Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės, sekretoriaujant Eglei Berželionytei ir Rasai Bagdžiūtei, ieškovo atstovui advokatui Mariui Tamošiūnui ir atsakovo atstovui advokatui Linui Jakui,

apeliacinio proceso žodine tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) UAB „Etalinkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Interio“ ieškinį atsakovui UAB „Etalinkas“ dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Etalinkas“ 22184 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2008-07-24 sudarytą Informacinių technologijų paslaugų teikimo sutartį Nr. 2008/07/18 atsakovui už verslo valdymo sistemos sukūrimą sumokėjo 22184 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas kokybiškos ir galutinės verslo valdymo sistemos nesukūrė. Dėl to, 2009-08-06 ieškovas nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti sumokėtą sumą pagal sutartį. Atsakovas 2009-08-26 raštu Nr. 2009/08/21 atsisakė grąžinti sumokėtus pinigus. Ieškovas sutartį nutraukė remiantis įstatymu dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.721 str.). Esminis sutarties pažeidimas yra tai, kad atsakovas nesukūrė kokybiškos kompiuterinės programos. Nutraukus sutartį turi būti taikoma restitucija, t.y. vienai šaliai grąžinama programinė įranga, o kitai - pinigai. Kadangi ieškovas nedisponuoja sukurta programine įranga, tai įpareigojimas grąžinti sumokėtą pinigų sumą 22184 Lt taikytinas tik atsakovui UAB „Etalinkas“. Nors ieškovas pasirašė tris priėmimo - perdavimo aktus, realiai programinė įranga ieškovui nebuvo perduota. Programinė įranga nėra instaliuota ieškovo kompiuteriuose Aktų pasirašymo metu ji buvo demonstruojama elektroninėje erdvėje, realiai ja naudotis nebuvo galima. Atsakovo buvo prašoma pateikti informaciją apie tai, kaip ieškovas turėtų naudotis programine įranga, tačiau atsakovas jokio atsakymo iki šiol nėra pateikęs. Ieškovas taip pat prašė pripažinti niekiniais 2008-08-29 priėmimo - perdavimo aktą prie Informacinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 208/07/18; 2008-10-14 užsakymo perdavimo - priėmimo aktą prie Užsakymo Nr. 2; 2008-11-12 užsakymo perdavimo - priėmimo aktą prie Užsakymo Nr. 3. Paaiškino, kad šiais priėmimo perdavimo aktais nebuvo perduodami sutartyje numatyti darbai, o tik nuoroda, kurią aktyvavus, buvo galima testuoti sukurtą programą demonstracinėje aplinkoje. Priėmimo perdavimo aktais nebuvo sukurtos pasekmės, kurių šalys siekė, t.y. šie aktai yra apsimestiniai (CK 1.87 str.).

Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nes paslaugos pagal Informacinių paslaugų teikimo sutartį buvo teikiamos etapais pasirašius atskirus užsakymus. Pagal užsakymus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 atlikti darbai ieškovo buvo priimti ir už juos ieškovas sumokėjo. Dėl darbų kokybės ieškovas nepareiškė pretenzijos per protingą terminą – apie tai nurodė tik 2009-08-06 pranešime apie sutarties nutraukimą. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas nesukūrė verslo valdymo sistemos ir be pagrindo gavo atlyginimą. Atsakovas suteikė visas Užsakymuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 numatytas paslaugas, be to, ieškovui buvo suteiktos ir programavimo ir ataskaitų rengimo paslaugos, nurodytos Užsakyme Nr. 4, kurių ieškovas be pagrindo nepriėmė ir nepagrįstai atsisakė sumokėti. Atsikirtimus grindžia paslaugų priėmimo - perdavimo aktais, PVM sąskaitomis - faktūromis. Papildomais susitarimais buvo susitarta dėl papildomų darbų, papildomų funkcijų, bet ne dėl programos klaidų taisymo. Ieškovui atlikti darbai buvo perduoti. Sutartį ieškovas nutraukė ne dėl to, kad atsakovas pažeidė sutartį, bet dėl to, kad sukurta programa jam tapo nebereikalinga pasikeitus ekonominei situacijai.