Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Bronė Vidzėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau-Institucija) skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-07-12 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs A. I. skundą dėl 2016-03-10 Institucijos nutarimo, kuriuo jis buvo nubaustas pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso(toliau ATPK) 87¹ straipsnio 3 dalį 100 eurų bauda, nuobaudą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

A. I. 2016-03-10 Institucijos nutarimu nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime prie UAB „X“ gamybinių patalpų, žuvivaisos medžiagos pakrovimo (ne įžuvinimo) vietoje, UAB „X“ direktoriaus 2015-08-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas atsakingu asmeniu, surašė 11 žuvų įveisimo aktų, kuriuose nurodė, kaip jau neva atvežtų ir suleistų į vandens telkinius ((duomenys neskelbtini) r. - (duomenys neskelbtini) ež., (duomenys neskelbtini) ež., (duomenys neskelbtini) r. - (duomenys neskelbtini) upę, (duomenys neskelbtini) upę, (duomenys neskelbtini) r. - (duomenys neskelbtini) žuvų rūšis ir kiekius (tiek bendrą svorį kilogramais, tiek vidutinį vieneto svorį g., tiek suleistų į vandens telkinius žuvų vienetų skaičių), kai tuo tarpu pagal Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklių (Toliau - taisyklės) 19 ir 20 punktus - žuvų įveisimo aktas turėtų būti pildomas tik atvykus prie įžuvinamų vandens telkinių ir tik jau išleidus žuvis į vandens telkinius. Visuose vienuolikoje iš anksto surašytų aktų (o ne surašant aktus atvykus į įžuvinimo vietą), nurodyta, kad jie surašyti X, aktuose iš anksto pasirašė ir UAB „X“ sandėlininkė J. D. ir Utenos RAAD (duomenys neskelbtini) rajono agentūros vyr. specialistas D. Č., nors jie žuvų įveisime apskritai nedalyvavo. 2015-10-13 žuvų įveisimo aktuose (Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) - 2 vnt. aktų kur įžuvinta 160 vnt. lynų ir 160 vnt. lydekų; Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) ež., - 3 vnt. aktų kur įžuvinta 100 vnt. lydekų, 35 vnt. baltųjų amūrų, 56 vnt. lynų; Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) ež., - 3 vnt. aktų kur įžuvinta 100 vnt. lydekų, 30 vnt. baltųjų amūrų, 43 vnt. lynų) apskritai neįrašyti įžuvinime dalyvaujantys asmenys, išskyrus patį administracinėn atsakomybės traukiamą asmenį, nes Taisyklių 2 priede nurodytoje žuvų įveisimo akto formoje turi būti įrašyta įžuvinime dalyvaujančių asmenų pareigos, vardai ir pavardės. 2015-10-13 septyniuose žuvų įveisimo aktuose A. I., iš anksto juos pildant UAB „X“, įrašė tikrovės neatitinkančius žuvų kiekius, kuriuos, po telkinių įžuvinimo dalyvaujant aplinkos apsaugos pareigūnams, pataisė, užtepęs įrašytus skaičius korektoriumi ir ant viršaus užrašydamas naujus tikrovę atitinkančius įžuvintų žuvų skaičius ((duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) ež., iš anksto buvo įrašyta 50 vnt. dvivasarių baltųjų amūrų, po įžuvinimo pakoreguota 35 vnt., iš anksto buvo įrašyta 100 vnt. įvairaus amžiaus lynų, po įžuvinimo pakoreguota 56 vnt.; (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) ež., iš anksto buvo įrašyta 50 vnt. dvivasarių baltųjų amūrų, po įžuvinimo pakoreguota 30 vnt., iš anksto buvo įrašyta 100 vnt. įvairaus amžiaus lynų, po įžuvinimo pakoreguota 43 vnt.; (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) upėje., iš anksto buvo įrašyta 1000 vnt. šiumetukų lydekų po įžuvinimo pakoreguota 433 vnt.; (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) upėje, iš anksto buvo įrašyta 1000 vnt. šiumetukų lydekų, po įžuvinimo pakoreguota 194 vnt., iš anksto buvo įrašyta 200 vnt. šiumetukų šamų, po įžuvinimo pakoreguota 146 vnt.).

