- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-19
- Bylos Nr.
- 1S-359-376-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ryšardas Skirtunas
- Pareiškėjas
- J. J.
- Kategorijos
teismo posedyje išnagrinejes pareiškejos J. J. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutarties atmesti J. J. skunda del prokurores Lauros Golubkienes 2008-12-15 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustate:
Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje 2008-12-03 buvo gautas J. J. skundas, kuriame ji ižvelge galimai nusikalstamus J. G., dirbusios Žemes ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybes imones Vilniaus filiale, veiksmus atliekant nebaigto statyti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, todel praše pradeti ikiteismini tyrima J. G. atžvilgiu del galimai padaryto nusikaltimo, numatyto BK 287str. 2 d., galiojusio iki 2003-05-01. 2008-12-15 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 1 NVT skyriaus prokurore Laura Golubkiene, išnagrinejusi J. J. skunda, prieme nutarima, kuriuo atsisake pradeti ikiteismini tyrima, motyvuodama tuo, kad nebuvo nustatyta, jog J. G. atliko neteisetus veiksmus ir viršijo tarnybos igaliojimus. J. G. apskundus toki prokurores nutarima teismui, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartimi buvo atsisakyta tenkinti J. J. skunda, motyvuojant tuo, kad ivertinus pareiškejos pateikta skunda bei bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas sutiko su prokurores 2008-12-15 nutarime padaryta išvada, kad J. G., atlikdama nebaigto statyti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir suformuodama kadastriniu matavimu byla, vykde savo darbo funkcijas. Nenustatyta, kad J. G. atliko neteisetus veiksmus ir viršijo tarnybos igaliojimus. Iki pareiškejos 2007-11-06 kreipimosi i prokuratura del Žemes ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybes imones Vilniaus filialo darbuotoju galimai nusikalstamu veiksmu, ji civiline tvarka kreipesi i teisma, prašydama panaikinti gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini) (nebaigtas statyti, baigtumas 19 proc.), teisine registracija ir J. J. daiktines teises i ji, pripažinti negaliojancia 2003-04-23 tarp J. J. ir N. P. sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarti, ir panaikinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), teisine registracija N. P. vardu. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2006-06-12 sprendimu civilineje byloje pagal ieškoves J. J. ieškini atsakovams N. P., VI „Registru centras“ Vilniaus filialui, tretiesiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus rajono 3-jam notaru biurui del sandorio pripažinimo negaliojanciu ir teisines registracijos panaikinimo ieškoves J. J. ieškini atmete. Vilniaus apygardos teismas ši teismo sprendima 2006-10-16 nutartimi paliko nepakeista. Skundžiamoje nutartyje teismas padare išvada, kad medžiagoje nera objektyviu duomenu, leidžianciu teigti, jog J. G. veiksmuose 2002-12-23 atliekant nebaigto statyti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudeties požymiu, todel Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokurores Lauros Golubkienes 2008-12-15 nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima yra teisetas ir pagristas, jo naikinti nera pagrindo. Teismas pažymejo, kad pareiškeja, pateikdama skunda Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokurores 2008-12-15 nutarimo, nenurode papildomu, nauju, svarbiu aplinkybiu, kuriu pagrindu butu galima ji panaikinti kaip nepagrista.
