- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-03
- Bylos Nr.
- 1-159-322/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00670-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- L. Z.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.20.5Melagingi parodymai, išvados ir vertimas (BK 235 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje
L. Z., gimusi 1981m. gegužės 9d. Šiauliuose, (a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, nedirbanti (globoja neveiksnų asmenį pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-18 nutartį), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos BK 235 str.1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji L. Z. 2012m. gruodžio 12d. laikotarpiu nuo 9 val. iki 11val.45 min. Kelmės rajono apylinkės teismo patalpose, (duomenys neskelbtini), apklausiama kaip liudytoja baudžiamojoje byloje Nr.1-6-496-2013( teisminio proceso Nr. 1- 40-1-00590-09-1),teisiamajame posėdyje, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, kad 2009 m. lapkričio 1d. ji kartu su E. N. išvyko į Vokietiją ir ten gyveno pas jos mamą A. Z. iki 2009 m. gruodžio 25 d., kad gruodžio 22 d. E. N. kreipėsi į gydytojus Vokietijoje, po to, jie abu kartu grįžo į Lietuvą, atgal į Vokietiją išvažiavo sausio mėnesio pabaigoje ir išsiskyrė su E. N. būdami Vokietijoje 2010 m. kovo mėnesio viduryje, tačiau baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus L. Z. nurodė, kad su E. N. prastai sutarė ir jį retai matydavo, ji negalėjo tvirtinti kada ir kur atskirais laikotarpiais E. N. buvo Vokietijoje.
Kaltinamoji L. Z. kalta neprisipažino ir parodė, kad apklausiama liudytoja baudžiamojoje byloje teisiamajame posėdyje davė teisingus parodymus, teisingai papasakojo teismui, kad 2009-11-01 kartu su E. N. išvyko į Vokietiją, ten gyveno pas jos motiną, 2009-12-25 kartu su E. N. išvažiavo iš Vokietijos ir 2009-12-26 kartu grįžo į Lietuvą ir tik 2010 metų sausio mėnesio pabaigoje vėl kartu išvyko į Vokietiją. Visą tą laiką gyveno kartu su E. N.. Išsiskyrė 2009 m. kovo mėnesį. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat davė teisingus parodymus, nemelavo, jeigu tie parodymai skiriasi nuo teismui duotų parodymų, tai tik dėl to, kad tyrėjas, atėjęs į kiemą pradėjo šūkauti, grasinti, ji buvo dėl to šoko būsenoje ir pirmą kartą apklausiama galėjo supainioti datas ir aplinkybes, pasakyti, kad su E. N. nebuvo kartu.Vėliau, peržiūrėjusi nuotraukas ir „skaipo“ žinutes, viską prisiminė pagal datas ir teismui papasakojo aplinkybes nieko nemeluodama.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios L. Z. kaltė įrodyta.
Iš 2013m. lapkričio 28d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr.1-6-496-2013 nutarta pranešti Šiaulių apygardos prokuratūrai apie liudytojos L. Z. galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 235 str. 1 d., dėl melagingų parodymų davimo teisme ( b.l.11 ).
Iš 2013-11-28 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr.1-6-496-2013( proceso Nr. 1-40-1-00590-2009-1) matyti, kad E. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 3d.už tai, kad 2009 m. gruodžio 17 d. apie 17 val., su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, E. N. vilkint policijos pareigūno uniformą, paskambino į J., G. P. namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris, kurias J. P. atidarius, E. N. parodė dokumentą, panašų į policijos pareigūno pažymėjimą, tokiu būdu apgaule su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu įsibrovė į J., G. P. namo vidų, kur panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. P., t.y. surišant jos rankas ir kojas plastikinėmis juostelėmis, tuo padarant jai poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus abiejose riešuose, dešinėje plaštakoje ir abejose blauzdose, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip atimant galimybę jai priešintis, bendrais suderintais veiksmais pagrobė nukentėjusiųjų J., G. P. turto už 173 835 Lt. Šioje baudžiamojoje byloje liudytojos L. Z. teisme duoti parodymai apie tai, kad E. N. nuo 2009-11-01 iki 2009-12-22 kartu su ja buvo Vokietijoje, buvo vertinami kaip siekimas padėti E. N., kuris kaltu neprisipažino, išvengti atsakomybės. (b.l. 29-66).