Apeliantas prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-07-12 nutarimą, kuriuo panaikintas 2016-03-10 Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimas, nubausti A. I. pagal LR ATPK 87¹ str. 3 d.100 eurų bauda, panaikinti ir priimti naują nutarimą, paliekant galioti 2016-03-10 Institucijos nutarimą.

Apeliantas nurodo, kad Zarasų rajono apylinkės teismas nutraukė administracinę bylą motyvuodamas tuo, kad įžuvinimo procedūra nėra tinkamai reglamentuota, tačiau nenurodė, kodėl nagrinėjamoje byloje A. I. negali būti taikomi 2010-04-19 patvirtintos Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės telkiniuose taisyklių 19 ir 20 punktai, kuriuos pažeidė A. I. ir kuriuose nurodyta, kad žuvų įveisimo aktas užpildomas išleidus žuvį į vandens telkinį, o A. I. 11 įžuvinimo aktų surašė ne po įžuvinimo vandens telkiniuose, o dar (duomenys neskelbtini), kur pakrovė žuvis, todėl, apelianto nuomone, yra aiškiai reglamentuota, kur turi būti užpildyti aktai ir tai buvo padaryta pažeidžiant nurodytų taisyklių reikalavimus, todėl A. I. 2016-03-10 departamento nutarimu buvo nubaustas pagrįstai.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismo posėdžio metu Institucijos atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „X“ išduotame 2015-10-12 Aplinkos apsaugos agentūros leidime atlikti žuvų įveisimo paslaugą Nr. (duomenys neskelbtini)jau pačioje pirmoje pastraipoje pabrėžia, kad atsižvelgiant į 2015-09-22 žuvų įveisimo rytų Lietuvos vandens telkiniuose paslaugų viešojo pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)technines specifikacijos 2.1. ir 5.2 punktus ir UAB „X“ 2015-10-08 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiama UAB „X“, nepažeidžiant Žuvivaisos valstybiniuose žuvivaisos vandens telkiniuose taisyklių ir leidime nustatytų sąlygų, 2015 m. spalio 13 d. įveisti UAB „X“ užaugintas žuvis į valstybinius vandens telkinius“. Byloje taip pat pateikta ir 2015-09-22 žuvų įveisimo rytų Lietuvos valstybiniuose vandens kiniuose paslaugų viešojo pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu išduotas leidimas - jos 5.1.12 punkte yra nurodyta UAB „X“ pareiga tinkamai vykdyti kitus įsipareigojimus, numatytus sutartyje ir galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Apeliantas teigia, kad A. I., turėdamas 6 metų darbo patirtį, įžuvinimo procedūras turėjo išmanyti ir būdamas rūpestingas, jų laikytis, tame tarpe - įžuvinimo aktų surašymo tvarkai (vietai ir laikui) ir jos laikytis griežtai pagal nurodytas taisykles - aktus užpildyti įžuvinimo vietose, atlikus įžuvinimo procedūrą, tačiau šių taisyklių nesilaikė.

Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas nenagrinėjo ATK 87¹ str. 3 d. sudėties ir net nepasisakė, ar 2015-10-13 buvo padarytas Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklių 19-20 punktų pažeidimas, ar jis 2015-10-13 vykdant UAB „X“ įžuvinimus nepadarytas, todėl nepasisakė ir dėl A. I. kaltės, todėl teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisingas, be to, teigia apeliantas, neaišku ką reiškia nurodyta formuluotė “įžuvinimo procedūra nėra tinkami reglamentuota“, nes tokiu atveju asmenys, nesilaikantys nurodytų taisyklių negalėtų būti baudžiami administracine tvarka.

