- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-09-07
- Bylos Nr.
- A6.-2074-932/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01497-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- M. M., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) įgaliotai atstovei Rūtai Geležinytei,
išnagrinėjusi M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M., būdamas UAB „G.“, įmonė kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei (UAB „G.“ tapo nemoki po to, kai susidarė ženkli mokestinė nepriemoka (27 561,55 Eur), t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d., nuo minėtos datos bendrovės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo). M. M. neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei bei tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas M. M. kaltę pripažino. Parodė, jog UAB „G.“ vadovavo nuo 2016-12-05 iki 2018-03-27. Įsiskolinimas VMI ir kitiems kreditoriams atsirado dėl to, kad pati įmonė turėjo skolininkų, kurie buvo neatsiskaitę. Vis tikėjosi, kad skolininkai susimokės, po ko ir bendrovė galės padengti savo įsipareigojimus. Supranta, jog, kaip vadovas, nepakankamai atliko pareigą, nesukontroliavo finansinių srautų, nujautė, kad reiktų kreiptis dėl bankroto, tačiau šio klausimo nesprendė. Nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą, o, teismui skyrus baudą, leisti ją susimokėti dalimis (šeimoje auga du mažamečiai vaikai, yra paimtas būsto kreditas).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „G.“ vadovas M. M. nesilaikė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.
Motyvuojamoji dalis
ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą“ Iš to darytina išvada, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms, t. y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pirmoji sąlyga aiškintina pasitelkus įmonės nemokumo sąvoką, apibrėžtą ĮBĮ 2 straipsnio n 8 punkte „įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės“. Byloje nustatyta, jog pagal Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie paskutinį kartą buvo pateikti už 2016 metus, Bendrovė iš viso deklaravo turto už 111 101 Eur, o įsipareigojimai sudarė 132 469 Eur. Šie duomenys leidžia tvirtinti, kad įmonė iš tiesų buvo nemoki. Teismas laiko esant ir antrąją administracinei atsakomybei kilti būtiną sąlygą – iš bylos medžiagos matyti, jog per įstatymo nustatytą terminą nei kreditoriai, nei pats įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Be paties M. M. prisipažinimo jo kaltė padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Iš teismui pateiktų VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų matyti, jog bendrovės mokestinė nepriemoka 2016-08-01 buvo 32 134,15 Eur (įskaitant delspinigius), 2017-01-01 – 58 379,75 Eur, 2017-08-01 – 55 642,06 Eur, o 2018-06-27 – 56 215,06 (b. l. 6-9). Iš UAB „G.“ 2016 m. balanso matyti, jog įmonė deklaravo turto už 111 101 Eur, o įsipareigojimai sudarė 132 469 Eur. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB „G.“ registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 13), įmonė turi tik vieną automobilį „Ford Fiesta“ (b. l. 14). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bankroto byla UAB „G.“ iškelta tik 2018-03-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos kreipusis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „G.“. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, M. M. UAB „G.“ vadovu registruotas nuo 2016-12-05 iki 2018-03-27, kuomet buvo paskirtas bankroto administratorius.
Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. M., būdamas UAB „G.“ vadovu, žinodamas, jog įmonė yra nemoki neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai, dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiamas M. M. baustinas.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis bei turtiniais interesais), atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama M. M. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, duomenų apie baustumą administracine tvarka byloje nėra). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus M. M. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią baudą.
Atsižvelgiant į posėdžio metu išsakytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą, pastarojo turtinę padėtį, šeimos sudėtį, finansinius įsipareigojimus (nors dokumentų ir nepateikė, tačiau teismas iš esmės neturi pagrindo laikyti, kad buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys), įvertinus, kad net ir minimali bauda yra gana didelė, laikytina esant tikslinga paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti kas mėnesį lygiomis dalimis (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
M. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio baudą.
Paskirtos 1 400 eurų dydžio baudos mokėjimą išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant po nutarimo įsiteisėjimo mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis, sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.