Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-63-935/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
1S-63-935/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
R. Ž.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-63-935/2019
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14., 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. Ž. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 59-262 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam R. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu R. Ž. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. Ž. paskirtas laisvės atėmimas šešiems metams.

2. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendis buvo pakeistas ir R. Ž. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki dviejų metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams.

3. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. liepos 26 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. liepos 24 d. Nuteistasis 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį bus atlikęs 2019 m. liepos 24 d.

Žemesnės instancijos teismas

4. Komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 59-262 buvo nutarta taikyti R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 59-262 taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Šalies argumentai

6. Skunde nuteistasis R. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

7. Nuteistasis skunde nurodo, jog žemesnysis teismas priimdamas sprendimą neįsigilino į visas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui, bei neįvertino jo noro daugiau nenusikalsti bei greičiau adaptuotis laivėje, kur jis gyvens su savo mama bei iš Prancūzijos atvyksiančia sutuoktine. Nuteistasis pažymi, jog jis gailisi dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų bei pasirinkto netinkamo gyvenimo būdo. Tuo pačiu jis prašo atsižvelgti, jog nusikaltimai buvo padaryti 2010-2011 metais, šiuo metu jis yra pakeitęs savo požiūrį į gyvenimą, atsisakė ankstesnio gyvenimo būdo, t. y. nebepalaiko ryšių su neigiamą įtaką darančiais draugais, sukūrė šeimą.

8. Skunde nurodoma, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, stengiasi užsiimti naudinga veikla, t. y. mokosi staliaus specialybės, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, taip pat visais įmanomais būdais stengiasi pakeisti savo elgesį teigiama linkme. Nuteistasis akcentuoja, jog tolimesnį savo gyvenimą sieja su mokslu, darbu bei šeima. Tuo pačiu jis aiškina, kad žemesnysis teismas neteisingai įvertino aplinkybę, jog jo sutuoktinė gyvena Prancūzijoje, kuri gali nulemti norą bėgti ir slėptis probacijos metu. Nuteistojo manymu, nepagrįstai buvo suabejota jo galimybe įsidarbinti bei neigiamai atsižvelgta į pateiktą preliminarią darbo sutartį, kuri įrodo, kad jis, išėjęs į laisvę, realiai ketina dirbti.

9. Nuteistasis teigia, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas naudojant OASys metodiką jam buvo atliktas pirmą kartą ir nustatytas rezultatas – 69 balai, t. y. vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Iš jų 45 balus sudaro statiniai veiksniai, o dinaminiai – 24 balus. R. Ž. pažymi, jog net ir sumažinus nusikalstamo elgesio rizikos balą iki 45 balų, vis tiek jo nusikalstamo elgesio rizika išliks vidutinė. Be to, nuteistasis yra įsitikinęs, jog elgesio pasikeitimą galima stebėti ir jam būnant laisvėje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Ž. skundas atmestinas.

10. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis bei įvertinęs nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

11. Nuteistasis R. Ž. atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tie nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Taigi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad R. Ž. bausmės atlikimo metu vykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, jis nėra pažeidęs režimo reikalavimų, mokosi, palaiko ryšius su artimaisiais. Be to, nuteistasis, išėjęs į laisvę, turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą bei galimybę dirbti, jis sutinka su intensyvia priežiūra. R. Ž. neigiamai vertina savo ankstesnį nusikalstamą elgesį, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien aptartų aplinkybių nepakanka tam, jog šiuo metu R. Ž. būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

13. Teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog R. Ž. yra ne kartą teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse. Anksčiau nuteistajam ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis, būdamas laisvėje, nesugebėjo pateisinti parodyto pasitikėjimo, vėl nusikalsdavo, jam nustatytos poveikio priemonės pageidaujamų teigiamų rezultatų nedavė. Faktą, jog siekiant užtikrinti tinkamą R. Ž. elgesį bei jo pokytį pozityvia linkme, yra būtina jo griežta kontrolė bei priežiūra, patvirtina tai, jog nuteistasis tuo metu, kai jam baudžiamojo proceso metu buvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės nei suėmimas, kurios turėjo užtikrinti jo dalyvavimą baudžiamajame procese, pasislėpė nuo baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo ir žinodamas apie prieš jį vykstantį baudžiamąjį procesą vis tiek darė naujas nusikalstamas veikas nuosavybei. Čia atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog jis atlieka bausmę už nusikaltimus, kurie buvo padaryti 2010-2011 metais, yra nulemta jo paties veiksmų, t. y. to, kad jis slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų, darė naujas nusikalstamas veikas užsienio valstybėse, kur atliko jam paskirtas bausmes.

14. Pastebėtina, jog R. Ž. prieš darydamas nusikalstamas veikas apgalvodavo ir numatydavo galimas pasekmes, tačiau pernelyg optimistiškai vertindavo sėkmės galimybes. Ši aplinkybė rodo, jog nuteistasis neįvertina ankstesnių patyrimų, kartoja tas pačias klaidas tikėdamas, jog galiausiai pasiseks išvengti atsakomybės. R. Ž. nusikaltimus ir jų darymą vertina neigiamai ir supranta poreikį laikytis įstatymų, tačiau pats elgiasi priešingai, o tai šiuo metu kelia abejonių, ar lygtinio paleidimo metu nuteistasis gebės laikytis jam nustatytų įpareigojimų. Vien neigiamas nusikalstamų veikų vertinimas, kuris iš esmės yra savaime suprantamas, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog nuteistasis nekartos tų pačių klaidų.

15. Aukštesnysis teismas įvertina tai, jog net ir sumažinus R. Ž. dinaminius pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius iki minimumo ar juos apskritai panaikinus, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis tiek būtų vidutinė. Vis tik tuo pačiu pabrėžtina, jog lygtinis paleidimas gali būti taikomas ne tik nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bet ir tiems nuteistiesiems, kurių pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju yra akivaizdu, jog R. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, taigi, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalu nustatyti, jog jo pažanga mažinant šią riziką leidžia manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su žemesniojo teismo nuomone, jog, įvertinus R. Ž. tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančių duomenų visumą, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad jį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, jog nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra tokia, kuri leistų jam taikyti lygtinį paleidimą.

16. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas R. Ž. lygtinio paleidimo klausimas, dalyvavo septyni komisijos nariai, iš kurių trys nepritarė lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam, t. y. sprendimas taikyti lygtinį paleidimą buvo priimtas minimalia vieno balso persvara.

17. Įvertinęs R. Ž. nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytas nusikalstamas veikas, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nėra šiuo metu galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl jo skundas atmestinas. Šiuo metu nustatyti faktai, kurie yra užfiksuoti pateiktoje medžiagoje, neleidžia daryti pakankamai pagrįstos išvados, jog R. Ž. yra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neleidžia tvirtinti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims. Lygtinis paleidimas yra taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, nuteistasis, vykdydamas Komisijos nurodytas rekomendacijas, turi galimybę mažinti esamą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir būtent jo pastangos mažinant šią riziką bei šių pastangų rezultatai turėtų nulemti, ar jam galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. Ž. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Ugnius Trumpulis