Skunde nurodyta, kad Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Gyvūnijos naudojimo ir kontrolės priežiūros skyriaus vyr. specialistai A. G. ir S. T. atliko UAB “ (duomenys neskelbtini)“ darbuotojo A. I. vykdytų žuvų įveisimo procedūrų patikrinimą ir nustatė pažeidimus, apie kuriuos informavo Aplinkos ministeriją ir viceministro pavedimu buvo pavesta Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui už nustatytus teisės aktų pažeidimus A. I. taikyti administracinę atsakomybę ir spręsti klausimą dėl jo neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus galių panaikinimo. Mano, kad A. I. pažeidė Žuvivaisos valstybiniuose telkiniuose taisyklių reikalavimus ir todėl buvo nubaustas pagrįstai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą, A. I. atstovė advokatė Ž. J. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti Zarasų rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Atsiliepimu nesutinka su Institucijos skundo argumentu, kad apylinkės teismas nutarimu nepasisakė kodėl 2010-04-19 patvirtintose Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklėse įžuvinimo procedūra nėra tinkamai reglamentuota. Priešingai, nei nurodo apeliantai, byloje yra susirašinėjimas su Aplinkos ministerijos darbuotoja T. B., kuriame nurodyta, jog Institucijos darbuotojų dalyvavimas žuvų pakrovime buvo aptartas 2016-01-13 Aplinkos ministerijos vykusiame pasitarime (b.l. 149), tačiau kaip teisingai nurodyta nutarime, duomenų, kad priimtas sprendimas kaip ir kokiu būdu įforminti pareigūnų dalyvavimą pakraunant žuvį, nėra.

Kaip nurodo atstovė, apeliantas akcentavo 2015-10-12 Aplinkos apsaugos agentūros leidimą atlikti žuvų įveisimo paslaugą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 20015-09-22 Žuvų įveisimo rytų Lietuvos valstybiniuose vandens telkiniuose paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini)5.1.12 punktą kaip labai reikšmingus rašytinius įrodymus. Tačiau su tokiu apelianto argumentu atstovė nesutinka ir nurodo, kad Aplinkos apsaugos agentūra, išduodama 2015-10-12 leidimą, įpareigojo dalyvauti savo atstovą ir kad draudžiama pakrauti žuvis į transporto priemonę nedalyvaujant Institucijos atstovui ir neturint surašyto žuvivaisos medžiagos patikrinimo akto, ką teismo posėdyje patvirtino ir pati Institucijos atstovė K. M.. Pažymi, kad Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklės ir kiti LR teisės aktai nereglamentuoja kokį dokumentą surašo Institucijos pareigūnas, dalyvavęs pakraunant žuvivaisos medžiagą, vežamą įžuvinti, kaip jis įformina savo dalyvavimą šiame procese, ir kokius dokumentus, pasirašytus tokio pareigūno, vandens telkinius įžuvinanti įmonė kaip įrodymą galėtų pateikti perkančiajai organizacijai bei atsakingam pareigūnui, jog leidime įžuvinti visos sąlygos yra įvykdytos. Teismo posėdžio metu K. M. teigė, kad žuvivaisos medžiagos pakrovime dalyvavęs Utenos pareigūnas turėjo surašyti patikrinimo aktą, kurio forma yra patvirtinta Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-559. Tačiau 2016-07-04 teismo posėdžio metu apklausti kaip liudytojai Institucijos pareigūnai – D. Č. ir A. K., kurie paprastai jau keleri metai dalyvauja pakraunant į transporto priemones žuvivaisos medžiagą įmonėse, Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-559 patvirtintos formos patikrinimo akto negalėjo surašyti, nes jis rašomas tik tada, kai atliekamas įmonių patikrinimas, o nagrinėjamo įvykio kontekste, joks patikrinimas nebuvo vykdomas.

