Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarimo M. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. G. už tai, kad ji 2009 m. gegužės 12 d. kategoriškai atsisakė vykdyti policijos pareigūno teisėtus reikalavimus ir vykti į policijos komisariatą bei mėgino pasišalinti, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalį.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 19 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) M. G. už padarytą pažeidimą paskyrė 300 Lt baudą. Teismas nustatė, kad M. G. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, pačios rašytiniu paaiškinimu byloje, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir kita bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidėjos asmenybę, į padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes - ji tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, gailisi.

II.

Apeliaciniu skundu M. G. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad pirma reikia nustatyti, ar buvo minėtas įvykis. 2009 m. gegužės 12 d. policijos pareigūnas į jos namus atvyko paaiškinimų apie tiriamus skundus bei nepaaiškino, kodėl ji turėjo vykti į policijos komisariatą. Teigia, kad ji neatsisakė vykti į policiją, tačiau iš karto to padaryti negalėjo, o policijos pareigūnas nepagrįstai ją tempė iš namų. Nurodo, kad pats policijos pareigūnas savo neteisėtais veiksmais išprovokavo tariamą pažeidimą, o dėl jo brutalių veiksmų prisipažino viską ką jis sakė, teismas formaliai nagrinėjo šį pažeidimą.

Institucija savo pateiktame atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad policijos tyrėjas S. V. išsakė M. G. savo ketinimą surašyti du protokolus, o ji atsisakė bendrauti ir pasirašinėti. Tyrėjas S. V. jai paaiškino, kad atsisakius pasirašyti procesinius dokumentus vietoje, ji privalo vykti su juo į policijos komisariatą (ATPK 259 ir 263 str.). Nurodo, kad M. G. mėgino pasišalinti, todėl tyrėjas informavo ją, kad jis gali panaudoti ir speciales priemones-antrankius, tačiau ji nevykdė teisėto reikalavimo ir toliau mėgino pasišalinti (įbėgti) į savo namą (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 d. 1, 2, 4, 5 p., 16 str. 1-2 d., 18 str. 1 d. 2 p. ir ATPK 1, 110, 161¹, 187, 248, 256, 259, 263 str.). Tuomet tyrėjas paėmė M. G. už rankos ir jai mėginant ištrūkti, antrankių pagalba, prisegė jos dešinę ranką prie savo kairės rankos ir jėga (vesdamas ją paskui save, kadangi ji atsisakė eiti) nusivedė ją iki tarnybinio automobilio. M. G. buvo paaiškinta, kad ji pristatoma į policijos komisariatą siekiant surašyti jai administracinių teisės pažeidimų protokolus. Nurodo, kad dėl moters atsisakymo bendrauti, pasirašyti ir jos mėginimo pabėgti nebuvo galimybės surašyti protokolus vietoje, susitarti susitikti su ja kitu laiku ar palikti jai šaukimą. Paaiškina, kad M. G. atsisakius pasirašyti, reikėjo procesinių veiksmų (šaukimo ar protokolo įteikimo) liudytojų, kuriais galėjo būti kiti policijos pareigūnai, buvę policijos komisariate. Policijos komisariate M. G. pasirašė surašytus protokolus. Nurodo, kad pagal M. G. nusiskundimą tyrėjo S. V. veiksmai buvo patikrinti ir įvertinti tarnybinio patikrinimo metu – nebuvo nustatyta baudžiamų veiksmų. Paaiškina, kad fizinės jėgos panaudojimas buvo būtinas, kai M. G. atsisakė pasirašyti ir mėgino pabėgti, t. y. išvengti atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

M. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 300 iki 500 litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Apeliantė neigia padariusi ATPK 187 straipsnio 2 dalies pažeidimą ir tvirtina, kad pats policijos pareigūnas savo neteisėtais veiksmais išprovokavo tariamą pažeidimą ir pristatė ją į policiją.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444?4788/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą taip pat yra pažymėjęs, jog nutarimas privalo būti motyvuotas. Minėtas reikalavimas kyla iš APTK 286 straipsnio, kuris įpareigoja organus (pareigūnus), nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos išvados; argumentus, dėl kurių organas (pareigūnas) vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais organas (pareigūnas) vadovavosi. Nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą organas (pareigūnas) privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę, privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, mano, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Pažymėtina, kad byloje nėra pridėto pirmosios instancijos teismo protokolo, iš kurio matytųsi pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų apimtis. Neaišku, ar pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas policijos pareigūnas S. V., kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo teismo praktika, teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis Nr. N575-881/2009, 2009 m. balandžio 10 d. nutartis Nr. N575-684/2009).

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius. Todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.