Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-313/2007

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2007-06-14
Bylos Nr.: 2-313/2007
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
Suinteresuotas asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“

Kategorijos

116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-313/2007 Procesinio sprendimo kategorija 116.10.3

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. birželio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ ir laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria išaiškinta teismo sprendimo vykdymo tvarka, civilinėje byloje Nr. 2-188-33/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ ieškinį atsakovams laivų krovos akcinei bendrovei „Klaipėdos Smeltė“ ir valstybinei įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas antstolis A. Selezniovas 2006 m. liepos 18 d. kreipėsi su prašymu į Klaipėdos apygardos teismą ir prašyme nurodė, kad pradėjo vykdyti vykdomąją bylą pagal šio teismo 2006 m. birželio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-97-538/2005 civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Birių krovinių terminalas“ ieškinį atsakovams LKAB „Klaipėdos Smeltė“, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Vykdomajame rašte įrašyta, kad teismas nusprendė taikyti restituciją ir grąžinti valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai iš LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išnuomotus 47 676 kv. m ploto uosto žemės sklypą, 101–104 krantines. Antstolis 2006 m. liepos 3 d. raginimu paragino LKAB „Klaipėdos Smeltė“ įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Vykdomajame rašte nenurodytas konkretus žemės sklypas su aiškiomis ribomis, nurodytas tik žemės sklypo plotas, t. y. idealioji dalis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis gali perduoti tik konkrečiai apibrėžtus daiktus, t. y. turtas turi turėti realią dalį (aiškias ribas ir vietą), ir negali savo iniciatyva nustatyti sklypo ribų. Dėl to antstolis negali perduoti sklypo priverstinai išieškotojui.

Pareiškėjas, remdamasis CPK 589 straipsniu, 765 straipsnio 1, 3 dalimis, prašė teismo išaiškinti, ar antstolis, nustatęs, kad teismo sprendime nėra nurodyta reali grąžinama uosto žemės dalis ir vieta, turi surašyti aktą, kad negalima sprendimo įvykdyti, ir grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojui; ar antstolis turi paimti 47 676 kv. m uosto žemės bet kurioje vietoje ir perduoti išieškotojui.

Suinteresuotas asmuo UAB „Birių krovinių terminalas“ 2006 m. rugpjūčio 8 d. taip pat su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir nurodė, kad vienoje civilinėje byloje dėl to paties sprendimo, priimto vieno ieškovo naudai, per klaidą išduoti du vykdomieji raštai: ieškovui UAB „Birių krovinių terminalas“ ir atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Pastaroji tapo išieškotoja vykdant restituciją, nors byloje buvo atsakovė, nesutikusi su ieškiniu ir skundusi teismo sprendimą. Dėl to ji yra nesuinteresuota sprendimo įvykdymu, nors pateikė antstoliui vykdomąjį raštą. Dviejų vykdomųjų dokumentų išdavimas dėl tos pačios teismo sprendimo dalies vykdymo (restitucijos taikymo) pažeidžia CPK 647 straipsnio 1 dalį ir UAB „Birių krovinių terminalas“ teises. Vykdymo procese dėl restitucijos taikymo išieškotoju turėtų būti pripažinta UAB „Birių krovinių terminalas“, nes ji pareiškė ieškinį, kuris patenkintas dėl to, kad buvo pažeisti ieškovo UAB „Birių krovinių terminalas“ teisėti interesai. CPK nėra normos, kuri tiesiogiai nustatytų procesinę galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto panaikinimo. Vadovaudamasis įstatymo analogija teismas gali remtis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, 589 straipsnio 1 dalimi ir išaiškinti, kieno naudai priimtas sprendimas, kas yra išieškotojas ir kam turi būti išduotas vykdomasis raštas. UAB „Birių krovinių terminalas“ nuomone, ginčijamoje byloje išieškotojas yra jis, o valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 2006 m. birželio 30 d. išduoto vykdomojo rašto dalis dėl restitucijos taikymo turi būti panaikinta. Išaiškindamas teismo sprendimo vykdymo tvarką, teismas turėtų apibrėžti konkrečią ginčijamo žemės sklypo vietą, kuri yra nustatyta šalių suderintame brėžinyje (plane). Be to, bylą nagrinėję teismai nusprendė grąžinti sklypą ir krantines valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Nei krantinių, nei uosto žemės realiai fizine prasme nereikia perduoti, todėl, UAB „Birių krovinių terminalas“ nuomone, jie yra grąžinti teismo sprendimu, o priėmimo–perdavimo aktas būtų perteklinis dokumentas.

