- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-06
- Bylos Nr.
- N-62-4868-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutarties V. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu V. U. paskirta administracinė nuobauda – 100 litų bauda, už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
2009 m. sausio 14 d. V. U. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas panaikinti Institucijos priimtą nutarimą, panaikinti turto arešto aktą, sustabdyti pinigų 495,30 Lt išskaičiavimą iš pensijos bei grąžinti išskaičiuotus pinigus, t.y. 100 litų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 21 d. nutartimi V. U. skundą atsisakė priimti, kadangi pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir neprašė šio termino atnaujinti.
Šalies argumentai
V. U. 2009 m. sausio 27 d. pakartotinai kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Institucijos priimtą nutarimą, panaikinti turto arešto aktą, sustabdyti pinigų 495,30 Lt išskaičiavimą iš pensijos bei grąžinti išskaičiuotus pinigus, t.y. 100 litų. Kartu su skundu pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, kadangi apie 2003 m. gegužės 20 d. nutarimą sužinojo tik 2009 m. sausio 7 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus ir iš antstolio R. V. pranešimo, ginčijamo nutarimo kopiją gavo tik 2009 m. sausio 14 d., jo parašo administracinio teisės pažeidimo protokole nėra, paštu nutartis neišsiųsta, jo dokumentai sulaikyti niekada nebuvo, apie pažeidimą nieko nežinojo.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 21 d. nutartimi nepatenkino V. U. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad pareiškėjo asmenybė surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo nustatyta pagal pateiktą vairuotojo pažymėjimą. Protokole įrašytas asmens kodas sutampa su pareiškėjo V. U. asmens kodu. Administracinio teisės pažeidimo protokole bei pareigūno V. G. 2003 m. gegužės 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad V. U. griežtai atsisakė surašyti paaiškinimą bei pasirašyti. Pareiškėjas pats pasirinko netinkamą elgesio modelį, todėl pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti nėra.
Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti turto arešto aktą, sustabdyti pinigų išskaičiavimą iš pensijos bei grąžinti išskaičiuotus pinigus, t.y. 100 litų, Kauno apygardos administracinis teismas nurodė, kad ginčai dėl antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu, nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl šį reikalavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas atsisakė priimti bei išaiškino teisę dėl antstolio veiksmų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
III.
Atskiruoju skundu V. U. prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir atnaujinti skundo padavimo terminą bei panaikinti turto arešto aktą, sustabdyti pinigų išskaičiavimą iš pensijos bei grąžinti išskaičiuotus pinigus, t.y. 100 litų. Nurodo, kad pažeidimo dieną pažeidimo vietoje jo nebuvo, jei būtų atsisakęs parašų, iš jo būtų paimti dokumentai, tačiau dokumentai paimti nebuvo, be to, joks pareigūnas negali patvirtinti atsisakymo pasirašyti arba nutarimo įteikimo faktų. Nutarimas nebuvo jam išsiųstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Apelianto apskųstoji Kauno apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.
ATPK 293 straipsnyje įtvirtinta, jog skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucijos nutarimas priimtas 2003 m. gegužės 20 d., taigi vadovaujantis ATPK 293 straipsni, paskutinė termino diena skundui paduoti buvo 2003 m. gegužės 30 d. Skundas Kauno apygardos administraciniam teismui kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą paduotas 2009 m. sausio 27 d., t.y. praleidus įstatymo numatytą apskundimo terminą.
Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą (ATPK 293 straipsnis, ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis, 122 straipsnio 5 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama V. U. prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nurodytas šio termino praleidimą sąlygojusias aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pažeidėjo asmenybė pažeidimo padarymo metu buvo nustatyta pagal pateiktą vairuotojo pažymėjimą. Protokole įrašytas asmens kodas sutampa su pareiškėjo V. U. asmens kodu. Pareiškėjas neginčija, kad protokole nurodyti pažeidėjo duomenys ir jo asmens duomenys nesutampa. Todėl, teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog pareigūnas pagal pateiktus dokumentus galėjo netinkamai nustatyti pažeidimą padariusį asmenį arba, kad pareigūnui priimant nutarimą, pažeidimo padarymo vietoje V. U. nedalyvavo. Be to, iš byloje esančios medžiagos (b.l. 30) matyti, kad apelianto vairuotojo pažymėjimas 2003 m. gegužės 20 d. galiojo, apie šio dokumento sulaikymą ar pametimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyris duomenų neturi. Tą aplinkybę, kad apeliantas atsisakė pasirašyti ant protokolo bei nutarimo, patvirtina pareigūnas V. G. 2003 m. gegužės 20 d. tarnybiniame pranešime bei administracinio teisės pažeidimo protokolo eilutėje „Dėl pažeidimo paaiškinu“. Vertinant minėtas aplinkybes kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie ginčijamą nutarimą pareiškėjas žinojo jo priėmimo dieną, t. y. 2003 m. gegužės 20 d., o terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausomų priežasčių, o dėl jo paties pasirinkto netinkamo elgesio modelio.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties asmens subjektyvių veiksmų (nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus), todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti. Pagrindo tenkinti atskirąjį skundą dalyje dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nėra.
Dėl turto arešto akto panaikinimo, pinigų iš pensijos išskaičiavimo sustabdymo bei išskaičiuotų pinigų grąžinimo.
Administracinių teisės pažeidimų bylose priimtų nutarimų dėl baudų paskyrimo vykdymo procesą reglamentuoja tiek Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, tiek Civilinio proceso kodeksas. Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra reglamentuojamos tik bendro pobūdžio pradinės nutarimų dėl baudų paskyrimo vykdymo procedūros. Tuo tarpu priverstinį baudų išieškojimą vykdo antstoliai ir šis priverstinis išieškojimas yra atliekamas, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis, reguliuojančiomis vykdymo procesą (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalies 1 punktas). Todėl klausimai, susiję su administracinių teisės pažeidimų bylose paskirtų baudų priverstinio išieškojimo procesu, turėtų būti sprendžiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (2009 m. sausio 9 d. specialiosios teisėjų kolegijos nutartis).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismui arba kitiems specializuotiems teismams. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nesutikdamas su antstolio veiksmais ir prašydamas panaikinti turto arešto aktą, sustabdyti pinigų išskaičiavimą iš pensijos bei grąžinti išskaičiuotus pinigus gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Todėl pagrindo tenkinti atskirąjį skundą dalyje dėl antstolio veiksmų taip pat nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. U. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.