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui UAB „Interio“ iš atsakovo UAB „Etalinkas“ 22184 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-07-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 666 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus sutinka su ieškovo argumentais, kad Informacinių paslaugų teikimo sutartimi šalys buvo sutarusios ne tik dėl paslaugų teikimo, bet ir dėl konkretaus darbo rezultato. Šią aplinkybę visų pirma patvirtina tai, jog Informacinių paslaugų teikimo sutartyje bei jos prieduose (Užsakyme Nr. 2) šalys sutarties objektą apibrėžė kaip konkretų darbo rezultatą (modulių „sandėlys“ ir „klientai“ sukūrimas, „sistemos sukūrimas“, „architektų bazė“, „blankai“, „priminimai el. paštu“, „fiksuoti filtrai“, „ataskaitos“). Be to, Informacinių paslaugų teikimo sutartyje numatyta, kad paslaugų rezultatui ir jo panaudojimui bus taikomos autorinės teisės ir visos autorinės turtinės teisės pereis ieškovui, o neturtinės - liks atsakovo nuosavybė (sutarties 7.1, 7.2, 7.3 punktai). Tai reiškia, kad pagal sutartį buvo numatyta sukurti autorinį kūrinį - objektyvia forma išreikštą kūrybinės veiklos rezultatą (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 str. 1 d., 2 d. 1 p.). Teismas padarė išvada, kad šalys susitarė ne tik dėl programavimo paslaugų teikimo, bet ir dėl konkretaus objekto - kompiuterinės duomenų bazės sukūrimo. Teismas konstatavo, kad ieškovo paaiškinimai atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismas konstatavo, kad atsakovo nurodyti priėmimo - perdavimo aktai nepatvirtina, kad buvo perduotas pagal sutartį sukurtas darbo rezultatas. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal sutartį ir jos priedus atsakovas turėjo sukurti ne tik kompiuterinę programą, bet ir parengti 20 programavimo darbų ataskaitų (pagal Užsakymą Nr. 3 ir Nr. 4), tačiau duomenų apie tai, kad tokios atskaitos būtų perduotos priėmimo - perdavimo aktais į bylą nepateikta. Pagal Užsakymą Nr. 3 ir Užsakymą Nr. 4 atsakovas teikė ieškovui programavimo paslaugas (CK 6.716 str.), o iš šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad minėtos programavimo paslaugos buvo teikiamos dirbant su kompiuterine programa, sukurta pagal Užsakymą Nr. 1 ir Nr. 2. Elektroniniame susirašinėjime yra nurodęs, kad yra atliekami sistemos tobulinimo darbai. Todėl minėto darbo rezultato pademonstravimas galėtų patvirtinti tik tarpinį darbo rezultatą, kuris negali būti naudojamas savarankiškai, ir taip pat negali būti laikomas kaip atitinkantis tai, ko ieškovas pagrįstai tikėjosi gauti pagal sutartį (CK 6.217 str.). Tiek pagal sudarytos sutarties esmę ir joje numatytą atliktų paslaugų ir darbų perdavimo tvarką (sutarties 4 punktas), tiek ir pagal atlygintinų paslaugų ar rangos sutarčiai taikytinas teisės normas (CK 6.722 str., CK 6.668 str.), laikytina, kad suteiktų paslaugų faktą turi įrodyti paslaugos teikėjas. Teismui 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi išaiškinus proceso šalims tokią įrodinėjimo pareigą, kuri yra pripažįstama ir teismų praktikoje ir pasiūlius