Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2009-06-18 · Civilinė byla Nr. 2A-521-524/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-06-18
Bylos Nr.
2A-521-524/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė, Nijolė Griškevičienė
Ieškovas
V. S., R. S., R.
Atsakovas
Tauragės rajono savivaldybės tarybai, Tauragės rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
R. R., M. R., G. R., G. N., A. K. J., uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės butų ūkis“
Advokatai
Arvydas Vaclovas Laurišas
Kategorijos
  • 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Pranešėja E. Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-521-524/2009Teisėjas V. Kelpšas Procesinio sprendimo kategorija 42.11.3; 121.21.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovams V. S. , R. S. , ieškovų atstovui advokatui Arvydui Vaclovui Laurišui, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. S. ir R. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir R. S. ieškinį atsakovams Tauragės rajono savivaldybės tarybai, Tauragės rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims R. R. , M. R. , G. R. , G. N. , A. K. J., uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės butų ūkis“ dėl buto nuomos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir Tauragės rajono savivaldybės garantinių dokumentų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančia 2003-01-14 buto nuomos sutarties dalį, kuria R. S. ir G. S. pripažintos ieškovų šeimos narėmis , iš dalies panaikinti Tauragės rajono savivaldybės išduotus 2003-01-22 ir 2005-06-17 garantinius dokumentus ir pašalinti iš šių dokumentų valstybės garantijos suteikimą R. R. , M. R. , G. R. , taip pat G. N. , I. N. , K. N.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų po 51,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, reikalavimą dėl 2003-01-14 nuomos sutaties dalies pripažinimo negaliojančia atmetė suėjus ieškinio senačiai. Pažymėjo, kad nors išduodant 2003-01-22 garantinį dokumentą ir 2005-06-17 garantiją G. N. ir R. R. bute negyveno, tačiau su jomis 2003-01-14 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nutraukta ar pripažinta negaliojančia nebuvo, todėl pagal šią sutartį jos turėjo tokias pačias teises kaip ir nuomininkas V. S. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog esant galiojančiai nuomos sutarčiai, 2003-01-22 garantinis dokumentas ir 2005-06-17 valstybės garantija išduotos teisėtai, todėl jas naikinti nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ? ieškinį tenkinti. Apeliantai pažymi, kad ginčo butas yra savininko A. K. J. nuosavybė ir turi būti svarstoma, kokiu pagrindu butas išnuomotas. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė, kad savivaldybė yra stipresnioji sutarties šalis ir formaliai taikė ieškinio senaties pagrindą. Teigia, kad senaties terminas buvo praleistas siekiant neteisminėmis priemonėmis pasiekti norimą rezultatą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje esančius įrodymus, teisingai pritaikius materialines teisės normas. Teigia, kad 2003-01-14 sutartis su ieškovu sudaryta esant įstatymų numatytam pagrindui, o išduotų garantijų ieškovas neskundė. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo dienos ir suėjo 2006-01-14.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Tauragės rajono savivaldybės taryba prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje esančius įrodymus, teisingai pritaikius materialines teisės normas. Teigia, kad 2003-01-14 sutartis su ieškovu sudaryta esant įstatymų numatytam pagrindui. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo dienos ir suėjo 2006-01-14.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl nuomos sutarties dalies ir garantijos atsakovams teisėtumo.

Sutartis yra juridinis faktas, kuris sukuria, keičia ar nutraukia civilinius teisinius santykius. Sukūrusi civilinį teisinį santykį, sutartis pagal teisės normų nustatytas ribas reguliuoja jos sukurtą teisinio santykio dalyvių elgesį iki to laiko, kol bus pasiektas sutartimi numatytas rezultatas. Šioje byloje ginčo nuomos sutarties rezultatas nėra gyvenamosios patalpos nuomos tikslui pasiekti CK 6.576 str. prasme, o jos tikslas yra gauti valstybės nustatytą garantiją pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymą Nr. I-1454 ir pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. VIII-359 ( su pakeitimais). Šie norminiai aktai įtvirtino valstybės duodamas garantijas bei nustatė nuomininkų ir savininkų teises ir pareigas. Nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas specialia tvarka, kurią dabar reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Šio įstatymo 20 str. 1 dalyje nurodyta, kad, kai piliečiui grąžinamas natūra gyvenamasis namas, jo dalis, butai, kuriuose gyvena nuomininkai, visas nuomininkų teises ir pareigas pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Vyriausybės nustatyta tvarka perima savivaldybė iki to laiko, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad institucija, priimanti sprendimą grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, privalo juose gyvenantiems nuomininkams išduoti valstybės garantinį dokumentą. Valstybės garantijas, jų vykdymą, garantijų turėtojų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas Nr. VIII-792, priimtas 1998 m. birželio 16 d. Minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad institucija, priimanti sprendimą grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, privalo išduoti nuomininkams, gyvenantiems piliečiui grąžintame name, jo dalyje, valstybės garantinį dokumentą apie valstybės įsipareigojimą, kad per garantiniame dokumente nurodytą laiką bus įvykdyta viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuomininko pasirinktų garantijų. Civilinėje byloje svarbu nustatyti ginčo esmę tam, kad būtų galima įvertinti, ar teisingą savo teisių gynimo būdą pasirinko šalys, todėl įvertinus paminėtas nuostatas darytina išvada, kad ieškovai gina savo teisę gauti paminėtą garantiją nedalijant jos su atsakovais R. R. , M. R. , G. R. , G. N. , K. N. , I. N. , kurie, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas 2003-01-22 išduodant garantinį dokumentą ir 2005-06-17 garantiją, negyveno savininkui grąžintiname name (duomenys neskelbtini). Paminėto įstatymo 9 str. 1d. nustatyta, kad garantinis dokumentas išduodamas tik nuomininkams, gyvenantiems piliečiui grąžintiname name, todėl atsakovės savivaldybės pozicija, jog garantinio dokumento išdavimo pagrindas yra tik formaliai sudaryta nuomos sutartis, yra neparemta įstatymu. Analizuojant įstatymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą natūra grąžinant savininkui gyvenamąjį namą ir įstatymo leidėjo tikslą priimant šias nuostatas darytina išvada, kad įstatymų leidėjas turėjo tikslą išmokėti garantijose nurodytas sumas faktiškai gyvenantiems asmenims gyvenamosiose patalpose, kurios turi būti grąžintos buvusiam savininkui. Todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovai faktiškai negyveno grąžintiname bute, neįvertino paminėtų nuostatų ir neteisingai išaiškinęs ieškinio senaties instituto paskirtį ieškinį atmetė.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.

Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 straipsnio 3–4 dalys, 1964 m. CPK 11 straipsnio 7 dalis, 2002 m. CPK 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą (ar šios aplinkybės atsirado ieškinio senaties termino eigos pradžioje, ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šiuo atveju ieškinio senaties eigos pradžia yra nustatyta 6.586 str. 5d. Tuo atveju, kai įstatymai numato kitokį nei CK 1.127 straipsnio 1 dalyje (1964 m. CK 86 straipsnyje) apibrėžtą ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą, pagal jį ir turi būti nustatoma ieškinio senaties termino eigos pradžia. Aplinkybė, kad apie pažeistas teises asmuo realiai galėjo sužinoti ir sužinojo tik pasibaigus ieškinio senaties terminui, kurio pradžią įstatymai susiejo su objektyviais įvykiais, neturi įtakos ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymui, bet, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti pripažinta pagrindu praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Šioje byloje nustatyta, kad ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta 2003-01-14, todėl pagal CK 6.586 str. 5d. nustatytą specialiąją ieškinio senaties termino eigos pradžią, ieškinio senaties terminas šiai sutarčiai ginčyti pasibaigė 2006-01-14. Tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti ieškovų interesų pažeidimo apimtį ir jų panaudotus teisių gynimo būdus. Visų pirma įvertintinos pridėtų civilinių bylų Nr. 2-253-540/2006 ir 2-882-540/2006 medžiagos, iš kurių darytina išvada, kad ieškovas buvo suklaidintas Tauragės rajono savivaldybės darbuotojų, kurie į nuomos sutartį įrašė visus bute buvusius priregistruotus asmenis. 2005-10-04 UAB ,,Tauragės butų ūkis‘‘ aktas buvo sudarytas pagal ieškovo žodinį kreipimąsi ( civ. byla Nr. 2-253-540/2006 b.l.9) ir tai patvirtina ieškovo paaiškinimą , kad jis žodžiu kreipėsi į atsakovus. 2005-12-06 sprendimas dėl deklaravimo duomenų apie išvykimą įrašymo ( civ. byla Nr.2-253-540/06, b.l. 3) įrodo, kad 2005-11-30 ieškovas kreipėsi dėl duomenų apie atsakovų išvykimą iš grąžintino buto įrašymą, tačiau šis įrašas buvo padarytas nenurodant atsakovų išvykimo datos. Įvertinus paminėtus dokumentus darytina išvada, kad šie paminėti dokumentai buvo ruošti Tauragės r. savivaldybės institucijų, 2005-10-04 UAB ,, Tauragės butų ūkio‘‘ akte buvo konstatuota, jog atsakovė G. N. šiame bute negyvena 7 metus, o R. R. -18 metų. Atsakovai neskundė nei šio akto, nei 2005-11-30 Migracijos skyriaus sprendimo, todėl atsakovė Tauragės r. savivaldybė privalėjo užtikrinti tai, kad valstybės išduodamą garantiją gautų tik įstatymo numatyti asmenys, t. y. faktiškai gyvenantys grąžintinose patalpose. Todėl šis ieškovo klaidinimas ir esminis jo teisių pažeidimas yra svarbi priežastis atnaujinti praleistą 3 metų ieškinio senaties terminą nuomos sutarties daliai ginčyti, nes ieškovas su ieškiniu kreipėsi 2007-10-01, t. y. 2006-01-14 pasibaigus ieškinio senaties terminui.

