Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-190/2015

Teisėja Nida Vigelienė Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00524-2013-5

2015 m. birželio 8 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrintą bausmė - laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1-3 d., R. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą.

Tenkintas iš dalies nukentėjusiojo S. K. civilinis ieškinys ir, priteista iš kaltinamojo R. Š. nukentėjusiojo S. K. naudai 600 (šeši šimtai) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Tenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir priteista iš kaltinamojo R. Š. 2894,24 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt keturi eurai 24 eurocentai) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sužalojo žmogų iš chuliganiškų paskatų, o būtent:

jis 2013-08-16 apie 13.00 val., prie Darželio g. 5 namo, Vilniuje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra priėjęs prie S. K., kitų asmenų akivaizdoje, tyčia iš chuliganiškų paskatų kumščiu sudavė nukentėjusiajam S. K. 2 smūgius į veidą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

R. Š. taip pat nuteistas už tai, kad 2013-08-16 apie 13.00 val., būdamas viešoje vietoje - prie Darželio g. 5 namo, Vilniuje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra priėjęs prie S. K., kitų asmenų akivaizdoje, tyčia iš chuliganiškų paskatų, kumščiu sudavė S. K. 2 smūgius į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. K. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešiniame žande, dešinio skruostikaulio lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl dešinio skruostikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p.

Nuteistojo teigimu, skundžiamas nuosprendis yra neteisingas, jis yra pripažintas kaltu nepagrįstai, teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu.

Teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi nukentėjusiojo S. K. ir liudytojo R. T. parodymais, nesutikdamas su jo ir liudytojo A. Z. parodymais, kas, apelianto nuomone, prieštarauja bylos aplinkybėms.

Nukentėjusysis S. K. tiek ligoninėje, tiek greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojams teigė, kad jį sumušė nepažįstami, nors jį (R. Š.) jis pažįsta, kadangi gyvena vienoje laiptinėje. Vėliau jis pareiškė, kad jį sumušė jis (nuteistasis), nors jokių sumušimo motyvų įvardyti negalėjo. Pažymėtina, kad nukentėjusysis, atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, buvo neblaivus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, koordinacija sutrikusi, todėl visiškai tikėtina, kad jis nežino, kas jį sužalojo. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš „nepažįstamų asmenų” neįmanoma būtų prisiteisti pinigų už neturtinę žalą, todėl „atpirkimo ožiu” buvo pasirinktas jis.

R. Š. pabrėžia, jog liudytojas R. T. artimai bendrauja su nukentėjusiuoju S. K., jie kartu girtuokliauja, o jo vaiko motina yra R. T. sugyventinė ir R. T. kartu su sugyventine nuolat su juo konfliktuoja tiek dėl vaiko, tiek dėl kitų dalykų, todėl, anot nuteistojo, R. T., siekdamas blogų pasekmių jam, davė neteisingus parodymus. Pažymi, jog R. T. teismo posėdyje parodė, kad jis neatsimena, ar sakė S. K. rašyti pareiškimą, nors tokią aplinkybę jis tikrai turėjo atsiminti.

Liudytojas A. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje parodė, kad jokių smūgių jis (R. Š.) nukentėjusiajam nesudavė, tačiau teismas šio liudytojo parodymais nesivadovavo, nepagrįstai nurodydamas, jog jie nepatikimi, nors turėjo arba motyvuotai juos paneigti, arba vadovautis.

Taigi, apelianto teigimu, esant esminiams prieštaravimams tarp dviejų liudytojų, jo ir nukentėjusiojo, teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė R. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. Nuteistojo kaltumą dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu bei aptarti nuosprendyje.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs R. Š. kaltę įvykdžius aukščiau nurodytas nusikalstamas veikas, išanalizavo tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, tiek ir paties kaltinamojo parodymus, ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei baudžiamojo įstatymo taikymo. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Vien tai, kad nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jam inkriminuotų nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimo, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

Nors apeliantas teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo S. K. bei liudytojo R. T., kuris artimai bendrauja su nukentėjusiuoju, nes kartu girtuokliauja, parodymais, ir nesivadovavo jo bei liudytojo A. Z. parodymais, tačiau toks jo teiginys yra nepagrįstas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant situacijai, kai apie nagrinėjamą įvykį iš skirtingų asmenų gaunama prieštaringa informacija, būtina įvertinti, kurių asmenų parodymai yra patikimi ir objektyvūs. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, pripažindamas R. Š. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo S. K. parodymais, kuriuos patvirtina liudytojo R. T. parodymai, taip pat specialisto išvada. Vertinant nukentėjusiojo S. K. parodymų patikimumą, pažymėtina, jog teismo posėdžio metu jis nurodė, kad anksčiau jokių konfliktų su nuteistuoju nebuvo, jie buvo kaimynai, t.y. neturėjo pagrindo apkalbėti apelianto. Nukentėjusiojo parodymų patikimumo nepaneigia ir VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelėje įrašas, jog jis medicinos pagalbos darbuotojams nurodė, kad jį gatvėje sumušė nepažįstami, nes nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme teigė nenorėjęs įskųsti kaimyno, tikėjosi, kad po įvykio jis ateis atsiprašyti ir jie susitars gražiuoju, tačiau R. Š. to nepadarė.

Tai, jog kaltinime nurodytu metu smūgius į veidą jam sudavė būtent R. Š., S. K. nuosekliai teigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, kurio parodymus patvirtina ir liudytojas R. T.. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas R. T. parodė, kad kieme jie buvo keturiese, R. T. bendravo su A. Z., o S. K. su R. Š. stovėjo vienas priešais kitą, kai R. Š. netikėtai du kartus kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog liudytojo A. Z. parodymai nėra nuoseklūs ir neatitinka kaltinamojo parodymų, dėl ko pripažino juos nepagrįstais ir nesivadovavo. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas, nurodydamas, jog jie nepatikimi, savo išvados nemotyvavo. Teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog liudytojas A. Z., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog po įžeidimų iš S. K. ir R. T. pusės, jis su R. T. stovėjo toliau, o S. K. ir R. Š. sustojo vienas prieš kitą ir konfliktavo, ginčijosi, tarp jų įvyko susistumdymas. Taigi ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Z. patvirtino tiek konflikto buvimą, tiek smurtinius veiksmus tarp S. K. ir R. Š.. Tuo tarpu teismo posėdyje A. Z. nurodė, kad susitikę S. K. ir R. Š. pradėjo pokalbį apie „nieką“, nurodė, kad konflikto nebuvo ir susistumdymo nebuvo, iš pradžių nenurodė, kad bendravimas tarp S. K. ir R. Š. prasidėjo įžeidimais, tą aplinkybę tvirtino tik po jo ikiteisminio tyrimo metu duotų

parodymų pagarsinimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas argumentuotai pagrindė savo išvadą, kodėl šio liudytojo parodymus, duotus bylą nagrinėjant teisme, pripažįsta nepatikimais ir jais nesivadovauja.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, pripažįsta, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, įrodymus vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą kartu su kitais bylos duomenimis, todėl teisingai nustatė nusikaltimų padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo R. Š. kaltės. Kaip ne kartą nurodyta teismų praktikoje, tai, kad teismo išvados neatitiko apelianto lūkesčių, savaime nėra pagrindas teigti, jog teismas nesigilino ar nevertino nuteistojo parodymų. Nenustatyta, kad pirmos instancijos teismas vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Tyrimas atliktas išsamiai ir visapusiškai, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti nuosprendį R. Š. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, o apelianto nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu dar savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.