Šalies argumentai
Pareiškeja J. J. pateike skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-04-07 nutarties, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejos 2009-04-07 nutarti ir jos pagrindu palikta galioti prokurores L.Golubkienes 2008-12-15 nutarima ir pasiulyti pavesti atitinkamam prokurorui pradeti ikiteismini tyrima bei nustatyti, ar J. G. veikoje nera nusikaltimo sudeties požymiu. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teiseja skundžiamoje nutartyje nesieme principingai ir nuosekliai ivertinti jos skunde išdestytu argumentu, o skundžiamoje nutartyje tik žodis i žodi perraše Vilniaus apygardos teismo panaikintos 2009-02-06 nutarties motyvus. Ivertinus tiek panaikintos 2009-02-06 nutarties, tiek skundžiamos nutarties motyvus, matyti, kad panaikinti prokurores L.Golubkienes nutarima visi jos skunda nagrineje ikiteisminio tyrimo teisejai atsisake vien tuo pagrindu, jog J. G. veiksmai, atliekant kadastrinius matavimus, neva tai buvo ivertinti isiteisejusiu Vilniaus m. 1 apylinkes teismo sprendimu civilineje byloje 2-1292-541/2006 ir pripažinti teisetais. Taciau toks ir šios skundžiama nutarti priemusios ikiteisminio tyrimo teisejos perrašytas motyvas yra nepagristas ir nesudaro pagrindo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima J. G. atžvilgiu. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas civilineje byloje 2-1292-541/2006 tyre, ar Žemes ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybes imones Vilniaus filialo darbuotojai nepažeide istatymu reikalavimu iregistruodami jos nuosavybes teise pagal A. G. pateikta suklastota pažyma Nr. 101-3141. Tuomet Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas nustate, jog Žemes ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybes imones Vilniaus filialo darbuotojai, prieme suklastota pažyma Nr. 101-3141 ir jos pagrindu iregistrave jos nuosavybes teise i nebaigta statyti gyvenamaji nama adresu (duomenys neskelbtini), nepažeide istatymu reikalavimu, kadangi jie objektyviai negalejo patikrinti, ar mineta pažyma yra suklastota. Tas pacias aplinkybes, išimtinai susijusias su suklastotos pažymos Nr. 101-3141 priemimu ir jos vertinimu, tyre ir apeliacines instancijos teismas. Tuo tarpu J. G. veiksmai, pasireiške iš Nekilnojamojo turto registro priemimo skyriaus jai perduoto statybos leidimo vertinimu bei jo pagrindu atliktais kadastriniais matavimais nebaigtam statyti namui adresu (duomenys neskelbtini), apskritai nebuvo tiriami ir vertinami teisetumo ar kokiu nors dar aspektu ne viename iš teismu minetoje civilineje byloje. Ikiteisminio tyrimo teisejos minetoje civilineje byloje nebuvo tiriami nei statybos leidimas Nr. 3310/92, nei statybos leidimas Nr. 797 ir ju teisetumo ar neteisetumo klausimas. Minetu statybos leidimu teisetumo ar neteisetumo klausimo bei konkreciai J. G. veiksmu atitikimo istatymu reikalavimams klausimo civilineje byloje ji ir pati nekele, nes tuomet dar nebuvo susipažinusi su šiu statybos leidimu turiniu. Paciame Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2006-06-12 sprendime nurodyta, kad pagrindinis irodymas, kuriuo ji grinde savo ieškininius reikalavimus - panaikinti nebaigto statyti namo teisine registracija bei pripažinti negaliojancia šio nebaigto statyti namo pirkimo - pardavimo sutarti - buvo suklastota pažyma Nr. 101-3141 (sprendimo 4 k). Jos skunde minimi statybos leidimai ir konkreciai J. G. veiksmai abieju teismu procesiniuose sprendimuose net neanalizuojami, del ju nepasisake ne vienas iš civiline byla nagrinejusiu teismu. Pažymetina, kad ir ikiteisminio tyrimo teiseja skundžiamoje nutartyje nenurode, kurioje procesiniu sprendimu dalyje pirmosios ir (ar) apeliacines instancijos teismai, išnagrineje civiline byla, pasisake del statybos leidimo Nr. 3310/92 ir statybos leidimo Nr. 797 teisetumo bei J. G. veiksmu teisetumo. To ikiteisminio tyrimo teiseja ir negalejo