Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine tvarka nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo K. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. J. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir jam paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat jis nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi, pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2020 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2019 m. spalio 3 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 24 d.

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi atmetė nuteistojo K. J. skundą. Teismas padarė išvadą, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam K. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nurodyti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatais, nustatytais pagal patvirtintas metodikas, todėl nesutikti su Komisijos priimtu sprendimu nėra pagrindo. Nutartyje atkreiptas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau ne kartą teistas, jam taikytos bausmės įtakos elgesio pokyčiams neturėjo, nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, atsakomybę prisiima ne dėl visų nusikaltimų, save teisina, nustatyti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė.

6. Nekyla abejonių dėl to, kad K. J. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo (neatlikta bausmės dalis 2 metai 1 mėnuo iš paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės, t. y. nuteistojo atliktos bausmės dalis didesnė, nei reikalaujama pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga šią riziką mažinant), tačiau šių kriterijų K. J. neatitinka.

7. Nuteistajam K. J. (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus 2022 m. vasario 11 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. atlikto vertinimo, įvertinus stebimą pažangą piktnaudžiavimo alkoholiu, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio srityse, vis tik išliko reikšmingai nepakitusi, t. y. priskiriama tai pačiai vidutinės rizikos grupei. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau esant ne žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta. Šią išvadą visų pirma patvirtina jau minėta aplinkybė dėl nuteistajam nustatytos vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ženklaus pokyčio nebuvimo, taip pat ir kitos su nuteistojo pataisos procesu, jo dedamomis pastangomis mažinti nustatytą riziką susijusios aplinkybės.

8. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam, atlikusiam didesnę dalį bausmės, vis dar išskiriami kriminogeniniai veiksniai, kurių didžioji dalis yra dinaminiai: neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; turi skolų, ieškinių ir (ar) piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; priežiūros (apribojimo) pažeidimai. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas.

9. Nuteistajam K. J. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas numatant priemones, padedančias valdyti kriminogeninius veiksnius. Socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistasis vykdo: dirba, nuo 2020 m. balandžio 21 d. yra išklausęs alkoholio vartojimo prevencinių užsiėmimų ciklą (3 val.) bei užsiėmimus „Alkoholio žala, motyvacija ir sąmoningumo stiprinimas“ (5 val.), kreipėsi į psichologus dėl konsultacijų ir pabaigė alkoholio prevencijos užsiėmimus. Taip pat dalyvauja užimtumo priemonėse, 2021 m. vasario mėnesį išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimų ciklą. Tačiau šios nutarties 8 punkte nurodytų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad dalyvavimas tikslinėse programose reikšmingos įtakos pozityviems pokyčiams pakartotinį nusikalstamą elgesį sąlygojančiose srityse, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, dar neturėjo, su šiomis sritimis susiję kriminogeniniai veiksniai šiuo metu dar nėra efektyviai valdomi. Tokį vertinimą suponuoja ir aplinkybė, kad tie patys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nuteistajam buvo nustatyti ankstesnio svarstymo Komisijos posėdyje metu (duomenys iš teismų informacinės sistemos Liteko).

10. Pažymėtina, kad socialinės reabilitacijos tikslas, be kita ko, yra mažinti nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką (BVK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Siekiant socialinės reabilitacijos tikslų, atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą, sudaromas individualus socialinės reabilitacijos planas (BVK 137¹ straipsnio 2 dalis). Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis deda pastangas mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, sprendė alkoholio vartojimo problemą, dalyvavo smurtinio elgesio keitimo užsiėmimuose, įsitraukė į pozityvaus užimtumo priemones ir darbinę veiklą, dėl to buvo nustatyta pažanga piktnaudžiavimo alkoholiu, gyvenimo stiliaus ir draugų bei mąstymo ir elgesio srityje. Tačiau kaip minėta, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis tik išliko vidutinė, o didžioji dalis nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių yra susiję su veiksniais, kurie įtakojo ir ankstesnį nuteistojo nusikalstamą elgesį (nuteistasis teistas už smurtinius, seksualinio pobūdžio nusikaltimus, nusikaltimus darė būdamas apsvaigęs, smurtiniai nusikaltimai vyrauja, būdingas nusikaltimu modelis). Tai patvirtina, kad nuteistojo pastangos valdyti jam nustatytus nusikalstamą elgesį tiesiogiai įtakojančius kriminogeninius veiksnius dar nėra pakankamos, akivaizdi pažanga šiuo metu dar nenustatyta. Toks vertinimas pateiktas ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodant, kad šiuo metu stebimos tam tikros teigiamos iniciatyvos, pastangos siekiant riziką valdyti, tačiau akivaizdi pažanga nenustatyta.