atsakovui pateikti papildomus įrodymus, atsakovas atsisakė teikti įrodymus pagrindžiančius paslaugų suteikimo faktą (sukurtą programą bei programavimo darbų ataskaitas). Todėl teismas nusprendė, kad atsakovas neįrodė, jog suteikė pagal sutartį numatytas programavimo paslaugas ir perdavė darbo rezultatą, o tuo pačiu – nesukūrė kokybiškos ir veikiančios programos pagal Informacinių paslaugų teikimo sutarties priedo Nr. 1 ir Užsakymo Nr. 2 specifikacijoje numatytas užduotis. Atsakovas nevykdė CK 2.200 str. 2 d. įtvirtintų bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigų, nes nepateikė ieškovui sukurto rezultato ir informacijos apie tai, kaip reikia naudotis sukurta kompiuterine programa, nors už šiuos darbus yra gavęs atlyginimą. Atsakovo paaiškinimą, kad bylos nagrinėjimo metu atkurtas programos variantas nėra galutinis, nes sukurtas rezultatas nebuvo išsaugotas, vertino kaip nesąžiningą atsakovo elgesį vykdant sutartį. Atsakovo padarytas sutarties pažeidimas yra esminis, t.y. dėl atsakovo netinkamo sutarties vykdymo ieškovas negavo pagal sutartį to, ko pagrįstai tikėjosi. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nebendradarbiavo dėl sutarties vykdymo, konstatuotina, kad ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad sutartis ateityje bus įvykdyta. Todėl ieškovo UAB „Interio“ 2009-08-06 sprendimas vienašališkai nutraukti sutartį, atitinka CK 6.217 str. 1 d. bei 2 d. 1, 4 punktuose numatytas sąlygas, yra teisėtas ir pagrįstas. Vienašališko sutarties nutraukimo pasekmė yra restitucija (CK 6.222 str.). Nutraukus sutartį šalis turi teisę reikalauti grąžinti visą tai, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdant sutartį. Ieškovas pagal sutartį atsakovui yra sumokėjęs 22184 Lt. Kadangi sutarties objektas yra nedalus, o realiai suteiktos paslaugos ieškovui neturi prasmės (negali būti panaudotos), teismas sprendžia, kad šiuo atveju turi būti taikoma visiška restitucija. Todėl ieškovo reikalavimas tenkinamas visiškai ir nurodyta suma priteisiama ieškovui iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai.

Atsakovas (apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas sukūrė Informacinių technologijų paslaugų teikimo sutartį Nr. 2008/07/18 sutartimi numatytą verslo valdymo sistemą ir perdavė ieškovui (instaliavo ieškovo nurodytame kompiuteryje). Dirbdamas su apelianto sukurta valdymo sistema, ieškovas pastebėjo, kad efektyviam darbui jam reikia papildomų sukurtos verslo valdymo sistemos modulių ir sistemos patobulinimų. Kadangi papildomų valdymo sistemos modulių sukūrimas neįėjo į šalių susitarimą, buvo susitarta dėl sistemos patobulinimo naujais moduliais. Atsakovui sukūrus naujus modulius ir juos perdavus ieškovui, šalys pasirašė perdavimo-priėmimo aktus Nr.2 ir Nr.3, ieškovas sumokėjo atsakovui už atliktus darbus. Verslo valdymo sistemos patobulinimo darbus pagal užsakymą Nr.4 atsakovas atliko ir perdavė ieškovui, tačiau ieškovas už atliktą darbą neapmokėjo. Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad perdavimo-priėmimo aktai buvo pasirašyti ne perdavus verslo valdymo sistemą ir jos patobulinimus, o tik pademonstravus jos veikimą demonstracinėje aplinkoje. Sutartyje ir kituose šalių pasirašytuose dokumentuose nebuvo jokių nuostatų apie demonstracinę versiją ir jos demonstravimą, tačiau aiškiai nurodyta, kad perduodama verslo valdymo sistema su jos patobulinimais. Šios versijos ieškovas nepatvirtino jokiais įrodymais, todėl pirmos instancijos teismo išvada padaryta be jokio objektyvais pagrindo. Ieškovas yra verslo subjektas ir, pasirašydamas programų perdavimo-priėmimo aktus, turėjo suprasti teisines pasekmes. Atsakovas apmokėdavo už apelianto sąskaitose-faktūrose nurodytus paslaugas ir tuo pripažino, kad paslaugos suteiktos laiku ir kokybiškai. Verslo valdymo sistema buvo kuriama ir diegiama 2008 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesiais, todėl ieškovo kompiuterių patikrinamo atlikimas ir verslo valdymo sistemos neradimas ieškovo kompiuteriuose po daugiau kaip pusantrų metų negali būti įrodymu, kad verslo valdymo sistema ir jos patobulinimai ieškovui nebuvo perduoti, ypač kai šis perdavimas yra patvirtintas paties ieškovo pasirašytais užsakymų perdavimo-priėmimo aktais bei ieškovo apmokėjimu už atliktus darbus. Sutartimi nebuvo susitarta, kad apeliantas verslo valdymo sistemą ir jos patobulinimus turi instaliuoti visuose ar dalyje ieškovo kompiuterių, dėl to 2010-06-17 atsakovo kompiuterių patikrinimo rezultatai negali būti objektyviu įrodymu. Verslo valdymo sistema galėjo būti sunaikinta dėl nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių. Jei verslo valdymo sistema ieškovui nebūtų perduota jis kaip protingas ir apdairus verslininkas neturėjo laukti daugiau kaip 1,5 metų. Apeliantas neturėjo pareigos rūpintis verslo valdymo sistemos priežiūra atsakovo kompiuteriuose, jos aptarnavimu ir išsaugojimu. Nepaisant sutarties pavadinimo ir joje vartojamų terminų, sutartis laikytina autorine kūrinio užsakymo sutartimi, nes sutartimi susitarta dėl konkretaus kūrinio – verslo valdymo sistemos ir jos patobulinimų sukūrimo ir autorinių teisių perdavimo ieškovui. Sutartis neturi paslaugų sutarties elementų, nes joje nesusitarta dėl verslo valdymo sistemos priežiūros, ieškovo darbuotojų mokymo. Šalių teisiniams santykiams taikytinos autoriaus teisės, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi paslaugų ir rangos santykius reglamentuojančiomis normomis. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartimi Nr.3K-3-61/2010, nes šioje byloje paslaugų teikėjas buvo ieškovas, kuris siekė prisiteisti iš atsakovo likusią už paslaugą nesumokėtą sumą. Šioje byloje ieškovas ne tik sukūrė programinę įrangą, bet ir teikė jos palaikymo paslaugą. Perdavimo-priėmimo aktai buvo abstraktūs juose nebuvo nurodyta, kad perduodami atlikti darbai.Ieškovas turėjo įrodyti, kad apeliantas nesukūrė ir neperdavė ieškovui verslo valdymo sistemos, todėl pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Apeliantas sukurtos verslo valdymo sistemos pirmos instancijos teismui nepateikė, nes jos neišsaugojo. Apeliantas serverių nuomos sutarties pagrindu ieškovo užsakymu sukurtą verslo valdymo sistemą saugojo kitos bendrovės serveriuose, todėl, nutraukus serverių nuomos sutartį, apeliantui buvo brangu ir sudėtinga atkurti verslo valdymo sistemą. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme programą pavyko atkurti, todėl šio naujo įrodymo pakanka įrodyti, kad programa atsakovui buvo sukurta. Programos funkcijų seka leidžia daryti išvadą, kad tai yra ieškovui sukurta programa.Visi keturi ieškovo užsakymai buvo vykdomi atskirų, vienas nuo kito nepriklausančių susitarimų pagrindu, kiekviename iš jų atskirai susitariant dėl atliekamų darbų apmokėjimo ir apimties, kas leidžia konstatuoti sutarties objekto dalumą.

