13. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 65 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 669,41 Eur nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas atmetė šį reikalavimą kaipo nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus dėl teismo išvadų šio reikalavimo ribose laiko nepagrįstais.

14. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

15. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

16. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

17. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi nei pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakove, nei pradinės kreditorės reikalavimo teisę perėmusi ieškovė, negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovė tinkamai nevykdys sutarties ir jai toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovės.

18. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl ginčui spręsti turi būti sistemiškai taikomas ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

19. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

20. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o šalių pasirašytos Sutarties nuostatomis. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį). Toks išaiškinimas yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52.

21. Ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo Sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 65 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų numatytų Sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija ieškovės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jo netenkino ir šioje dalyje pirmosios instancijos sprendimas nekeistinas.

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo (ieškinio 5 reikalavimo), todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeičiamas iš dalies – ieškovės reikalavimas dėl 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (669,41 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 25d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 10 d.) priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 65 proc. metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 10 d.) nuo pagal Vartojimo Kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

23. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir pakeitus iš dalies pirmosios instancijos teismo sprendimą, jos ieškinio reikalavimai yra patenkinti iš dalies – 85 procentais. Ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 166 Eur (45 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 121 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidas. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 141,10 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

24. Ieškovė pateikė byloje duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 15 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis už apeliacinį skundą). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (50 proc.), laikytina, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 1/2 bylinėjimosi išlaidų, t. y. 7,50 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą už akių iš dalies pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) 669,41 Eur negrąžinto kredito dalį, 173,51 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 21,85 Eur administravimo mokestį, 231,27 Eur negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 25 d.), 65,00 proc. metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos 2020 m. lapkričio 25 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 10 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 096,04 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 141,10 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo L. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,50 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.