padaryti, kadangi civiline byla nagrineje teismai šios aplinkybes netyre. Todel nepagristas ikiteisminio tyrimo teisejos teiginys, esa skunde ji nenurode tu aplinkybiu, kurios nebuvo tiriamos civilineje byloje ir kurios sudaro pagrinda naikinti prokurores L.Golubkienes nutarima. Ikiteisminio tyrimo teiseja tinkamai neisigilino i civilineje byloje 2-1292-541/2006 nagrinetus klausimus ir be pagrindo nustate, kad 2006-06-12 sprendime J. G. veiksmai, jai atliekant kadastrinius matavimus pagal neegzistuojanti statybos leidima, yra pripažinti teisetais. Apie J. G. veiksmus ikiteisminio tyrimo teisejo nurodytame 2006-06-12 sprendime nera jokia forma net užsiminta, todel ikiteisminio tyrimo teiseja negalejo remtis sprendimu, kuriame nebuvo ištirtos jos skunde nurodytos aplinkybes. Iki šiol nera nustatyta, kokio statybos leidimo pagrindu, t.y. Nr. 3310/92 ar Nr. 797 J. G. atliko kadastrinius matavimus nebaigtam statyti gyvenamajam namui adresu Šiukštuliu g. 9/ Žalciu g. 11, Vilniuje. Paduodama skunda prokurorei L. Golubkienei, ji mane, kad J. G. atliko kadastrinius matavimus pagal statybos leidima Nr. 3310/92, kuris suteikia teise statyti sodo nameli, bet ne gyvenamaji nama. Taip manyti jai leido tokios aplinkybes: pirma, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-240-04 medžiaga, nustate, kad Nekilnojamojo turto registro antspaudu buvo patvirtinta tik statybos leidimo Nr. 3310/92 kopija, antra, J. G. 2008-03-19 parodymuose teige, kad prašyma atlikti kadastrinius matavimus ir statybos leidima prieme J. B., o pastaroji nurode, kad iš A. G. gavo leidimo Nr. 3310/92, o ne Nr. 797 kopija, kuria pati patvirtino pagal jai pateikta originala. Prokurore, neatlikusi jokiu procesiniu veiksmu tikrosioms J. G. veikos aplinkybems išaiškinti, o ikiteisminio tyrimo teiseja, neipareigojusi prokurores to padaryti, nepagristai nutare, jog jos pateikti faktai apie tai, kad J. G. kadastrinius matavimus atliko pagal statybos leidimo Nr. 3310/92 kopija ir taip viršijo savo igaliojimus, yra akivaizdžiai neteisingi. Todel prokurore L. Golubkiene neteisetai atsisake pradeti ikiteismini tyrima J. G. atžvilgiu del iki 2003-05-01 galiojusio LR BK 287 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo, o ikiteisminio tyrimo teiseja nepagristai paliko galioti prokurores nutarima. Net ir tikint paskutiniais J. G. parodymais, t.y. jog kadastrinius matavimus ji atliko pagal statybos leidima Nr. 797, tektu pripažinti, jog ji viršijo savo igaliojimus ir neteisetai atliko kadastrinius matavimus bei neteisetai sudare salygas valstybines žemes sklypo išpirkimui. Statybos leidime Nr. 797 yra nurodyta, kad ji 1990 m. išdave Vilniaus miesto liaudies deputatu tarybos Naujosios Vilnios rajono vykdomasis komitetas. Dabar jau nutrauktame ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-240-04 yra Naujosios Vilnios seniunijos pažyma, kurioje nurodyta, kad seniunija neturi informacijos apie tokio statybos leidimo išdavima. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatu (toliau - Nuostatai), galiojusiu tuomet, kai J. G. atliko galimai neteisetus kadastrinius matavimus, 52.5. p. buvo nustatyta, kad atliekant kadastrinius matavimus iš pateiktu dokumentu turejo buti nustatyta statinio paskirtis, pavadinimas, adresas, statybos pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai. Šis reikalavimas buvo taikomas asmenims, atliekantiems kadastrinius matavimus, taip pat ir J. G.. Statinio, kuriam atliekami kadastriniai matavimai paskirtis, pavadinimas, adresas tuomet ir dabar yra nurodomi statybos leidimuose, todel J. G., remiantis Nuostatu 52.5. p., privalejo ivertinti jai pateikta, anot jos, statybos leidima Nr. 797. Vien tai, kad statybos leidimas Nr. 797 pirmiausiai buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro priemimo skyriui, nepašalino J. G. pareigos ivertinti statybos leidimo Nr. 797 galiojima turinio ir formos atžvilgiu. Nekilnojamojo