Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarties I. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento (toliau – ir Institucija) 2010 m. birželio 14 d. nutarimu I. K. buvo pripažintas kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 142⁵ straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo ir paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda.

I. K. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą dalyje dėl jo nubaudimo pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, o dalyje dėl jo nubaudimo pagal ATPK 142⁵ straipsnio 3 dalį –Institucijos nutarimą pakeisti, perkvalifikuojant jo veiką į ATPK 142⁸ straipsnio 7 dalį ir paskiriant mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskiriant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskiriant. Taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi termino skundui paduoti dėl Institucijos 2010 m. birželio 14 d. nutarimo neatnaujino, nurodė, kad pateiktas skundas, nutarčiai įsiteisėjus, kartu su pridėta medžiaga grąžintinas pareiškėjui. Teismas konstatavo, kad I. K. terminą skundui paduoti praleido nesant svarbių priežasčių. Anot teismo, jis savo valia pasirinko savo elgesio administracinio teisės pažeidimo byloje modelį – nedalyvauti bylos nagrinėjime, nesidomėti savo administracinio teisės pažeidimo bylos eiga ir pan., o svarbių priežasčių, trukdžiusių apskųsti nutarimą per 10 dienų nuo 2010 m. birželio 14 d., nenurodė.

Atskiruoju skundu I. K. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, protingumo ir teisingumo principams. Teigia, kad Institucijos 2010 m. birželio 14 d. nutarimo nuorašo negavo, todėl, pasitaikius pirmai galimybei, t. y. 2010 m. liepos 26 d., nuvykus į pačią Instituciją, jam buvo išduotas minėto nutarimo nuorašas. Pažymi, kad buvo nubaustas nepagrįstai, paskirtą administracinę nuobaudą ginčija, o galimybė apsiginti jam nesuteikta. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teises.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II.

Atskirasis skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 122 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.

Nagrinėjamuoju atveju Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas 2010 m. birželio 14 d. (b. l. 5-6), o skundas teisme gautas 2010 m. rugpjūčio 5 d. (b. l. 2), t. y. praleidus įstatymo nustatytą nutarimo apskundimo terminą – paskutinė diena, kai galėjo būti paduotas skundas, buvo 2010 m. birželio 28 d. (pirma po ne darbo dienų einanti darbo diena, ABTĮ 66 str. 4 d.).

Prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą nagrinėjimą reglamentuoja ABTĮ 34 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne vieną kartą buvo konstatuota, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui (institucijai) pateikti teismui apeliacinį skundą įstatymo nustatytu laikotarpiu, tai yra nepriklausė nuo jo valios.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad I. K., nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimant nutarimą, nedalyvavo (b. l. 5-6). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apie bylos nagrinėjimą jis buvo informuotas (b. l. 15). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių šį faktą, tačiau, I. K. to neginčijant, jis laikytinas nustatytu. Kita vertus, tai per se nesudaro pagrindo vertinti I. K. elgesio kaip nesąžingo. Konkrečiu atveju atsižvelgtina į kitas bylos aplinkybes. ATPK 288 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nutarimo nuorašas per tris dienas įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusiajam. Ši teisės norma laikytina vienu iš teisės apskųsti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą užtikrinimo pagrindų. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų negali įvertini, ar ATPK 288 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti reikalavimai buvo nepažeisti. Institucijos 2010 m. birželio 14 d. nutarime pažymėta, kad jis išsiųstas paštu, nurodyta data – 2010 m. birželio 14 d. (b. l. 5-6), tačiau iš Institucijos rašto dėl baudos sumokėjimo datos (2010 m. birželio 16 d.), matyti, kad minėtą dieną nutarimas realiai dar negalėjo būti išsiųstas. Kada tai padaryta, kokiu paštu siųsta (registruotu ar paprastu), kada nutarimas įteiktas adresatui, byloje duomenų nėra. I. K. teigia, kad apie jo atžvilgiu priimtą nutarimą pasidomėjo, atsiradus pirmai galimybei. Šie jo argumentai nepaneigti, tuo labiau, kad jis pateikė įrodymus, jog liepos mėnesį buvo komandiruotas į Uteną (b. l. 12-13). Atsižvelgdama į tokią situaciją, teisėjų kolegija byloje esančias abejones vertina I. K. naudai, todėl remiasi jo paaiškinimu, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento 2010 m. birželio 14 d. nutarimą jis gavo tik 2010 m. liepos 26 d., asmeniškai atvykęs į Instituciją (b. l. 5-6). I. K. skundas pirmosios instancijos teisme gautas 2010 m. rugpjūčio 5 d. (b. l. 2-4), I. K. teigimu, paštu išsiųstas – 2010 m. rugpjūčio 4 d. Taip nurodyta ir pačioje skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje (b. l. 15). Teisėjų kolegijos vertinimu, skundas parengtas ir paduotas per protingą 9 dienų terminą.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, skųsdamas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento 2010 m. birželio 14 d. nutarimą, savo procesine teise nepiktnaudžiavo, todėl pagrindo atsisakyti ją ginti nėra. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis naikinama, atskirasis skundas tenkinamas, terminas skundui paduoti atnaujinamas, o skundas perduodamas pirmosios instancijos teismui priėmimo klausimui spręsti. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsniu ir 151 straipsnio 3 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutari a:

I. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti terminą I. K. skundui dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento 2010 m. birželio 14 d. nutarimo paduoti ir skundą perduoti pirmosios instancijos teismui priėmimo klausimui spręsti.

Nutartis neskundžiama.