Suinteresuotas asmuo UAB „Birių krovinių terminalas“, remdamasis CPK 278 straipsniu, prašė teismo pripažinti, kad vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimo dalį dėl restitucijos UAB „Birių krovinių terminalas“ yra išieškotojas; panaikinti vykdomojo rašto, kuris 2006 m. birželio 30 d. išduotas valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, dalį dėl restitucijos taikymo; išaiškinti nurodytą teismo sprendimą taip, kad 47 676 kv. m ploto žemės sklypas yra pažymėtas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2004 m. gruodžio 22 d. parengtame žemės sklypo plane; išaiškinti, kad taikant restituciją valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai grąžinama 47 646 kv. m ploto žemės pagal nurodytą žemės sklypo planą; išaiškinti, ar nurodyto teismo sprendimo dalis dėl LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išnuomotos 47 676 kv. m ploto uosto žemės ir 101–104 krantinių grąžinimo reiškia tai, kad po sprendimo įsiteisėjimo nurodytas turtas yra grąžintas valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjo A. Selezniovo prašymą patenkino iš dalies ir išaiškino, kad, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą, valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai turi būti grąžintas žemės sklypas pagal jo ribas, nustatytas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2002 m. balandžio 17 d. parengtame ir 2002 m. balandžio 19 d. suderintame žemės sklypo plane. Teismas sprendime nurodė, kad vykdymo procese antstolis turi būti aktyvus ir priimti išvadą dėl restitucijos natūra netaikymo tik išnaudojęs visas teisėtas priemones pažeistoms turtinėms teisėms realiai atkurti. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ susitarė dėl individualaus daikto ir antstolis neturi teisės grąžinti žemės sklypo savo nuožiūra (CK 4.4 straipsnis). Dėl to antstolis privalėjo pasiūlyti UAB „Birių krovinių terminalas“ ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ pateikti žemės sklypo planą (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nurodyto plano nepateikė, nors 2002 m. sausio 16 d., vasario 4 d. susitarimuose tiksliai nurodyta žemės sklypo vieta ir dydis. Analogiškomis aplinkybėmis žemės sklypo planą būtų sudaręs bet kuris protingai ir apdairiai veikiantis asmuo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat akcentavo tai, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ pateikė teismui UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2002 m. balandžio 17 d. parengtą žemės sklypo planą, kurį užsakė UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kuris 2002 m. balandžio 19 d. suderintas su LKAB „Klaipėdos Smeltė“ (civilinė byla Nr. 2-207-10/04, T. 2; b. l. 175). Jame nurodytas 58 086 kv. m ploto žemės sklypas. Šalys dėl 10 410 kv. m ploto žemės sklypo, kuriame yra UAB „Birių krovinių terminalas“ pastatai, jau susitarė. Dėl to teismas padarė išvadą, kad šalys yra susitarusios dėl 47 676 kv. m ploto žemės sklypo vietos (58 086 – 10 410 = 47 676 kv. m). LKAB „Klaipėdos Smeltė“ 2002 m. balandžio 25 d. kreipėsi į valstybės įmonę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją dėl 47 676 kv. m dydžio žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo. Nors nurodytame plane nurodyta, kad jis yra 2002 m. gegužės 8 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties, kuri nebuvo sudaryta, priedas, bet tai nedaro šio plano negaliojančio. Teismas netenkino UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo, nes jis yra iš esmės analogiškas pareiškėjo antstolio A. Selezniovo prašymui; taip pat netenkino UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo panaikinti vykdomąjį raštą, kuris išduotas valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, nes ji yra žemės nuomotoja, turinti teisę reikalauti, kad nuomininkė LKAB „Klaipėdos Smeltė“ grąžintų žemės sklypą.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo UAB „Birių krovinių terminalas“ pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuriame prašo: panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria nebuvo patenkinti UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymai ir priimti šioje dalyje naują sprendimą, tenkinant minėtus prašymus, t.y.: 1) panaikinti vykdomąjį raštą, išduotą išieškotojui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dalyje dėl restitucijos taikymo ir 2) išaiškinti, kad civilinėje byloje Nr. 2-97-538/2005 Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimo dalis dėl LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išnuomotos 47 676 m² uosto žemės ir 101-104 krantinių grąžinimo reiškia tai, kad po sprendimo įsiteisėjimo minėtas turtas yra grąžintas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas išdavė du vykdomuosius raštus dėl tos pačios teismo sprendimo dalies vykdymo, pažeisdamas CPK 647 straipsnį, nes dviejų analogiškų vykdomųjų raštų išdavimas šioje byloje neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų.