Atsiliepime teigiama, kad teismas teisingai įvertino ir kitus Institucijos pareigūnų D. Č. ir A. K. teismo posėdžio duotus parodymus, kad nėra reglamentuota kur jie turi pasirašyti patvirtinant jų dalyvavimą pakraunant žuvivaisos medžiagą, todėl pasirašė žuvų įveisimo akte, grafoje „dalyvaujantys asmenys“ dokumento apačioje, patvirtindami, kad dalyvavo pakrovime, nurodant kiekį. Be to, šie pareigūnai teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo nusistovėjusi tokia praktika, kad žuvų įveisimo aktą jie pasirašydavo pakrovimo dieną ir aktas buvo pradedamas pildyti (duomenys neskelbtini), ką patvirtino ir liudytoja J. D., R. B. Esant tokioms aplinkybėms, mano, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad esant nurodymui įžuvinimo dieną dalyvauti žuvies pakrovime Institucijos darbuotojui, jų dalyvavimas šiame procese nėra reglamentuotas.

Skunde nurodyta, tai, kad Institucijos darbuotojai nutarė pasirašinėti ant įžuvinimo aktų kaip dalyvaujantys pakrovime ir dėl to, kad A. I. pradėdavo rašyti aktus (duomenys neskelbtini), o baigdavo įžuvinimo vietoje, niekam žala nepadaryta. Byloje Institucijos darbuotojai neįžvelgė pažeidimų tame, kad ne prie kiekvieno įžuvinamo ežero būdavo pasirašinėjami dokumentai (b.l. 136-147). Be to teismas pažymėdamas, kad byloje pateikti įžuvinimo aktai (b.l. 84-118) surašyti 2015-10-02, 2015-10-05, 2015-10-07, 2015-10-08, 2015-10-09, 2015-10-12 dar kartą patvirtino, jog tokia tvarka jau senai yra pildomi įžuvinimo aktai bei nėra duomenų, jog dėl netinkamo aktų pildymo būtų kam nors taikyta administracinė atsakomybė.

