- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-17
- Bylos Nr.
- 2S-961-370/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- S. T.
- Atsakovas
- E. K., B.
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-961-370/2009
Teisėjas V. Kelpšas Procesinio sprendimo kategorija 109; 118.5 (S)
2009 m. birželio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-05-12 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovams E. K. ir B. K. bei atsakovo E. K. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-12 nutartimi civilinė byla nutraukta patvirtinus šalių taikos sutartį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo šią teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad sudaryta taikos sutartis neatitinka jo požiūrio į teisingą ginčo išsprendimą, esmingai pažeidžia jo teises ir prieštarauja šalių lygiateisiškumo principui. Pasirašydamas taikos sutartį ieškovas suklydo, nebuvo išanalizavęs atsakovo pateikto žemės sklypo padalijimo varianto. Tik išanalizavęs sutartį ir pasikonsultavęs su žemėtvarkos specialistais ieškovas padarė išvadą, kad sutiko su sau nenaudingomis sutarties sąlygomis. Remiantis patvirtinta sutartimi, žemės sklypas bus naudojamas neracionaliai – per didelė jo dalis taps bendro naudojimo. Ieškovo siūlomas naudojimosi tvarkos projektas yra visokeriopai geresnis. Taip pat nurodo, jog nebesutinka, kad viena rūsio patalpų būtų naudojama bendrai, nes taip būtų pažeista ieškovo nuosavybės teisė į 56/100 dalis gyvenamojo namo.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovai prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovo dabar siūloma naudojimosi tvarka yra blogesnė, nei nustatyta teismo patvirtintoje taikos sutartyje. Ginčo rūsio patalpos bendras naudojimas atitiks visų bendraturčių interesus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Šalių teise baigti ginčą taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d., CK 6.983 str. 1 d.) realizuojamas vienas civilinio proceso principų – dispozityvumo (CPK 13 str.). Ginčo išsprendimui šalių susitarimu įstatymas nustato prioritetą prieš ginčo sprendimą teismo sprendimu (CPK 229, 231 str., 249 str. 1 d.). Patvirtinus taikos sutartį byla nutraukiama (CPK 140 str. 3 d.) nutartimi, tai iš esmės reiškia, kad bylą išsprendė ne teismas, o pačios šalys. Šalių teisę baigti ginčą taikos sutartimi teismas gali apriboti tik įstatymo nustatytais pagrindais – jei sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 3 d., 140 str. 4 d., CK 6.984 str.). Apeliantas nenurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įstatymo nustatytą pagrindą taikos sutarties netvirtinti ar kad buvo pažeista taikos sutarties tvirtinimo procedūra, teisėjų kolegija tokių pagrindų ar pirmosios instancijos teismo tvirtinant sutartį padarytų procedūrinių pažeidimų taip pat nenustatė (CPK 320 str. 2 d.).
Apelianto argumentai dėl taikos sutartimi nustatytos naudojimosi tvarkos nenagrinėtini, nes šalys yra laisvos sudaryti įstatymams neprieštaraujančias sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str.). Apeliantui manant, kad taikos sutartis sudaryta dėl esminio suklydimo ar esmingai pažeidus šalių lygiateisiškumą, jis gali reikšti ieškinį dėl sutarties negaliojimo (CK 6.986 str. 1 d., 1.90 str., 6.228 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.