Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 90 (devyniasdešimties) parų areštas;

pagal BK 243 straipsnį – 15 (penkiolikos) parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta bausmė – 90 (devyniasdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 60 (šešiasdešimties) parų areštas.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio G. G. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, G. G. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta konfiskuoti E. K. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje (duomenys neskelbtini), o pradėjus konfiskavimo vykdymą, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas minėtam automobiliui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistojo kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimas neginčijami, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas. Nuteistasis nesutinka su jam paskirta arešto bausme ir prašo jos vykdymą atidėti skiriant intensyvią priežiūrą arba skirti švelnesnę bausmę – baudą.

6. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai nustatyti BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyti formalūs pagrindai – asmuo pirmą kartą nuteistas numatytos rūšies bausme, ir teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra formalaus pagrindo G. G. taikyti paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi jis arešto bausme nuteisiamas jau ne pirmą kartą, anksčiau jis arešto bausme buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, ir jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Be to, patikrinus bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, konstatuojama, kad nėra pagrindo manyti, kad G. G. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo.

7. Pažymima, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Pagal BK 41 straipsnį bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikalstamų veikų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir veikų, už kurias apeliantas nuteistas, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

9. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas G. G. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Byloje nustatyta, kad G. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje (BK 12 straipsnis), nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgė ir į tai, kad G. G. nedirbo, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas. Naujas nusikalstamas veikas G. G. padarė būdamas anksčiau teistas aštuonis kartus, už vairavimą būnant neblaiviu teisiamas antrą kartą, nusikalto neišnykus teistumui (b. l. 52-66), administracine tvarka baustas.

10. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus patvirtina, kad G. G. daug kartų baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (b. l. 75-88). Iš minėtame išraše nurodytų pažeidimų esmės matyti, kad G. G. būdamas neblaivus nesilaiko įstatymų nuostatų, visuomenėje priimtų taisyklių. Be to, yra linkęs pažeidinėti ir Kelių eismo taisykles, ne kartą baustas administracine tvarka dėl greičio viršijimo, vairavimo transporto priemonės, kuri neapdrausta privalomuoju draudimu ir kt.

11. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad G. G. 2022 m. gruodžio 8 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos pasibaigus laikui (nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžiu), naują nusikalstamą veiką padarė 2022 m. gruodžio 19 d., t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus po bausmės atlikimo nepraėjus nei dviem savaitėms – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 30 d. nuosprendis, kuriuo paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas, taikant intensyvią priežiūrą (b. l. 71-74). Į probuojamų asmenų sąrašą jis įtrauktas 2023 m. liepos 14 d., tačiau praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiams (t. y. 2023 m. rugsėjo 22 d.) G. G. vėl padarė nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

12. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje G. G. atitinka BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyto recidyvisto sąvoką. Tačiau, nesant prokuroro skundo, teisėjų kolegija, spręsdama dėl G. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, negali sunkinti jo teisinės padėties, nustatydama BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir į ją atsižvelgti skirdama jam bausmę.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės G. G. asmenybę charakterizuoja neigiamai, kaip linkusią nusikalsti asmenybę, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, švelnesnio pobūdžio bausmės, tame tarpe ir skunde prašomas skirti bausmės vykdymo atidėjimas, jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, pagrįstai iš G. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytų kelių alternatyvių bausmių rūšių parinko – areštą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, ir skiriamos bausmės turi griežtėti, kad asmenį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Šiuo atveju parinkta bausmės rūšis – areštas yra teisinga ir pagrįsta ir nėra per griežta.

14. Taigi, nors nuteistasis apeliaciniame skunde ir prašo teismo įvertinti tai, kad jis įsidarbino ir turi siuntimą į priklausomybių ligų centrą, kad paskyrus baudą arba intensyvią priežiūrą galėtų tęsti darbą, išlaikyti nepilnametį sūnų, mokėti skolas antstoliams, nesuteikia pagrindo pasitikėti apeliantu, kad jis tęs darbą, kadangi darbo sutartį sudarė tik 2023 m. spalio 19 d., t. y. jau po priimto skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio. Šią išvadą teismas daro įvertinęs duomenis iš SODROS, kurie patvirtina, kad nuteistasis G. G. per beveik dešimt metų pastovaus ir ilgalaikio darbo nėra turėjęs, nuteistojo darbo laikotarpiai itin trumpi (b. l. 89-90). Kaip matyti iš apeliacinio skundo, G. G. finansinė padėtis nėra gera, jis turi išlaikyti sūnų, mokėti skolas, todėl esant duomenims apie nestabilią jo darbo patirtį, spręsti apie jo galimybes sumokėti baudą nėra pagrindo. Nuteistasis apeliaciniame skunde, kuris gautas 2023 m. lapkričio 6 d., nurodo, kad turi siuntimą į priklausomybių ligų centrą, tuo tarpu 2023 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui laiko, taip pat vis dar nurodo, kad eis gydytis. Šie duomenys patvirtina, kad jis gydymo dar nepradėjo. Be to, minėti apeliacinio skundo teiginiai dėl darbo ir ketinimo mokytis nesudaro pagrindo spręsti, kad G. G. nenusikals ir daryti išvadą, kad paskirta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ko pagrindu būtų galima parinkti kitą, švelnesnę bausmės rūšį – baudą.

15. Apibendrinant aptartus duomenis, konstatuojama, kad apylinkės teismas, paskirdamas G. G. bausmę laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes bei paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, todėl G. G. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.