Apeliacinis skundas tenkinamas. Apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tačiau pripažindamas, kad dėl A. I. kaltės padarius administracinį nusižengimą numatytą ATPK 87¹ str. 3 d. kyla abejonės, kurias vertino nuteistojo naudai ir skirtą jam Institucijos nuobaudą panaikino ir administracinę bylą nutraukė, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir dėl skundo priimtinas naujas nutarimas, atmetant A. I. skundą ir paliekant galioti Institucijos nutarimą. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 23 straipsnis numato, kad žuvininkystė tai veikla, apimanti žuvų išteklių valdymą, išsaugojimą ir atkūrimą, žvejybą, akvakultūrą, žuvų perdirbimą, pirminį žuvininkystės produktų pardavimą ir supirkimą ir viena iš žuvininkystės sričių tai yra žuvivaisa, apimanti žuvų veisimą vandens telkiniuose. Jos tvarką nustato Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklės (toliau – taisyklės), kurios yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įveisiantiems žuvis valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, todėl nepagrįstas apylinkės teismo teiginys, kad įžuvinimo procedūra nėra tinkami reglamentuota. Iš 2015-09-22 žuvų įveisimo Rytų Lietuvos valstybiniuose vandens telkiniuose paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutarties (43-72 psl.) matyti, kad Aplinkos apsaugos agentūra su UAB „X“ pasirašė sutartį pagal kurią UAB “X“ (atstovaujama direktoriaus A.Š.) įsipareigojo teikti žuvų įveisimo Rytų Lietuvos valstybiniuose vandens telkiniuose paslaugas tinkamai, laiku ir kokybiškai, o aplinkos apsaugos agentūra įsipareigojo sumokėti už tinkamai ir laiku suteiktas paslaugas nustatytais terminais ir tvarka. Taisyklių 19 straipsnis numato, kad žuvų įveisimo aktas yra užpildomas išleidus žuvis į vandens telkinį (išskyrus atvejus, kai atgal į tą patį vandens telkinį išleidžiamos sugautos žuvys) ir jį pasirašo išleidžiant žuvis dalyvavęs vandens telkinio valdytojo atstovas, RAAD pareigūnas, ir/arba saugomos teritorijos direkcijos (kai vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje) pareigūnas ir asmuo arba asmens atstovas. Nustatyta, kad UAB „X“ darbuotojas žuvininkas A. I. nesilaikė nurodytų taisyklių nuostatų ir žuvį įveisimo aktus surašė ne po įžuvinimo, prie vandens telkinių, skirtų žuvų įveisimui, o žuvų pakrovimo vietoje, nurodydamas atvežtų ir suleistų į telkinį žuvų kiekį ir svorį, vandens temperatūrą pervežimo taroje ir vandens telkinyje, 7 įžuvinimo aktuose nurodė žymiai didesnį įveisiamų žuvų kiekį nei buvo faktiškai jų buvo atvežta įžuvinti. Tai patvirtino 2015-10-14 tarnybiniame pranešime valstybinės apsaugos tarnybos gyvūnijos naudojimo kontrolės priežiūros skyriaus vyriausieji specialistai A. G. ir S. T., kurie atvyko prie vandens telkinių ir dalyvavo žuvų įveisime vandens telkiniuose ir tikrinant faktinio žuvivaisos medžiagos kiekio atitikimą pagal dokumentus ir nustatė neatitikimus užpildytuose žuvų įveisimo aktuose deklaruoto ir faktinio UAB “X“ gabento bei įveisto žuvų kiekio. Šis kiekis atitiko telkiniuose planuojamą įveisti žuvų kiekį vienetais, tačiau žymiai neatitiko faktiškai atgabento ir į telkinius suleisto žuvų kiekio vienetais ir tik reikalaujant šiems pareigūnams žuvų kiekis žuvų įveisimo aktuose buvo pakoreguotas pagal faktiškai esamą kiekį. Šių nustatytų aplinkybių neneigia ir A. I., nurodydamas, kad jam žinoma, kad žuvų įveisimo aktai turi būti pildomi įžuvinimo vietoje prie vandens telkinių, nurodo, kad tokia tvarka, kai įžuvinimo aktai buvo pasirašomi ne įžuvinimo, o pakrovimo vietoje buvo taikomi ir anksčiau, šiuos aktus pasirašė ir įžuvinimo priežiūrą atliekantys Utenos RAAD pareigūnai, tačiau tai nepaneigia jo kaip UAB „X“ atstovo pareigos laikytis taisyklėmis nustatytų reikalavimų. A. I. nurodė, kad anksčiau pakrovimo vietoje buvo pasirašomi krovinio pervežimo važtaraščiai, o vėliau nutarta, pildyti žuvų įveisimo aktus, kad būtų užfiksuotas RAAD darbuotojų dalyvavimas pakraunant žuvį. Iš bylos medžiagos matyti, kad taisyklių 19 straipsnyje nurodytas reikalavimas žuvų įveisimo aktus užpildyti žuvų įveisimo vietoje nėra vien tik nieko nereiškiantis formalumas, nes tik atgabenus įveisiamas žuvis į vietą, yra suskaičiuojam kiek realiai yra atgabenta žuvų ir tik jas suleidus į telkinį, užpildomas žuvų įveisimo aktas. Nagrinėjamu atveju atgabentų įveisti žuvų kiekis neatitiko pakrovimo vietoje nurodytų žuvų kiekio, todėl pagal liudytojos Utenos RAAD pareigūnų liudytojų K. M. ir L. B. parodymus, įžuvinimas būtų „popierinis“. Šie liudytojai patvirtino, kad įžuvinimo kontrolę atliekantys RAAD pareigūnai patikrina žuvivaisos medžiagos kokybę ir kilus įtarimams, patikrina svorius, skaičiuoja žuvį, surašydami patikrinimo aktą pakrovimo vietoje. Ji nurodė, kad RAAD darbuotojai pasirašę ant įžuvinimo aktų pakrovimo vietoje buvo nubausti drausmine tvarka, nes jie pasirašė faktiškai nedalyvaudami įžuvinime. Šie liudytojai nurodė, kad aktai turi būti surašomi įžuvinimo vietoje, nes krovinys vežamas neplombuotas, todėl įžuvinimo kontrolę vykdantys RAAD darbuotojai turi patikrinti koks kiekis įžuvinimo medžiagos atvežta į vietą ir ar suleidžiamas į vandens telkinį atvežtas kiekis atitinka nurodytus dokumentuose. 2015-10-26 aplinkos ministerijos teisės ir personalo departamento kontrolės skyriaus vedėjos O. B. ir Kontrolės skyriaus vyriausios specialistės R. M. pažymoje apie UAB “X“ žuvų įveisimo rezultatus nurodyta, kad jeigu šis pažeidimas nebūtų užfiksuotas, iš Aplinkos apsaugos agentūros lėšų už neatliktas paslaugas būtų sumokėta 1000 eurų.