2. Apeliantas mano, kad nei žemės sklypo, nei krantinių realiai fizine prasme perduoti net ir nereikėtų, nes šis turtas ir dabar yra uosto teritorijoje bei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dispozicijoje, tai yra, jis jau yra grąžintas teismo sprendimu. Grąžinimo įforminimas priėmimo-perdavimo aktu ar kitokiu dokumentu būtų neprasmingas. Be to, vienai iš šalių vengiant pasirašyti tokį aktą, būtų dar labiau užvilkintas sprendimo vykdymas.

Suinteresuotas asmuo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo tenkinti iš dalies, t.y.: 1) išaiškinti, kad, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą (c.b. Nr. 2-188-33/2006), 47 676 m² ploto uosto žemė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai turi būti grąžinama tokia tvarka: a) LKAB „Klaipėdos Smeltė“ grąžina VĮ Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcijai tokio dydžio uosto žemės sklypą, koks jis reikalingas UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti pagal tiesioginę paskirtį, b) uosto žemės ploto likutį, kuris nėra reikalingas UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti pagal tiesioginę paskirtį, LKAB „Klaipėdos Smeltė“ grąžina VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai bet kurioje vietoje, tarpusavyje, t.y. išieškotojui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir skolininkui LKAB „Klaipėdos Smeltė“, suderinus tokio grąžinamo žemės sklypo vietą ir ribas; 2) išaiškinti, kad, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą (c.b. Nr. 2-97-538/2005), UAB „Birių krovinių terminalas“ interesą vykdymo procese turi tik toje dalyje, kuri yra susijusi su žemės sklypu, reikalingu UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti pagal tiesioginę paskirtį, tuo tarpu kitoje dalyje – tokio intereso neturi ir nėra suinteresuotas asmuo vykdymo procese.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo nurodo, kad skundžiama teismo nutartis neteisėta dėl šių motyvų:

1. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo 7 punktu, kuris numato, jog sprendimas turi būti išdėstytas taisyklingai, suprantamai, sudaryti vieningą visumą, be to visos jo dalys tarpusavyje turi būti suderintos, nuoseklios, viena kitai neprieštaringos. Skundžiama nutartis neatitinka šių reikalavimų. Teismas įžanginėje dalyje nurodė, jog nagrinės antstolio prašymą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, tačiau iš motyvuojamosios dalies matyti, jog nagrinėjo ne tik antstolio prašymą, bet ir UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, kurio netenkino. Pabaigoje, rezoliucinėje dalyje pateikta teismo išvada ne dėl antstolio prašymo, o išvada dėl UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo išaiškinti teismo sprendimą ir realiai teismas išaiškino sprendimą, kaip prašė UAB „Birių krovinių terminalas“, o ne išaiškino teismo sprendimo vykdymo tvarką, kaip prašė antstolis. Dėl šių aplinkybių liko neaišku kokius ir kieno reikalavimus nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Esant neaiškiam nagrinėjimo dalykui, byla išnagrinėta netinkamai, neatskleista bylos esmė ir nutartis naikintina (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