turto registro priemimo skyrius tuomet ir dabar tik priima dokumentus ir patikrina juos pateikusiu asmenu tapatybe. J. G. savo paskutineje apklausoje pripažino, kad prieš atlikdama kadastrinius matavimus, susipažino su statybos leidimo Nr. 797 turiniu. Kadangi J. G. susipažino su statybos leidimo Nr. 797 turiniu, jai buvo žinoma, kad 1990 m. išduotas leidimas galiojo tik du metus ir, jei per šiuos metus statyba nepradedama, reikejo gauti nauja leidima (butent taip ir yra nurodyta statybos leidime Nr. 797). Pacios J. G. suformuotoje nebaigto statyti gyvenamojo namo, esancio adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniu matavimu byloje, konkreciai kur irašyti pastato ir jo daliu kadastro duomenys, yra nurodyta, kad šio namo statybu pradžia yra 2002 m. Šie duomenys yra teisingi, kadangi tik po to, kai A. G. 2002 m. rugpjuti ji išdave igaliojima, jai priskirtame žemes sklype atsirado mineto gyvenamojo namo pamatai. Taigi J. G. kadastrinius matavimus atliko pagal jau dešimt metu negaliojanti statybos leidima Nr. 797, nes nuo 1990 m. iki 2002 m. žemes sklype nevyko jokiu statybu. Akivaizdu, jog J. G., susipažinusi su statybos leidimu Nr. 797, suvoke, kad jis negaliojantis, taciau vistiek atliko pastato, kuriam nebuvo išduotas statybos leidimas, kadastrinius matavimus, del ko veliau buvo padaryta didele žala Lietuvos valstybei. Prokurore L.Golubkiene, žinodama, kad A. G., duoda melagingus parodymus, jog nesant galiojanciu statybos leidimu atlikti kadastriniai matavimai yra neteiseti, jog šiais neteisetais kadastriniais matavimais buvo sudarytos salygos suformuoti savavališkas statybas kaip teisetai statoma nama ir taip pasinaudojus apgaule iteisintomis savavališkomis statybomis išpirkti iš Lietuvos valstybes valstybini žemes sklypa, nuejo lengviausiu keliu - sulauke senaties termino pabaigos del suklastotos pažymos panaudojimo ir ikiteismini tyrima del suklastoto dokumento panaudojimo nutrauke, o kitu A. G. veiksmu ir jais sukeltu pasekmiu nebetyre. Nesant prokurores L.Golubkienes profesinio suinteresuotumo ištirti J. G. nusikalstama veika, o pradejus tirti ja ir kitu asmenu nusikalstamas veikas, kuriomis apgaules budu iš Lietuvos valstybes buvo isigytas valstybinis žemes sklypas, tokio suinteresuotumo neturi ir ikiteisminio tyrimo teisejai.
Teismo posedyje pareiškeja ir jos atstovas prašo skunda tenkinti, prokurore – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškejos skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis yra teiseta ir pagrista, todel naikinti ja skunde išdestytais argumentais nera pagrindo.
Pareiškeja skunde nurodo, kad visi jos skunda nagrineje ikiteisminio tyrimo teisejai panaikinti prokurores L.Golubkienes nutarima atsisake vien tuo pagrindu, jog J. G. veiksmai, atliekant kadastrinius matavimus, neva tai buvo ivertinti isiteisejusiu Vilniaus m. 1 apylinkes teismo sprendimu civilineje byloje 2-1292-541/2006 ir pripažinti teisetais. Teismas nesutinka su tokiais pareiškejos skundo argumentais, kadangi pareiškeja neteisingai aiškina skundžiamoje teismo nutartyje padarytas išvadas del prokurores nutarimo teisetumo ir pagristumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurode, kad J. G. veiksmai, atliekant kadastrinius matavimus, buvo ivertinti isiteisejusiu Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo sprendimu. Skundžiamoje teismo nutartyje pažymeta tai, kad pareiškeja civiliniu ieškiniu kreipesi i teisma prašydama panaikinti gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini), teisine registracija ir J. J. daiktines teises i ji, pripažinti negaliojancia 2003-04-23 tarp J. J. ir N. P. sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarti, ir panaikinti gyvenamojo namo teisine registracija N. P. vardu. Pirmosios instancijos teismas 2009-04-07 nutartyje tik pažymejo, kad pritaria prokurorei, kuri 2008-12-15 nutarime atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, nurode, jog