- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- I-371-189/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02809-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Tomas Blinstrubis, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- M. S., Z. K., F. K., D. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Z. K., M. S., F. K. (F. K.) ir D. K. (D. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–3) ir patikslintu skundu (2 t., b. l. 173–176), prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1216(01299; 01300; 01301; 01302) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų (duomenys neskelbtini) piliečiams Z. K. ir F. K. bei (duomenys neskelbtini) piliečiams M. S. ir D. K., panaikinimo“ (toliau – Sprendimas).
Nurodo, kad Departamento Sprendime teigiama, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Migracijos valdyba), patikrinusi duomenis apie UAB „Marketspot group“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje (toliau – „Sodros“ informacinė sistema), nustatė, kad įmonėje priimant Sprendimą nebuvo visą darbo dieną dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Tuo metu įmonėje dirbo tik vienas asmuo – pareiškėjas Z. K.. Įmonės pagrindinė veikla – didmeninė prekyba maisto produktais, transporto priemonėmis, taip pat konsultacinė veikla. UAB „Marketspot group“ 2012 m. gruodžio 1 d. išduotas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas Nr. 69M2-2956. Nuo įsteigimo dienos įmonė įgijo daug partnerių, klientų ir tiekėjų, su kuriais sėkmingai bendradarbiauja ir plėtoja veiklą. Įmonės veiklos realumą įrodo tarp jos ir jos partnerių, klientų bei tiekėjų sudarytos ir vykdomos sutartys, taip pat buhalterinių / finansinių dokumentų / ataskaitų rodikliai. Ankstesniu laikotarpiu įmonėje buvo įdarbinti trys darbuotojai, tačiau dėl susiklosčiusių nepalankių darbo sąlygų jie savo noru išėjo iš darbo. Įmonė dėjo protingas pastangas ieškodama naujų darbuotojų: buvo įkelti darbo skelbimai portaluose skelbiu.lt ir alio.lt, buvo kreiptasi į Lietuvos darbo biržą, tačiau darbuotojų surasti nepavyko. Šiandien įmonė jau yra suradusi tinkamus darbuotojus, kurie pradės dirbti nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. Jei įmonės direktorius negalės tiesiogiai dalyvauti įmonės veikloje, tai neigiamai atsilieps jos veiklai. Pareiškėjo sutuoktinė ir vaikai visą laiką gyvena Lietuvoje, vienas vaikas Lietuvoje nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. pradės lankyti darželį, kitas – mokyklą.
Pareiškėjai teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, papildomų paaiškinimų iš esmės nepateikė, prašė skundą patenkinti ir panaikinti ginčijamą Sprendimą (2018 m. sausio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Atsakovas atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 40–43) ir atsiliepime į patikslintą skundą (2 t., b. l. 181–185) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Migracijos valdyba, „Sodros“ informacinėje sistemoje patikrinusi duomenis apie UAB „Marketspot group“, nustatė, kad įmonėje nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Priimant ginčijamą Sprendimą UAB „Marketspot group“ buvo įdarbintas vienas asmuo – Z. K., taigi, pareiškėjo valdoma įmonė neatitinka Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) daugiau nei vienus metus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, priėmė ginčijamą Sprendimą ir panaikino pareiškėjui Z. K. leidimą laikinai gyventi, o vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi panaikino leidimus laikinai gyventi ir jo sutuoktinei bei nepilnamečiams vaikams. Pareiškėjo argumentas, jog jo valdoma įmonė vykdo veiklą, nėra reikšmingi, kadangi ginčijamas Sprendimas priimtas ne fiktyvios įmonės pagrindu, o dėl to, kad UAB „Marketspot group“ neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Skunde teismui deklaratyviai nurodoma, kad buvo ieškoma darbuotojų – pareiškėjai teismui nepateikė įrodymų, kad dar iki Sprendimo priėmimo būtų vykdę aktyvią darbuotojų paiešką. Pareiškėjai teigia, kad šiandien įmonė jau yra suradusi darbuotojus, kurie pradės dirbti nuo 2017 m. rugsėjo 5 d., tačiau paminėti darbuotojai, remiantis „Sodros“ duomenų bazės 2017 m. spalio 31 d. duomenimis, nėra pradėję dirbti įmonėje.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (2018 m. sausio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos valdyba atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-1216(01299; 01300; 01301; 01302) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų (duomenys neskelbtini) piliečiams Z. K. ir F. K. bei (duomenys neskelbtini) piliečiams M. S. ir D. K., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas Z. K. Migracijos valdybai pateikė 2016 m. sausio 26 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu (1 t., b. l. 165–173). Taip pat teismui pateikti pareiškėjo sutuoktinės M. S. ir nepilnamečių vaikų D. K. ir F. K. prašymai Migracijos valdybai (1 t., b. l. 44–51, 81, 82, 84, 113–119, 120–129).
„Sodros“ informacinės sistemos 2017 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, UAB „Marketspot group“ nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. dirbo V. D., nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. dirbo L. G., nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. kovo 30 d. dirbo M. O., nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. dirbo J. R., nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2017 m. sausio 10 d. dirbo E. R. (2 t., b. l. 159).