2. Teismas pažeidė Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, CPK 589 straipsnio 1 dalį bei dispozityvumo principą (CPK 13 str.). Bylose dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo antstolis yra savarankiškas bylos dalyvis, kurio procesinių teisių įgyvendinimui yra taikytinas dispozityvumo principas, t.y. antstolis turi teisę laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Dispozityvumo principas reiškia, jog byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens iniciatyva; bylos nagrinėjimo dalyką nustato suinteresuotas asmuo; teismas negali keisti nei reikalavimo dalyko, nei jo pagrindo; teismas negali priteisti suinteresuotam asmeniui to, ko šis neprašė; teismas negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių nenurodė suinteresuotas asmuo. Teismas pažeidė dispozityvumo principą, nes išaiškino teismo sprendimą taip, kaip antstolis neprašė. Be to teismas išaiškino ne sprendimo vykdymo tvarką, bet patį sprendimą. T.y. teismas pakeitė antstolio prašymo pagrindą ir dalyką. Antstolis nekėlė klausimo, ar šis teismo sprendimas vykdytinas pagal UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ paruoštą žemės sklypo planą, todėl laikytina, jog teismas išėjo už antstolio reikalavimų ribų.

Teismas nagrinėdamas ne tik antstolio, bet ir UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymą pažeidė teisės būti išklausytam, teisės į tinkamą procesą ir šalių lygiateisiškumo principus, nes nesuteikė teisės tinkamai pasiruošti ir atsikirsti į UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo argumentus. Teismo posėdžio metu teismas nurodė, jog UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymas prijungiamas ne kaip procesinis dokumentas, bet kaip rašytiniai įrodymai paaiškinantys asmens poziciją dėl pateikto antstolio prašymo. Be to, teismas viešo posėdžio metu paskelbė, jog nagrinės tik antstolio prašymą, o UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymas nebus nagrinėjamas, todėl šalys nereikalavo leisti pasiruošti UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo nagrinėjimui, pozicijos suformavimui. Taigi, UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymas buvo išnagrinėtas nepranešus apie tai byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskelbus, jog toks prašymas nebus nagrinėjamas, todėl nutartis naikintina CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

3. Teismas priimdamas nutartį pažeidė CPK 589 straipsnio 1 dalį, nes išaiškino patį sprendimą, o ne jo vykdymo tvarką ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nurodančios, jog išaiškindamas sprendimą teismas pašalina esamus neaiškumus, bet negali keisti sprendimo turinio ir aiškinti teismo sprendime neaptartų klausimų. Teismas skundžiama nutartimi pakeitė teismo sprendimo turinį, nes konstatavo, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodytas konkretus uosto žemės sklypas, nors taip nėra. Be to, pakeista teismo sprendimo dalis ir tuo, jog teismo sprendime nurodytas 47 676 m² ploto žemės sklypas, tuo tarpu skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas žemės sklypo planas kuriame yra 58 086 m² ploto uosto žemės sklypas. Taigi, teismas neišaiškino teismo sprendimo vykdymo tvarkos, bet padarė jį nesuprantamu.

4. Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nes netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ paruoštas ir su LKAB „Klaipėdos Smeltė“ suderintas žemės sklypo planas nesusijęs su šia byla, nes yra visai kitos (ne ginčo) preliminarios sutarties priedas, kuri niekada nebuvo sudaryta. Būtent aplinkybė, kad žemės nuomos sutartis pagal minėtą planą nebuvo sudaryta ir įrodo, jog susitarimas dėl konkretaus žemės sklypo tarp LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir UAB „Birių krovinių terminalas“ sudarytas nebuvo, be to toks susitarimas nėra sudarytas iki šiol. Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi padarė išvadas priešingas teismų padarytoms išvadoms nagrinėjant bylą iš esmės. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas konkretaus žemės sklypo klausimą, vadovavosi tokiu įrodymu, kuris šią bylą iš esmės nagrinėjusių teismų nebuvo pripažintas tinkamu įrodymu sprendžiant tą patį klausimą. Todėl įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėtos ir nepagrįstos teismo nutarties priėmimui (CPK 329 str. 1 d.).

5. Teismas pažeidė CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo ir nutarties privalomumo principą, kadangi teismas neatsižvelgė į priimtus teismų sprendimus, kuriais nustatyta, jog UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ paruoštas ir su LKAB „Klaipėdos Smeltė“ suderintas žemės sklypo planas nėra 2002 m. sausio 16 d. susitarimo Nr. 904/9 bei 2002 m. vasario 4 d. papildomo susitarimo Nr. 1022/9 priedas. Atkreiptinas dėmesys, kad tas pats teisėjas priėmė du skirtingus sprendimus tuo pačiu klausimu, kas leidžia abejoti teisėjo nešališkumu (CPK 21 str.) ir nutartis laikytina neteisėta CPK 329 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nes apeliantas negalėjo pasinaudoti CPK 64-66 straipsnyje nustatyta teise. Be to, teismas skundžiama nutartimi teismo sprendimą, priimtą kitoje civilinėje byloje dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, išaiškino taip, jog buvo paneigta civilinėje byloje dėl teisės pripažinimo ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo priimtų teismų sprendimų ir nutarčių esmė ir turinys. Teismo sprendimas ar jo vykdymo tvarka šioje byloje turi būti aiškinama taip, kad, vykdant šį teismo sprendimą, LKAB „Klaipėdos Smeltė“ privalo grąžinti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai tokio dydžio uosto žemės sklypą, koks yra reikalingas UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti pagal tiesioginę paskirtį, o likutį (iki 47 676 m²) LKAB „Klaipėdos Smeltė“ grąžina bet kurioje vietoje, suderinusi šį klausimą su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Būtent toks teismo sprendimo aiškinimas užtikrins, jog skirtingose bylose priimti teismų sprendimai vienas kitam iš esmės neprieštaraus ir iš esmės nebus paneigta nė vieno jų teisinė galia ir privalomumas, atitiks bendruosius teises principus, užtikrins abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas antstolis Aleksandras Selezniovas pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, kuriame prašo atskiruosius skundus spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, kuriame prašo atmesti UAB „Birių krovinių terminalas“ ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ atskiruosius skundus ir išaiškinti, jog restitucijos įvykdyti neįmanoma.

Suinteresuotas asmuo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ pateikė atsiliepimą į UAB „Birių krovinių terminalas“ atskirąjį skundą, kuriame prašo UAB „Birių krovinių terminalas“ atskirąjį skundą atmesti ir tenkinti LKAB „Klaipėdos Smeltė“ atskirąjį skundą.

Suinteresuotas asmuo UAB „Birių krovinių terminalas“ pateikė atsiliepimą į LKAB „Klaipėdos Smeltė“ atskirąjį skundą, kuriame prašo nutraukti apeliacinį procesą CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei 5 dalies pagrindu.

LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ atskirasis skundas netenkintinas.