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą atmesti ir atsikirtimus grindė šiais argumentais:

Aplinkybė, kad atsakovas nesukūrė veikiančios verslo valdymo sistemos, akivaizdžiai matyti iš šalių elektroninio susirašinėjimo tarp šalių, kuris vyko dar iki sutarties nutraukimo bei ginčo tarp sutarties šalių pradžios ir todėl geriausiai atspindi tikrąsias ginčo aplinkybes. Tikrieji šalių ketinimai buvo tartis dėl vieningos veikiančios sistemos sukūrimo, o ne atskirų tarpusavyje nesusijusių programavimo darbų vykdymo. Sutarties ir jos priedų (užsakymų) objektas buvo nedalus.2010 m. kovo mėnesį pasikeitus ieškovo vadovybei ir peržiūrėjus įmonės dokumentus bei informacinių technologijų specialistams atlikus ieškovo kompiuterių reviziją paaiškėjo, kad ieškovo kompiuteriuose apskritai nėra atsakovo sukurtos verslo valdymo sistemos. Ieškovas visomis jam prieinamomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė, kad verslo valdymo sistemos neturi ir ši sistema jam faktiškai nebuvo perduota.Nagrinėjant civilinę bylą iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad galutinė veikianti programos versija ieškovui nebuvo perduota: atsakovo sukurta programinė įranga (verslo valdymo sistema) buvo perduodama užsakovui UAB „Interio“ tik kaip demonstracinė versija. Be to, ieškovo kompiuteriuose buvo instaliuojama tik programa (susisiekimo įrenginys), kuriuo naudojantis ieškovas galėjo išbandyti programas, faktiškai esančios atsakovo serveryje, funkcionalumas (liudytojų E. B. ir I. R. parodymai).Byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus formalius ir bylos faktinių aplinkybių neatitinkančius priėmimo perdavimo aktus, kad veikianti galutinė programa versija buvo perduota ieškovui. Atsakovas piktnaudžiavo tuo, kad ieškovas neturi specialių žinių kompiuterinio programavimo srityje.Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų įvykdęs kitas sutartyje ir teisės aktuose numatytas prievoles, neatsiejamai susijusias su visišku ir tinkamu sutartinių darbų atlikimu, o tai netiesiogiai patvirtina, kad sutartiniai darbai visiškai ir tinkamai atlikti nebuvo. Faktai, kad atsakovas nepateikė atliktų darbų ataskaitų bei naudojimosi instrukcijų, patvirtina aplinkybes, kad darbai atlikti nebuvo.Darbų priėmimo-perdavimo aktai yra abstraktūs ir formalūs. Sistemos testavimas būdavo atliekamas paties atsakovo darbuotojo – testuotojo – kuriam patvirtinus, kad sistema veikia ji būdavo pateikiama ieškovo vertinimui. Pagal 2008-08-29 perdavimo akto duomenis šią dieną atsakovas užbaigė sistemą kurti, patikrino jos veikimą, ją perdavė ieškovui ir tą pačią dieną tariamai dar spėjo įvertinti sistemos veikimą bei jos kokybę. Po tariamo sutarties įvykdymo atsirado užsakymuose Nr.3 ir Nr.4 nurodytų darbų poreikis. Tai paaiškinama tuo, kad atsakovas veikiančios sistemos nesukūrė ir ieškovo lėšomis toliau teko sistemą „lopyti“, šalinti jos klaidas. Programos korekcijoms, jos defektų taisymui ir funkcijų „lopymui“ atsakovas deklaruoja iš viso sugaišęs 240 valandų, dvigubai daugiau laiko, nei pačios programos sukūrimui.Atsakovas bylos nagrinėjimo metu aiškiai pripažino, kad baigtos ir veikiančios verslo sistemos neturi ir negali pateikti ieškovui ar bylą nagrinėjančiam teismui, todėl akivaizdu, kad baigta verslo valdymo sistema atsakovo nebuvo sukurta. Atsakovas yra programavimo darbų profesionalas. Pagal sutartį atsakovui liko sukurtos programinės įrangos autorių teisės, todėl menkai tikėtina, kad, kilus ginčui dėl darbų kokybės, bet koks protingas verslininkas būtų išsaugojęs darbų rezultatą. Atsakovas, nepateikdamas darbų rezultato į bylą, užkirto kelią ekspertizės atlikimui ir nesąžiningai užkirto galimybę atlikti ekspertizę bei galimybę ieškovui įrodinėjimo pareigos vykdymą.Apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateiktas naujas įrodymas - UAB „Naujos sistemos“ ieškovui sukurtos programos teminio patikrinimo aktas nėra patikimas įrodymas. UAB „Naujos sistemos“ nedalyvavo nagrinėjant bylą. Neįrodyta, kad tai ta pati ieškovui kurta programa ir tai, kad funkcijos veikia.