Iš 2015-10-12 aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo matyti, kad draudžiama pakrauti žuvis į transporto priemonę nedalyvaujant Utenos RAAD atstovui ir neturint surašyto žuvivaisos medžiagos patikrinimo akto, tačiau nagrinėjamu atveju A. I. tokio draudimo nepaisė, pasitenkindamas, kad dalyvavę pakrovime RAAD darbuotojai pasirašė ant žuvų įveisimo akto.

Žuvininkystės įstatymo 33¹ straipsnyje nurodyta, kad už teisės aktų, kuriais nustatomi reikalavimai žuvininkystės veiklai, pažeidimus, taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekse, todėl pagrįstai A. I. taikyta administracinė atsakomybė, numatyta ATPK 87¹ str. 3 d.. Ši norma yra banketinė, nukreipianti į kitus normatyvinius aktus - Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisykles, kurių pažeidimą, numatytą 19 punkte padarė A. I., todėl pripažintina, kad jis Institucijos nutarimu buvo nubaustas pagrįstai, o apylinkės teismo skundžiamas nutarimas, kuriuo buvo panaikinta Institucijos nutarimas skirti nuobaudą ir administracinė byla nutraukta, pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikintinas.

Apylinkės teismo skundžiamame nutarime bei atstovo atsiliepime nurodyta, kad nėra tiksliai nustatyta kokiu būdu turi būti įformintas RAAD pareigūnų dalyvavimas pakraunant įžuvinimo medžiagą, tačiau tai nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad A. I. užpildė žuvų įveisimo aktus, pažeisdamas taisyklėse nurodytus reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą.

Pažymėtina, kad 2016-03-10 Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimo nustatomoje dalyje nurodyta, kad A. I. pažeidė Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklių 20 punktą, kuris numato, kad asmuo surašo žuvų įveisimo aktą, kurio vienas egzempliorius lieka asmeniui, o kiti ne vėliau kaip per 20 dienų po žuvų įveisimo (kartu su įsakymo dėl veterinarinio patvirtinimo, žuvivaisos medžiagos įsigijimą patvirtinančių dokumentų bei Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščio arba veterinarijos sertifikato kopijomis) pateikiami atitinkamam RAAD ir vandens telkinio valdytojui (išskyrus atvejus, kai asmuo yra telkinio valdytojas) ir saugomos teritorijos direkcijai, jei vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, tačiau nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė A. I. veiksmai pažeidus šį taisyklių punktą, todėl šio taisyklių punkto pažeidimas šalintinas iš nutarimo, tačiau tai nekeičia nutarimo esmės dėl padaryto pažeidimo bei neturi įtakos skirtos nuobaudos dydžiui.

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikintina ir priimamas naujas nutarimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-07-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir priimti naują nutarimą: A. I. skundą atmesti ir palikti galioti 2016-03-10 Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimą.

Pašalinti iš 2016-03-10 nutarimo dalį, kurioje nurodyta, kad A. I. pažeidė Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklių 20 punktą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.