Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-jame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. RV-22-276 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. R. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, ir jam paskirta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. liepos 12 d., bausmės pabaiga – 2027 m. balandžio 2 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2024 m. sausio 4 d.) – 3 (trys) metai 2 (du) mėnesiai 28 (dvidešimt aštuonios) dienos.

6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. R. skundas atmetamas.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis T. R. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nuteistasis T. R. skunde nurodo, jog apylinkės teismas klaidingai nustatė aplinkybes dėl turimų jo finansinių įsipareigojimų, tačiau tokie nuteistojo skundo argumentai yra deklaratyvūs, todėl atmetami. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus T. R. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, apygardos teismui nekyla, kadangi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo metu dirba, laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas septynis kartus, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

11. Apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai, ar klaidingai. Nuteistasis skunde teisingai nurodo, jog bausmės atlikimo vietų įstaiga nėra gavusi vykdomųjų raštų, tačiau 2023 m. gruodžio 11 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV–22–11729 duomenimis, kurie gauti tiek iš paties T. R., tiek ir iš jo atžvilgiu priimtų nuosprendžių, fiksuoti atvejai, kai nuteistasis turėjo įsiskolinimų ir jo finansinė padėtis nebuvo stabili (niekur nedirbo, buvo taikomas areštas jo sąskaitoms). Tai, kad nuteistasis T. R. buvo susidūręs su finansiniais sunkumais patvirtina ir ta aplinkybė, jog neturėjo lėšų sumokėti jam 2016 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos baudos, kuri vėliau buvo pakeista viešaisiais darbais. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi ir tai, jog skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų turėjimas ir menkos jų apmokėjimo galimybės yra priskiriami prie dinaminių kriminogeninių rizikos veiksnių. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pasisakydamas dėl nuteistojo T. R. buvusių finansinių sunkumų, klaidų nepadarė, nes rėmėsi pateiktais duomenimis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, T. R. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.

12. Nors naudojant „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismui abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, kurie yra dinaminiai, ir kuriuos nuteistasis gali panaikinti – turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakotas asocialios grupės, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Taigi, abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

13. Aukštesnysis teismas atmesdamas nuteistojo skundą dėl apylinkės teismo nutarties taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog T. R. nusikalto ne pirmą kartą, šiuo metu bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą veikiant organizuotoje grupėje, t. y. BK 199 straipsnio 3 dalis (sunkus nusikaltimas); BK 260 straipsnio 3 dalis (labai sunkus nusikaltimas), visi šie nusikaltimai padaryti siekiant turtinės naudos. 2023 m. gruodžio 11 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis kalbėdamas apie įvykdytas nusikalstamas veikas kaltę pripažįsta tik iš dalies. Vertinimo metu nustatyta, kad nuteistasis apgalvodamas elgesio pasekmes yra linkęs susikoncentruoti į teigiamas, pageidaujamas, ignoruodamas galimas neigiamas. Be to, nurodoma ir tai, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai susiję negebėjimas identifikuoti vidinių nusikalstamo elgesio priežasčių, problemų sprendimų įgūdžių bei gebėjimo turimus įgūdžius pritaikyti konkrečiose situacijose stoka, pernelyg didelis pasitikėjimas savo tiesioginiu patyrimu bei pasekmių neapgalvojimas. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą T. R. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys: teistumų skaičius, padarytų nusikaltimų kiekis, pobūdis ir pavojingumas – sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Akivaizdu, kad apylinkės teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos net ir su intensyvia priežiūra T. R. negali būti taikomas, su kuo visiškai sutinka ir apygardos teismas, pažymėdamas, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

14. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad drausminių nuobaudų neturėjimas, galimybė įsidarbinti, gyvenamosios vietos turėjimas ir socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau apygardos teismo vertinimu, nuteistasis elgiasi tiktai taip, kaip ir privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad nors nuteistasis ir nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau 2023 m. gruodžio 6 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, patvirtina, jog jis visgi buvo padaręs vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik drausminių nuobaudų neturėjimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog T. R. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog T. R. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

15. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji T. R. neatlikta bausmės dalis (3 (trys) metai 2 (du) mėnesiai 28 (dvidešimt aštuonios) dienų), Komisijos posėdžio dienai, t. y. 2024 m. sausio 4 d., iš paskirtos galutinės 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmės) už jam inkriminuotus vieną sunkų ir vieną labai sunkių nusikaltimus, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį T. R. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam T. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus T. R. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo T. R. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.