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje kilo ginčas dėl šalių 2008-07-24 sudarytos Informacinių technologijų paslaugų teikimo sutarties Nr.2008/07/18 vykdymo. Šalys sutartį pavadino paslaugų teikimo sutartimi, o atsakovas pavadintas paslaugų teikėju. Sutarties 2 skyriuje nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja teikti paslaugas. Teismas sutartinius šalių santykius kvalifikuoja pagal šalių ketinimus, kuriuos šalys atskleidė sutarties prieduose. Informacinių paslaugų teikimo sutarties 2008-07-24 priedu Nr. 1 šalys susitarė, kad bus teikiamos tokios paslaugos - modulių „sandėlys“ ir „klientai“ sukūrimas, paslaugos bus teikiamos tokiu grafiku - projektavimas (paruošiama reliacinė duomenų bazės schema), sistemos realizavimas (sukuriama sistema), sistemos testavimas (ištestuojama sistema), teiktinas rezultatas - atlikti užsakyti darbai. Darbų detalizacija pateikiama priede Nr. 2. Šalys 2008-09-15 sudarė papildomą susitarimą prie Informacinių paslaugų sutarties, t.y. Užsakymą Nr. 2, pagal kurį paslaugų teikėjas įsipareigojo atlikti darbus pagal darbų sąrašą pateiktą priede Nr. 1 prie šio užsakymo (užsakomų darbų specifikacija). Užsakyme Nr. 2 numatytas užsakomų darbų pavadinimas: „architektų bazė“, „blankai“, „priminimai el. paštu“, „fiksuoti filtrai“, „ataskaitos“. Šalys 2008-10-20 sudarė papildomą susitarimą prie Informacinių technologijų sutarties, t.y. Užsakymą Nr. 3, pagal kurį paslaugų teikėjas įsipareigojo atlikti 75 val. trukmės programavimo darbus ir paruošti 5 atliktų programavimo darbų ataskaitas. Taip pat šalys 2008-10-20 sudarė papildomą susitarimą prie Informacinių technologijų sutarties, t.y. Užsakymą Nr. 4, pagal kurį paslaugų teikėjas įsipareigojo atlikti 225 val. trukmės programavimo darbus ir paruošti 15 atliktų programavimo darbų ataskaitų.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 2 straipsnio 18 dalis kompiuterių programą apibrėžia kaip žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamų instrukcijų, kurios sudaro galimybę kompiuteriui atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, visuma, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą, jeigu pagal ją galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą. Šalis siejo sutartis, kuri atitinka autorinės sutarties, reglamentuojamos ATGTĮ 39 straipsnio, požymius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutartimi atsakovas įsipareigojo ne tik sukurti kompiuterio programą, bet ir dalyvauti ją įdiegiant bei atsakyti už sėkmingą jos įdiegimą, laiku ir operatyviai aptarnauti programą (atlikti programavimo darbus), t. y. reaguoti į atsiradusius gedimus. Šalių sudaryta sutartis yra mišri, nes jai taikytinos ATGTĮ ir CK atlygintinių paslaugų teikimą bei rangos santykius reglamentuojančios teisės normos bei bendrosios sutartims taikytinos teisės normos.

Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku (CK 6.655 str. 1 d.). Jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę (CK 6.662 str. 5 d.). Byloje įrodinėjimo dalykas yra: 1) tinkamai funkcionuojančios programos sukūrimo ieškovui faktas, 2) tinkamai funkcionuojančios programos perdavimo ieškovui faktas, 3) programavimo darbų atlikimas, 4) programavimo darbų ataskaitų paruošimas.