UAB ,,Birių krovinių terminalas“ atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. kovo 7 d. sprendimu iš dalies patenkino UAB ,,Birių krovinių terminalas“ ieškinį – pripažino 2002 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties, sudarytos tarp VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“, dalį dėl 47 676 kv. m. uosto žemės sklypo ploto nuomos, 101-104 krantinių naudojimo, kaip numatyta UAB ,,Birių krovinių terminalas“ ir LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ 2002 m. sausio 16 d. susitarime Nr. 904/9 ir 2002 m. vasario 4 d. papildomame susitarime Nr. 1022, niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Teismas taikė restituciją – LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ išnuomotos 47 676 kv. m. uosto žemės, 101-104 krantines grąžinti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kaip nurodyta UAB ,,Birių krovinių terminalas“ 2002 m. sausio 16 d. susitarime Nr. 904/9 ir 2002 m. vasario 4 d. papildomame susitarime Nr. 1022.

Klaipėdos apygardos teismas minėtu sprendimu bei Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 m. birželio 1 d. nutartimi palikęs galioti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, pripažino, kad 47 676 kv. m. uosto žemės neteisėtai atiteko LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. kovo 26 d. nutartyje nurodė, kad buvusi iki teisės pažeidimo padėtis realiai gali būti atkurta tik pritaikius priverstines vykdymo priemones, nes Klaipėdos apygardos teismo sprendimo pagrindu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai faktinis žemės sklypo valdymas bei naudojimas nebuvo perduotas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat nurodė, kad, nagrinėjant bylą, turi būti sprendžiami tiek teismo sprendimo aiškinimo, tiek teismo sprendimo vykdymo aiškinimo klausimai, nes jie yra tarpusavyje susiję.

UAB ,,Birių krovinių terminalas“ prašė išaiškinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą (b. l. 33-36, t. 3). Pirmosios instancijos teismas 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi netenkino UAB ,,Birių krovinių terminalas“ prašymo išaiškinti teismo sprendimą motyvuodamas tuo, kad šis prašymas yra analogiškas pareiškėjo A. Selezniovo prašymui išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Šis pirmosios instancijos teismo motyvas yra nepagrįstas, nes teismas tuo motyvu, kad išaiškino sprendimo vykdymo tvarką, negalėjo netenkinti prašymo išaiškinti teismo sprendimą (CPK 278 str.).

UAB ,,Birių krovinių terminalas“ prašo išaiškinti teismo sprendimą taip, kad teismas pripažino negaliojančia ir niekine 2002 m. rugpjūčio 20 d. uosto žemės nuomos sutarties dalį dėl 47 676 kv. m. žemės sklypo, kuris yra pažymėtas 2002 m. balandžio 18 d. UAB ,,Inžineriniai tyrinėjimai“ žemės sklypo plane ir kad, taikant restituciją, būtent šis žemės sklypas pažymėtas minėtame plane yra grąžinamas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. kovo 7 d. sprendime yra nurodytas žemės sklypo plotas – 47 676 kv. m., tačiau sprendime nenurodyta tiksli žemės sklypo buvimo vieta, jo ribos. Kaip matyti iš visos byloje esančios medžiagos ir prie šios bylos prijungtos Klaipėdos apygardos civilinės bylos Nr. 2-207-10/2004, sprendžiant ginčą, buvo kalbama apie 47 676 kv. m. žemės sklypą, kurio ribos buvo nustatytos ir suderintos su LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-207-10/2004 buvo prijungta prie šios bylos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir teismui bei šalims buvo žinoma apie ginčo sklypo tikslią buvimo vietą.