Dėl atsakovų faktinio gyvenimo ginčo bute.

1988-12-01 ieškovui buvo išduotas orderis apsigyventi bute, kuris vėliau buvo grąžintas natūra savininkui. Šiame orderyje buvo įrašytos, kaip įregistruoti asmenys ieškovo seserys ( civ. byla Nr. 2-253-540/06, b.l.8). Pagal tuo metu galiojusio Butų kodekso 49 str. gyvenamosios patalpos orderis nebuvo vienintelis juridinis faktas, suteikiantis teisę naudotis gyvenamąja patalpa, nes jis buvo pagrindas sudaryti su butų fondą eksploatuojančia organizacija gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, todėl nuomos teisiniai santykiai atsirasdavo ne nuo orderio išdavimo dienos, o nuo sutarties sudarymo momento. Šios bylos ir pridėtų bylų medžiaga įrodo, kad faktiniai nuomos santykiai dėl šio buto susiklostė tarp ieškovo ir savivaldybės, o atsakovės tik iki 2005-11-30 Migracijos skyriaus sprendimo buvo priregistruotos šiame bute. Tuo metu galiojusio CK 329 str.1d. nustatė asmenis, kurie pagal įstatymą pripažįstami nuomininko šeimos nariais, t. y. kartu gyvenantis nuomininko sutuoktinis, jų vaikai ir sutuoktinių tėvai. Šio straipsnio 3 d. nustatė, kad kiti giminės tik teismine tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Tokia pat nuostata išliko ir 2001 m CK 6.588 str. Byloje nėra teismo sprendimo, kuriuo atsakovės būtų pripažintos ieškovo šeimos nariais, nes jos pagal giminystės ryšį yra ieškovo seserys. Atsakovės nepateikė jokių įrodymų, kad nuomos sutarties sudarymo dieną ir garantinio rašto išdavimo metu faktiškai gyveno šiame bute. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Visos tarp šalių iškeltos civilinės bylos įrodo, kad atsakovės faktiškai negyveno šiame bute ginčo momentu ir pagal paminėtas įrodymo vertinimo taisykles tokia išvada yra labiau tikėtina, nes tiek ieškovas, tiek atsakovės G. N. ir R. R. ginčo nuomos sutarties sudarymo ir garantinio dokumento išdavimo momentu buvo sukūrę savo šeimas ir atsakovės sūnaus G. R. gyvenamoji vieta nuo 1997-09-01 buvo deklaruota kitoje vietoje, taip pat atsakovės dukters I. N. nuo 2002-09-01 gyvenamoji vieta buvo deklaruota kitoje vietoje (civ. byla Nr. 2-253-540/06, b. l. 5, 7). Šioje byloje atsakovės neįrodinėja, kad faktiškai gyveno šiame bute, o savo poziciją gauti garantiniame rašte nurodytas sumas kildina iš paveldėjimo teisinių santykių, nurodydamos, kad šis butas iki ieškovui suteikimo priklausė jų senelei. Tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, kad atsakovai negyveno šiame bute, konstatavo savo sprendime ir pirmosios instancijos teismas, tačiau ieškinio nepatenkino tik pritaikęs ieškinio senatį.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintina ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1d. 2p.). Nuomos sutarties dalis dėl atsakovų įrašymo ieškovų šeimos narėmis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip prieštaraujanti paminėtoms imperatyvioms įstatymo normos (CK 1.80 str., 1.95 str. 1d., 1.96 str.). Ginčo garantinių dokumentų išdavimo atsakovams pagrindas buvo ši nuomos sutarties dalis, todėl ir šis reikalavimas tenkintinas tuo pačiu pagrindu.

Bylinėjimosi išlaidos ieškovams priteistinos iš atsakovių R. R. , G. N. , nes kiti atsakovai įrašyti į ginčo dokumentus tik kaip atsakovių šeimos nariai, bei iš Tauragės rajono savivaldybės (CPK 93 str. 4 d.)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti.

Atnaujinti V. S. ir R. S. praleistą ieškinio senaties terminą 2003-01-14 nuomos sutarčiai ginčyti teisme.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2003-01-14 nuomos sutarties Nr. 11, sudarytos tarp V. S. ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos, dėl buto, (duomenys neskelbtini), nuomos, dalį, nustatančią, kad R. S. ir G. S. yra ieškovo šeimos narės.

Panaikinti Tauragės rajono savivaldybės 2003-01-22 garantinio dokumento Nr. 16-S-177 ir 2005-06-17 garantinio dokumento Nr. 16-S-2569 dalis dėl garantijos suteikimo R. R. , M. R., G. R., G. N. , I. N., K. N.

Priteisti solidariai V. S. ir R. S. iš R. R. , G. N. , Tauragės rajono savivaldybės po 37 Lt 33 ct žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį pirmosios instancijos teisme, ir po 42 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Virginija Nijolė GriškevičienėAlvydas Žerlauskas