Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Nijolė Bagdonienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. V., A. B. ir J. B. dėl juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta raštu (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš pareiškime išdėstytų faktinių aplinkybių ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos tėvai S. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. t I, p. 10). Santuokos metu gimė vaikai B. L., gim.(duomenys neskelbtini) (el. b. t I, p. 4), S. V., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. t I, p. 6), A. B., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. t I, p. 23), ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. t I, p. 24). Pareiškėjas tėvas S. B. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. t I, p. 7), mama J. B. mirė (duomenys neskelbtini)(el. b. t I, p. 9). Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švėkšnos seniūnijos 2019-10-29 rašte dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad po J. B. mirties, jos sodyboje (duomenys neskelbtini), toliau liko gyventi ir iki šiol gyvena, bei šia sodyba rūpinasi duktė B. L. (el. b. t I, p. 11). Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro notarė Asta Aukštakalnienė 2019-11-14 raštu informavo, kad (duomenys neskelbtini)mirus J. B., į notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (el. b. t I, p. 27). Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Selvina Daugėlienė 2019-11-13 raštu informavo, kad (duomenys neskelbtini)mirus J. B., į notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta (el. b. t I, p. 31). Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Albina Radavičienė 2019-11-25 raštu informavo, kad (duomenys neskelbtini)mirus J. B., į notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (el. b. t I, p. 39). Klaipėdos regioninis valstybės archyvas 2019-11-20 raštu informavo, kad archyve saugomose dokumentuose duomenų apie asmenis, kurie kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo priėmimo (duomenys neskelbtini)mirus J. B., nerasta.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po J. B. mirties (duomenys neskelbtini), jos dukra B. L. perėmė ir pradėjo valdyti palikėjos turtą, t. y. faktiškai priėmė J. B. palikimą. Suinteresuoti asmenys S. V., A. B. ir J. B. sutiko su šio juridinio fakto nustatymu. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į J. B. turtą, nėra.

Esant šiems įrodymams, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini)atsiradusį palikimą priėmė dukra B. L., gim. (duomenys neskelbtini), pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos B. L. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jos likusį palikimą priėmė dukra B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt (30) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismui per Šilutės rūmus.