Lietuvos darbo biržos informacinės sistemos duomenimis, UAB „Marketspot group“ 2016 m. gegužės 2 d. paskelbė apie dvi laisvas darbo vietas, 2016 m. liepos 20 d. – apie vieną laisvą darbo vietą (2 t., b. l. 194–196).
Departamentas 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. (15/5-7)11U-1216(01299; 01300; 01301; 01302) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų (duomenys neskelbtini) piliečiams Z. K. ir F. K. bei (duomenys neskelbtini) piliečiams M. S. ir D. K., panaikinimo“ panaikino pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojančius iki 2018 m. kovo 24 d. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 50 straipsnio 3 dalimi (1 t., b. l. 5–7, 77–79, 109–111, 161–163, 2 t., b. l. 164–166).
Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis: 1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo; 2) yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
Įstatymo 50 straipsnis reglamentuoja išduoto leidimo gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad leidimas panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Kaip minėta, ginčijamu Sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl jau išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo. Departamentas priėmė Sprendimą, kadangi UAB „Marketspot group“ neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, kad įmonėje turi dirbti ne mažiau kaip trys darbuotojai Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (1 t., b. l. 5–7, 77–79, 109–111, 161–163, 2 t., b. l. 164–166).
Byloje esantys duomenys patvirtina šias atsakovo išvadas. Remiantis „Sodros“ informacinės sistemos duomenimis, 2016 m. sausio 26 d. UAB „Marketspot group“ dirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai: nuo 2016 m. sausio 19 d. dirbo V. D., nuo 2015 m. gegužės 4 d. dirbo L. G., nuo 2015 m. gruodžio 29 d. dirbo M. O., tačiau V. D. 2016 m. rugpjūčio 10 d., L. G. 2016 m. balandžio 8 d., o M. O. 2016 m. kovo 30 d. atleisti iš darbo. Į darbą du nauji darbuotojai priimti 2016 m. spalio 3 d. ir 2017 m. liepos 27 d., tačiau iš darbo atleisti 2017 m. sausio 10 d. ir 2017 m. gegužės 15 d. Visą šį laikotarpį įmonėje taip pat dirbo Z. K. (2 t., b. l. 159). Iš šių duomenų darytina išvada, kad UAB „Marketspot group“ nuo 2016 m. kovo 30 d. nėra ne mažiau kaip trijų dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių.
Teismo nuomone, Departamentas tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų, ir panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, todėl pareiškėjų argumentai dėl skundžiamo Sprendimo nepagrįstumo atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog UAB „Marketspot group“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, kadangi joje nuo 2016 m. kovo 30 d. iki skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos nedirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Vadinasi, Departamentas turėjo teisėtą pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT nutartį administracinėje byloje A-3329-662/2017).
Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą leidimas gyventi panaikinamas, jei paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti pagrindai. Neatitikus vienos iš privalomųjų sąlygų, nustatytų Įstatymo 45 straispnio 1 dalies 1 punkte, pareiškėjui Z. K. išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas pagrįstai. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 3 dalį, jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. Panaikinus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, Departamentas teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjo sutuoktinei ir jo nepilnamečiams vaikams leidimus laikinai gyventi. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjo vaikai Lietuvoje lanko darželį ir mokyklą, nesudaro atskiro pagrindo gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjo argumentas, jog jo valdoma įmonė vykdo veiklą, nėra reikšmingi, kadangi ginčijamas Sprendimas priimtas ne fiktyvios įmonės pagrindu, o dėl to, kad UAB „Marketspot group“ neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.
Skunde teismui pareiškėjai nurodė, kad buvo ieškoma darbuotojų, teismo posėdyje pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tačiau, kaip nustatyta iš bylos duomenų, įmonė imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų neatitiko nuo 2016 m. kovo 30 d. iki Sprendimo priėmimo dienos, o pirmieji skelbimai apie laisvas darbo vietas paskelbti 2016 m. gegužės 2 d., todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai buvo rūpestingi ir laiku bei aktyviai visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį ieškojo naujų darbuotojų. Duomenų, kad dėjo darbo skelbimus kituose interneto portaluose, pareiškėjai teismui nepateikė. Be to, atsakovui apie darbuotojų paiešką priimant Sprendimą nebuvo žinoma, todėl jis pagrįstai rėmėsi oficialiais „Sodros“ informacinės sistemos duomenimis. Pareiškėjų teiginiai, kad šiandien įmonė jau yra susiradusi darbuotojus, kurie pradės dirbti nuo 2017 m. rugsėjo 5 d., nagrinėjamu atveju neturi reikšmės Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. (15/5-7)11U-1216(01299; 01300; 01301; 01302) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų (duomenys neskelbtini) piliečiams Z. K. ir F. K. bei (duomenys neskelbtini) piliečiams M. S. ir D. K., panaikinimo“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjų skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškėjų Z. K. (Z. K.), M. S., F. K. (F. K.) ir D. K. (D. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.