tiek pirmos, tiek antros instancijos teismai pripažino, kad J. J. sieke iteisinti statini, o veliau ji parduoti, ka ir padare laisva valia. Šie veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant jos teisiu. Taip pat buvo pripažinta, kad N. P. sandoryje buvo sažiningas igijejas. Taigi, iš išdestyto matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2009-04-07 nutartimi atmesdamas pareiškejos skunda, o tuo paciu pritardamas prokurorei, kuri atsisake pradeti ikiteismini tyrima, nenurode, jog J. G. veiksmai buvo ivertinti civilineje byloje 2-1292-541/2006. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minetoje civilineje byloje tik buvo sprendžiamas klausimas del gyvenamojo namo teisines registracijos panaikinimo, kur atsakovais buvo N. P., VI „Registru centras“ Vilniaus filialas. Apeliacines instancijos teismas, išnagrinejes pareiškejos skunda, padare išvada, kad VI „Registru centras“ ginco namo teisine registracija atliko laikantis LR Nekilnojamojo turto registro istatymo reikalavimu. Apeliacines instancijos teismas kaip tik konstatavo, kad butent ieškove buvo nesažininga registruojant savo nuosavybes teise. Teismas nenustate, kad tiek VI „Registru centras“ Vilniaus filialas, tiek N. P. butu atlike neteisetus veiksmus, prieštaraujancius imperatyvioms istatymu normoms ar viešajam interesui. Teismas civilineje byloje konstatavo, kad ieškove ginco nekilnojamaji daikta perleido laisva valia, irodymu, kad pirkimo-pardavimo objektas prarastas del kitu asmenu padaryto nusikaltimo, nepateike. Taigi, šioje civilineje byloje teismai konstatavo, kad jeigu laikyti, kad pradetas statyti namas su nukrypimais nuo projekto, tokio namo teisines registracijos butu netikslinga naikinti, nes norminiai aktai numato, kaip tokius nukrypimus reiktu ir yra galimybe ištaisyti, nenaikinant registro duomenu. Teismas pažymejo, kad ieškove, nebudama sažininga, iregistravo savo nuosavybes teises i ginco nama, po to pasinaudodama tokia savo nuosavybes registracija, pardave nebaigta statyti gyvenamaji nama atsakovui N. P., o ieškiniu siekia panaikinti sandori ir per restitucija faktiškai susigražinti tiek nama, tiek teise išsipirkti sklypa, esant visuotinai žinomai aplinkybei apie nekilnojamojo turto pabrangima per paskutinius pora metu. Tokia nesažiningos šalies teise, net jeigu ji ir butu pažeista, negaletu buti ginama (Civilinio kodekso 1.138 straipsnis), tuo labiau reikalavimas taikyti restitucija, kai atsakovo N. P. nesažiningumas sandoryje nera irodytas. Taigi, minetoje civilineje byloje teismas vertino ne J. G., kaip buvusios Nekilnojamojo turto kadastro registro darbuotojos, veiksmus, bet VI „Registru centro“ Vilniaus filialo ir N. P. veiksmus.
Teismas, susipažines su visa bylos medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2009-04-07 nutartimi pagristai atmete pareiškejos skunda ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores L.Golubkienes 2008-12-15 nutarima, kuriuo buvo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima J. G. atžvilgiu. Tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, tiek ir prokurore savo nutarime aiškiai išdeste, kad J. G., atlikdama nebaigto statyti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir suformuodama kadastriniu matavimu byla, vykde savo darbo funkcijas. Tiek prokurore, tiek pirmosios instancijos teismas nenustate, kad J. G. atliko neteisetus veiksmus ir viršijos tarnybos igaliojimus. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad medžiagoje nera objektyviu duomenu, leidžianciu teigti, kad J. G. veiksmuose 2002-12-23 atliekant nebaigto statyti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudeties požymiu, todel Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokurores L.Golubkienes 2008-12-15 nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima yra teisetas ir pagristas, jo naikinti nera pagrindo.