Atsakovas pirmos instancijos teisme programos sukūrimo ir perdavimo bei programavimo paslaugų faktą įrodinėjo šalių pasirašytais užsakymo perdavimo-priėmimo aktais ir liudytojų parodymais. 2008-08-29 perdavimo - priėmimo aktu prie Informacinių paslaugų teikimo sutarties, 2008-10-14 Užsakymo perdavimo - priėmimo aktu prie Užsakymo Nr. 2, 2008-11-12 Užsakymo perdavimo - priėmimo akto prie Užsakymo Nr. 3 bei 2008-12-17 Užsakymo perdavimo - priėmimo aktu prie Užsakymo Nr. 4 paslaugų teikėjas perduoda klientui įgyvendintą užsakymą, kaip numatyta sutartyje, Užsakyme Nr. 2, Užsakyme Nr. 3 ir Užsakyme Nr. 4, o klientas priima įgyvendintą užsakymą ir pripažįsta, kad paslaugos suteiktos laiku ir kokybiškai. Nurodytų aktų įrodomoji reikšmė vertinama informatyvumo aspektu, t.y., ar juose yra atskleista bylai reikšminga informacija. Pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad aktai neįrodo darbų atlikimo ir paslaugų suteikimo. Užsakymo perdavimo - priėmimo aktuose nėra numatyta, kad paslaugų teikėjas perduoda kokį nors atliktų darbų rezultatą, tas rezultatas nėra įvardintas ir nėra nurodyta, kokioje materialioje formoje jis yra perduodamas. Šalys nurodė, kad Informacinių paslaugų teikimo sutarties ir sutarties priedų perdavimo-priėmimo aktų tekstai buvo paruošti atsakovo ir be derybų buvo pateikti pasirašyti ieškovui. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Kompiuterinė verslo valdymo programa yra itin specifinis objektas, reikalaujantis žinių, kurių ieškovo darbuotojai neturi. Atsakovas yra specifinio verslo srities – kompiuterinių programų kūrimo ir programavimo – profesionalas, todėl jis turėjo galimybę sukurti ir pateikti tokius paslaugų perdavimo klientams teisinius dokumentus ir nustatyti tokią santykių struktūrą, kad ateityje nekiltų ginčų, ar sukurta ir perduota programa. Byloje nepaneigta ieškovo versija, kad jo darbuotojai pasitikėdami pasirašė atsakovo paruoštus aktus, bet realiai negalėjo įvertinti faktinės situacijos.

Priėmimo - perdavimo aktus pasirašęs atsakovo UAB „Etalinkas“ direktorius E. B. paaiškino, kad jis atlikto rezultato demonstravime ar jo perdavime nedalyvavo, perdavimo fakto nematė, o apie tai kad paslaugų rezultatas buvo perduotas, sprendė iš kitų įmonės darbuotojų paaiškinimų. Liudytojas M. G. nurodė, kad jis, dirbdamas UAB „Etalinkas“ IT inžinieriumi, pagal duotą pavedimą nukopijavo duomenis iš serverio į USB duomenų laikmeną ir perkėlė tuos duomenis į ieškovo UAB „Interio“ įmonės kompiuterį. Liudytojas patvirtino, kad duomenis tokiu būdu perkėlė kelis kartus, tačiau M. G. taip pat parodė, kad jis prie programos kūrimo nedirbo ir nežino, kokius duomenis perkėlė. Pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apklausti liudytojai neįrodė darbų atlikimo ir paslaugų suteikimo fakto.

Pagal Informacinių technologijų paslaugų sutartį ir jos priedus atsakovas turėjo sukurti ne tik kompiuterinę programą, bet ir parengti 20 programavimo darbų ataskaitų (pagal Užsakymą Nr. 3 ir Nr. 4), tačiau duomenų apie tai, kad tokios atskaitos būtų perduotos priėmimo - perdavimo aktais į bylą iš viso nepateikta. Atsakovas iš viso neįrodinėjo, kad buvo parengtos ir perduotos programavimo darbų ataskaitos.