Iš 2015-07-02 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad E. N. apeliacinis skundas dėl 2013-11-28 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, dalyje dėl J.G. P. turto plėšimo, atmestas ( b.l. 67-79).
Pagal Lietuvos BK 235 str. 1 d. baudžiamas tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.
Lietuvos BK 235 str.1 d. numatytos nusikalstamos veikos yra padaromos tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus arba teisingai išversti. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme ir duota liudytojo priesaika.
Baudžiamajame procese parodymai yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. nusikaltimo įvykį, kitas svarbias bylai aplinkybes. Kaltininkas turi suvokti, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar paaiškinimus. Turi suprasti ir norėti, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.
Kaltinamoji L. Z. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje ( teisminio proceso Nr. 1-40-1-00590-2009-1) apklausiama kaip liudytoja 2011-04-28 parodė ( b.l.13-14), kad 2009 metų rudens pabaigoje, tikslios datos nepamena, ji su E. N. nuvyko į Vokietiją, tačiau kartu su juo ten negyveno ir kur gyveno E. N. Vokietijoje nurodė nežinanti, nes su juo matėsi retai, laike tarp Kalėdų ir Naujųjų Metų gruodžio 26 ar 27d. kartu grįžo į Lietuvą, ar E. N. laikotarpiu, kai jie atvažiavo į Vokietiją ir vėl grįžo į Lietuvą, buvo dar grįžęs į Lietuvą vėlgi nurodė nežinanti. Vienok, toje pačioje baudžiamojoje byloje, teisiamojo posėdžio metu L. Z. apklausiama kaip liudytoja 2012-12-12, tai yra praėjus daugiau kaip pusantrų metų laikotarpiui, detaliai parodė( b.l.16-26), kad 2009-11-01 su E. N. išvyko į Vokietiją ir kartu su juo gyveno pas jos motiną, kad 2009-12-22 E. N. susirgo, visą savaitę pragulėjo lovoje, kreipėsi į gydytojus ir buvo reikalingas tolimesnis gydymas, todėl jie nusprendė grįžti gydytis į Lietuvą ir 2009-12-25 išvažiavo į Lietuvą. Akivaizdu, kad parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iš esmės skiriasi. Kaltinamoji L. Z. teigė, kad apklausiama liudytoja ikiteisminio tyrimo metu ji nemelavo, tik suklydo, nes į namus atėjęs tyrėjas šaukė ir grasino, ji dėl tokio elgesio buvo šoko būsenoje, be to, sirgo jos vaikas ir ji pati( vartojo vaistus), dėl šių susidėjusių aplinkybių kai kuriuos faktus ir datas, susijusias su E. N., ji pamiršo. Šią kaltinamosios iškeltą versiją teismas vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kaltinamoji nepateikė jos versiją patvirtinančių įrodymų, priešingai, byloje surinkti kiti įrodymai: 2013-11-28 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuris yra įsiteisėjęs ir kuriuo E. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str.3d.( epizodas dėl 2009-12-17 Lietuvoje įvykdyto J.G. P. turto plėšimo) bei pačios L. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad L. Z. baudžiamojoje byloje ( teisminio proceso Nr. 1-40-1-00590-2009-1) 2012m. gruodžio 12d. teismo posėdyje apklausiama kaip liudytoja, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. 1 d., tačiau norėdama užtikrinti alibi savo E. N. ir taip siekdama padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės, davė melagingus parodymus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad kaltinamosios L. Z. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 235 str. 1 d. yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota.
Skirdamas kaltinamajai L. Z. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamosios L. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji L. Z. veikdama tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteista( 2010-07-23 nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos BK 284 str.1d. L. Z. atžvilgiu nutrauktas kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius), neturi galiojančių nuobaudų už administracinės teisės pažeidimus, neigiamai ją charakterizuojančios medžiagos byloje nėra, augina mažametį vaiką ir prižiūri neįgalų asmenį, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekdamas BK 41 str.2 d. numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus L. Z. baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas
nusprendžia:
L. Z. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str.1d. ir nuteisti 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.