Pareiškeja skunde nurodo, kad J. G. veiksmai, pasireiške iš Nekilnojamojo turto registro priemimo skyriaus jai perduoto statybos leidimo vertinimu bei jo pagrindu atliktais kadastriniais matavimais nebaigtam statyti namui adresu (duomenys neskelbtini), apskritai nebuvo tiriami ir vertinami teisetumo ar kokiu nors dar aspektu ne viename iš teismu minetoje civilineje byloje. Ikiteisminio tyrimo teisejos minetoje civilineje byloje nebuvo tiriami nei statybos leidimas Nr. 3310/92, nei statybos leidimas Nr. 797 ir ju teisetumo ar neteisetumo klausimas. Teismas sutinka su tokiais pareiškejos argumentais, kad statybos leidimu teisetumo ar neteisetumo klausimai nebuvo tiriami civilineje byloje, taciau iš bylos medžiagos matyti, kad del minetu statybos leidimu buvo apklausta liudytoja J. G., kuri parode, kad ji iš VI Registru centras priemimo skyriaus gavo prašyma atlikti kadastrinius matavimus ir suformuoti byla. Kartu buvo pateiktas igaliojimas atstovauti asmeni, leidimas statybai Nr. 797, sarašas del sklypu išdestymo, sprendimo kopija del sklypu suteikimo statyboms vykdyti. Prašymas, igaliojimas, statybos leidimas buvo originalai, kitu dokumentu buvo pateiktos kopijos. Išvardintu dokumentu teisetumo, galiojimo J. G. netikrino, nes tai atliko priemimo skyrius. Gavusi dokumentus, su igaliotu asmeniu A. G. ji nuvyko i vieta, kur atliko kadastrinius matavimus. Kadastriniu matavimu byla ir dokumentus gražino i skyriu. Taigi, tiek prokurore atsisakydama pradeti ikiteismini tyrima J. G. atžvilgiu, tiek pirmosios instancijos teismas teisetai ir pagristai padare išvada, kad J. G. veiksmuose atliekant nebaigto statyti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, nera nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudeties požymiu. Teismas sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendžia, kad pareiškejos skunde išdestyti argumentai neduoda pagrindo manyti, jog turetu buti pradetas ikiteisminis tyrimas J. G. atžvilgiu.
Pareiškeja nurodo, kad iki šiol nera nustatyta, kokio statybos leidimo pagrindu, t.y. Nr. 3310/92 ar Nr. 797 J. G. atliko kadastrinius matavimus nebaigtam statyti gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini). Apklausta liudytoja J. G. parode, kad jai buvo pateiktas statybos leidimo Nr. 797 originalas, pagal kuri ji atliko kadastrinius matavimus. Leidimas Nr. 3310/92 jai pateiktas nebuvo, nes kadastriniai matavimai buvo atlikti gyvenamojo namo statybai, o ne sodo nameliui. Byloje esanciais duomenimis nepaneigta, kad butent leidimo Nr. 797 pagrindu J. G. atliko kadastrinius matavimus. Byloje nera objektyviu duomenu, leidžianciu manyti, kad J. G. turejo koki nors suinteresuotuma atlikti kadastrinius matavimus pažeidžiant galiojusias teises normas, juolab, kad nera objektyviu duomenu, patvirtinanciu, kad ji butu buvusi pažistama tiek su J., tiek su A. G. ar su N. P.. Todel bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, kad J. G. kadastrinius matavimus atliko nesant teisiniam pagrindui ar viršijant savo igaliojimus.
Pareiškejos skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo 2009-04-07 nutartis nepagrista ir del to, kad teismas skundžiamoje nutartyje tik žodis i žodi perraše Vilniaus apygardos teismo panaikintos 2009-02-06 nutarties motyvus, laikytini visiškai nepagristais. Pirmosios instancijos teismui sutinkant su Vilniaus apygardos teismo panaikintos 2009-02-06 nutarties motyvais, nera apribota galimybe išdestyti savo motyvus atsižvelgiant i ankstesneje teismo nutartyje nustatytas aplinkybes. Todel vien tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2009-04-07 nutartyje savo argumentus deste remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2009-02-06 nutartyje išdestytais argumentais, savaime nedaro neteisetos ir nepagristos skundžiamos nutarties.
Pareiškejos skunde išdestyti kiti argumentai apie galimai neteisetus tiek J. G., tiek A. G. veiksmus, nelaikytini pagristais, todel atmestini, nes tiek prokurore, tiek pirmosios instancijos teismas pagristai padare išvada, kad J. G. veiksmuose nera nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Tuo tarpu del A. G. galimai neteisetu veiksmu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kadangi nebuvo nustatyta jo veikoje nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d. požymiu, o visas ikiteisminis tyrimas nutrauktas suejus apkaltinamojo nuosprendžio priemimo terminui.
Teismas sprendžia, kad pareiškejos nurodyti motyvai del J. G. neteisetu veiksmu atliekant savo funkcijas, nelaikytini pagristais, nes pareiškeja nenurode jokiu nauju, svarbiu aplinkybiu, kuriu pagrindu butu galima panaikinti tiek Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokurores 2008-12-15 nutarima, tiek pirmosios instancijos teismo nutarti, kaip nepagristus. Atsižvelgiant i išdestyta, naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-04-07 nutarti skunde nurodytais motyvais nera teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
atmesti pareiškejos J. J. skunda ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutarti.
Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.