Atsakovas visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nuo 2010 m. liepos mėnesio laikėsi pozicijos, kad neteiks kaip įrodymo ieškovui sukurtos programos, atsisakė atlikti CPK tvarka paskirtą informacinių technologijų ekspertizę, kurios metu ekspertai ištirtų faktinius duomenis apie ieškovui kurtą programinę įrangą. Atsakovo pateiktiems įrodymuose (perdavimo-priėmimo aktams ir liudytojų parodymuose) nėra konkrečių faktinių duomenų apie programos sukūrimą ir perdavimą ieškovui, todėl CPK tvarka paskirta informacinių technologijų ekspertizė būtų turėjusi prima facie įrodymo reikšmę. Taikant CK 6.662 str. 5 d. nuostatas, ekspertizė būtų patikimiausias programos sukūrimo įrodymas. Apeliacinės instancijos teismo iniciatyva pasiūlius šalims teikti papildomus įrodymus, atsakovas paaiškino, kad pavyko atkurti programą ir pateikė papildomą įrodymą atsakovo pasamdytos UAB „Naujos sistemos“ parengtą ataskaitą dėl atsakovui sukurtos verslo valdymo sistemos atitikimo šalių susitarimui. Atsakovas neprašė CPK nustatyta tvarka skirti informacinių technologijų ekspertizės. Sistemos teminio patikrinimo ataskaitoje nurodyta, kad Informacinių technologijų paslaugų sutarties Nr.2008/07/18 prieduose nurodytos funkcijos (moduliai) pilnai realizuoti (išskyrus užsakymo Nr.4 perdavimo aktą Nr.2). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujai pateikta ataskaita nėra patikimas įrodymas, nes neįrodytas, joje esančios informacijos autentiškumas, t.y., kad ji pagrįsta pirminiu šaltiniu – ieškovui kurta programa. Šias abejones būtų išsklaidžiusi informacinių technologijų ekspertizė. Be to, liko nepaneigti ieškovo argumentai, kad programa buvo prieinama nuotolinėmis priemonėmis ir visą laiką buvo atsakovo žinioje ir, ieškovui nutraukus sutartį, nuorodos ieškovo kompiuteryje į prieigas prie programos iš viso dingo.

Šalių santykius vertinant rangos teisinių santykių kontekste esminę reikšmę turi ta aplinkybė, kad ieškovas siekė gauti atsakovo sukurtą galutinį produktą – tinkamai visuose moduliuose funkcionuojančią programą. Elektroniniame susirašinėjime atsakovo darbuotojai 2008-12-02 yra nurodę, kad yra atliekami sistemos tobulinimo darbai. Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad minėto darbo rezultato pademonstravimas galėtų patvirtinti tik tarpinį darbo rezultatą, kuris negali būti naudojamas savarankiškai, ir taip pat negali būti laikomas kaip atitinkantis tai, ko ieškovas pagrįstai tikėjosi gauti pagal sutartį (CK 6.217 str.). Nepaneigtas ieškovo teiginys, kad buvo naudojama tik demonstracinė arba bandomoji programos versija.

Ieškovo UAB „Interio“ 2009-08-06 sprendimas vienašališkai nutraukti sutartį, atitinka CK 6.217 str. 1 d. bei 2 d. 1, 4 punktuose numatytas sąlygas, yra teisėtas ir pagrįstas. Vadovaujantis CK 665 str. 3 d., ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo dėl Informacinių technologijų paslaugų teikimo sutarties Nr.2008/07/18 pažeidimo patirtų nuostolių atlyginimo – sumokėto 22184 Lt atlyginimo grąžinimo.

Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 1703 Lt (t.2 b.l.17-18).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Interio“ iš atsakovo UAB „Etalinkas“ 1703 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.