11. Atsižvelgiant į tai, kad akivaizdi pažanga nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo procese bei kriminogeninių veiksnių valdyme dar nėra pasiekta, nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje siekiant įtvirtinti nuteistojo gebėjimus efektyviai valdyti jam nustatytas problemines sritis, galinčias lemti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį. Nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis, tęsdamas darbinę veiklą, dalyvaudamas (rodydamas iniciatyvą dalyvauti) tikslinėse programose (priemonėse), orientuotuose į nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymą, turi galimybę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sumažinti. Įvertinus paminėta, taip pat tai, kad pagal Socialinio tyrimo išvados duomenis nuteistasis ne visais atvejais yra linkęs prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, savo nusikalstamą elgesį neigiamai vertina tik dėl to, kad palengvintų savo teisinę padėtį, spręsti, kad pataisos procesas nuteistajam jau turėjo pakankamą poveikį ir toliau gali būtų tęsiamas laisvėje, dar nėra pagrindo.

12. Palankiai nuteistajam vertintina aplinkybė, kad atlikdamas bausmę jis laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, nebaustas, yra paskatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą. Tačiau pažymėtina, kad laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos, nedaryti pažeidimų yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, įtvirtinta BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taigi nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir nors ši aplinkybė nuteistojo elgesį charakterizuoja teigiamai, nesant akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vien jos lygtinio paleidimo taikymui nepakanka.

13. Palaikomi ryšiai su artimaisiais (seserimis, žmona), užsiėmimas darbine veikla pataisos įstaigoje, galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, nuteistąjį taip pat charakterizuoja teigiamai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir darbu egzistavo ir nuteistajam būnant laisvėje, tačiau jų buvimas nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė, manyti, kad socialiniai ryšiai yra tokia reikšminga aplinkybė, kurios buvimas paneigtų aukščiau aptartus duomenis ir leistų daryti išvadą, jog laisvėje K. J. laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo. Toks nuteistojo socialinių ryšių vertinimas pateiktas ir Socialinio tyrimo išvadoje, kurioje pažymėta, kad nuteistojo dabartiniai ryšiai vertinami kaip nuteistojo integracijos į visuomenę procesą galintis palengvinti, tačiau ne prevenciškai veikiantis, veiksnys.

14. Dėl ankstesnių teistumų vertinimo pažymėtina, kad iš tikrųjų, su ankstesniais teistumais susijusios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada būtina atsižvelgiant ne tik į paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje kriminalinė, smurtinio, nusikalstamo seksualinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas yra išskirti kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai.

15. K. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikaltimų, tarp jų ir sunkių, padarymą, praeityje teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, buvo skiriamos laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo bausmės, nuteistasis nusikaltimus darė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Taigi akivaizdu, kad vis tik K. J. negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, jam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinant ankstesnio patyrimo, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai vis sunkėjo, į jau aptartas aplinkybes, neabejotina, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių. Taigi apylinkės teismas, informaciją apie ankstesnius teistumus įvertinęs kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių ir riziką nusikalsti pakartotinai didinančių, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką atskleidžiančių aplinkybių kontekste, pažeidimo nepadarė.

16. Atmetant nuteistojo skundo argumentą dėl dvigubo nubaudimo pažymėtina, kad principas, draudžiantis antrą kartą bausti už tą pačią veiką, aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Lygtinio paleidimo institutas yra bausmių vykdymą, o ne bausmių skyrimą reglamentuojanti norma. Atsisakymas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, jokios įtakos nuosprendžiu nuteistajam paskirtai bausmei (jos terminui) neturi, o tai, kad nuteistojo bausmės atlikimo režimas nesikeičia, nuteistasis ir toliau bausmę turi atlikti pataisos įstaigoje, nėra principo, draudžiančio dvigubą nubaudimą, pažeidimas.

17. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas turėjo vadovautis Europos Sąjungos teisės aktais ir sprendimais, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju BVK ir BPK. Pagrindo konstatuoti, kad minėtų teisės aktų nuostatos, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, buvo pažeistos, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apylinkės teismas duomenis vertino kitaip, nei juos vertina pats nuteistasis ir priėmė jam nepalankų sprendimą, nereiškia, kad duomenys buvo įvertinti neteisingai.

18. Nuteistojo pateikta 2022 m. balandžio 26 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 49), iš kurios matyti, kad 2022 m. kovo 24 d. jis pateikė prašymą dėl medžio drožinėjimo užsiėmimų, patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nevengia dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, stengiasi užsiimti prasminga veikla. Tačiau ši nuteistojo iniciatyva išvados dėl akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką savaime nepaneigia, kadangi rizikos mažinimas paprastai yra susiję su nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymu ir nuteistojo pastangomis keisti savo elgesį, mąstymą, požiūrį bei nuostatas tose srityse, kurios įtakoja jo nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kaip minėta, nėra nustatyta. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra vertinami tie duomenys (aplinkybės), kurios buvo Komisijos posėdžio metu, todėl po Komisijos priimto nutarimo atsiradusios naujos aplinkybės, vertinant, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikyto BVK nuostatos, nėra aktualios.

19. Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje pagrįstai nustatė, kad nuteistasis K. J. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl naikinti šią nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.