Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo L. K. prašymą patvirtinti 2023 m. spalio 2 d. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui L. K. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama priteisti ieškovės naudai iš atsakovo L. K. 217 171,00 Eur žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovės atstovė advokatė E. G. 2023 m. spalio 2 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) pateikė Kauno apygardos teismui šalių prašymą patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnis numato šalių procesines teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinis šalių taikos sutarties tekstas yra prijungiamas prie bylos. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesui. Teismas, nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant prieštaravimų įstatymui, teismas taikos sutartį patvirtina ir bylą nutraukia.

5. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ir atsakovas, derybų būdu susitarė dėl abipusiai priimtino ginčo sprendimo būdo ir pateikė teismui tvirtinti 2023 m. spalio 2 d. taikos sutartį, pasirašytą ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus G. P., ir atsakovo L. K.. Šalys taikos sutartyje patvirtino, jog jų valia yra taikiai baigti kilusį civilinį ginčą, susijusį su byloje pareikštu ieškiniu, taip pat kad taikos sutarties nuostatos ir jų patvirtinimo teisinės pasekmės joms yra priimtinos, suprastos ir atitinkančios jų interesus.

6. Teismas sprendžia, kad pateikta tvirtinti taikos sutartis išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl tvirtintina joje nurodytomis sąlygomis, civilinė byla nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnis). Šalims išaiškintina, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).

7. Sudaryta taikos sutartimi šalys išsprendė šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus, t. y. kiekvienai šaliai tenka jos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos ir viena iš kitos jų atlyginimo nereikalauja. Tačiau šalys taikos sutartyje nesusitarė dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, todėl šis klausimas išspręstinas vadovaujantis šį klausimą reglamentuojančiomis teisės normomis bendra tvarka.

8. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo nagrinėjamoje byloje (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu šalys sudaro taikos sutartį, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio. Esant aukščiau šiame punkte nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui, taip pat įvertinus tai, kad taikos sutartimi atsakovas ieškovei įsipareigojo sumokėti 63 749,23 Eur sumą, iš atsakovo valstybei priteistinas 295 Eur žyminis mokestis, kuris apskaičiuojamas taip: (63 749,23 Eur – 30 000 Eur) × 2 proc. + 900 Eur × 75 proc. × 25 proc. (suapvalinus nustatyta tvarka). Valstybė byloje taip pat patyrė 28,45 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl, atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartimi buvo susitarta dėl 29,35 proc. (63 749,23 × 100 proc. / 217 171,00 Eur) ieškinio sumos, iš atsakovo L. K. taip pat priteistina 8,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalimi, 290–292 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 294–295 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patvirtinti ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kurios juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo L. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 2 d. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-476-601/2023 šiomis sąlygomis:

1. Šalys susitaria, kad ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ sutinka reikalavimus mažinti iki 63 749,23 Eur, o atsakovas L. K. pripažįsta 63 749,23 Eur skolą.

2. Šalys susitaria, kad taikos sutarties 1 punkte nurodyta atsakovo L. K. skola bus padengta ne vėliau nei iki 2023 m. gruodžio 31 d.

3. Šalys susitaria, kad atsakovui L. K. įsiskolinimą padengus taikos sutarties 2 punkte nurodytu laiku, bus laikoma kad susitarimas įvykdytas tinkamai ir jokios skolos likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nėra.

4. Šalys patvirtina, kad šia sutartimi yra išsprendžiami visi reikalavimai, keliami civilinėje byloje Nr. e2-476-601/2023.

5. Šalys patvirtina, kad šia taikos sutartimi yra galutinai išsprendžiami visi su atsakovo L. K. įsiskolinimu likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ klausimai. Šalys patvirtina, kad lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu, tai yra viena iš kitos nereikalauja atlyginti su bylos vedimu susijusių išlaidų. Bet koks ginčas ar nesutarimas, kylantis iš šios sutarties, bus sprendžiamas derybų keliu, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, o nesutarus – įstatymo nustatyta tvarka. Šalys įsipareigoja šią sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, vykdant ją bendradarbiauti ir kooperuotis. Ši taikos sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kada įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo bus patvirtinta ši taikos sutartis.

6. Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalis) ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

7. Šalys sutartį perskaitė, suprato jos esmę ir savo parašais tvirtina, kad sutartis išreiškia ir atitinka jų tikrąją valią bei neprieštarauja nei vienos iš šalių teisėms ir teisėtiems interesams.

8. Ši taikos sutartis sudaryta trimis vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais, lietuvių kalba. Kiekviena šalis gauna po vieną šios taikos sutarties egzempliorių, vienas egzempliorius yra pateikiamas Kauno apygardos teismui.

9. Šalys patvirtina, kad taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, šalims yra žinomos ir suprantamos.

Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-476-601/2023 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui L. K. dėl žalos atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo L. K. 295 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis Eur 00 ct) žyminio mokesčio, sumokant jį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo L. K. 8,35 Eur (aštuonis Eur 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas – 5662.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.