Iš ieškovo ieškinio pripažinti jūrų uosto žemės nuomos sutartį negaliojančia turinio matyti, kad ginčijamo žemės sklypo vieta yra ta, kurioje yra tiek ieškovo, tiek atsakovo LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ įrengimai, kad ieškovas buvo gavęs leidimus inžinerinių tinklų statybai, trąšų sandėlių statybai. Numatytų statyti sandėlių vieta buvo pažymėta brėžinyje, suderinta su LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ valdybos pirmininku N. Stoniu (civ. byla Nr. 2-207-10/2004, b.l. 61, t. 4). Ieškovas ir atsakovas LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ 2002 m. vasario 4 d. buvo susitarę nutraukti žemės subnuomos sutartį, LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ įsipareigojo atsisakyti nuomos sutarties į 47 676 kv. m. žemės plotą (b. l. 50, t. 1, civ. byla Nr. 12-207-10/2004). Tarp šalių vykstant deryboms buvo padarytas ir suderintas žemės sklypo planas, t. y. apibrėžta sklypo vieta. Visos šios aplinkybės rodo, kad 47 767 kv. m. žemės sklypas yra toje vietoje, kurią ieškovas siekė išsinuomoti savo ūkinei veiklai užtikrinti ir kad šalys, suderinę 2002 m. balandžio 14 d. žemės sklypo planą, nustatė šio sklypo buvimo vietą ir kad ginčas tarp šalių šioje byloje vyko būtent ir dėl to žemės sklypo, kuris pažymėtas 2002 m. balandžio 17 d. plane, kurį paruošė UAB ,,Inžineriniai tyrinėjimai“. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimo išaiškinimas taip, kad yra pripažinta niekine ir negaliojančia 2002 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties dalis dėl 47 676 kv. m. uosto žemės sklypo, pažymėto UAB ,,Inžineriniai tyrinėjimai“ 2002 m. balandžio 17 d. parengtame plane (b. l. 48, t. 3) ir vykdant restituciją minėtame plane pažymėtas sklypas grąžinamas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, nekeičia teismo sprendimo turinio (CPK 278 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi išaiškino Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimo vykdymo tvarką.

Klaipėdos apygardos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kad LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ turi grąžinti VĮ Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto direkcijai 47 676 kv. m. uosto žemės, 101-104 krantines taip, kaip nurodyta 2002 m. sausio 16 d. susitarime Nr. 904/9 ir 2002 m. vasario 4 d. papildomame susitarime Nr. 1022. Taigi pirmosios instancijos teismas pripažino dalį žemės nuomos sutarties negaliojančia ir taikė restituciją 2002 m. sausio 16 d. susitarimo ir 2002 m. vasario 4 d. papildomo susitarimo tarp ieškovo ir atsakovo LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ apimtyje. Iš šių susitarimų turinio ir šalių paaiškinimų matyti, kad buvo tartasi, jog 47 676 kv. m. žemės sklypo ploto LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ atsisakys ir šį žemės sklypą iš VĮ Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto direkcijos nuomos ieškovas. Tai aiškiai matyti iš LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ 2002 m. balandžio 25 d. rašto Nr. 10-1482, adresuoto Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto direkcijai (civ. byla Nr. 2-207-10/2004, b. l. 60, t. 1). Tai rodo, kad tarp šalių vyko derybos dėl 47 676 kv. m. žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo tarp ieškovo ir atsakovų. Buvo siekiama, kad žemės nuomos sutartis būtų sudaryta su ieškovu ir buvo paruoštas žemės sklypo planas, kurį šalys suderino (b. l. 55 – 72, t. 1; b. l. 175, t. 2, civ. byla Nr. 2-207-10/2004). Teisėjų kolegijos nuomone, šie šalių suderinimai dėl 47 676 kv. m. žemės sklypo buvimo vietos yra pakankamai pagrįsti byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu nustatyta konkreti 47 676 kv. m. žemės sklypo, kurį pagal teismo sprendimą LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ grąžina VĮ Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto direkcijai, buvimo vieta.

LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“, nors ir nepateikė prašymo išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, tačiau nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo išaiškinimu, prašo išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką taip: grąžinti VĮ Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto direkcijai tokio dydžio uosto žemės sklypą, koks yra reikalingas UAB ,,Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti, o likusią dalį žemės ploto LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ grąžintų bet kurioje vietoje, suderinusi su VĮ Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto direkcija žemės sklypo vietą ir ribas, bei išaiškinti, kad UAB ,,Birių krovinių terminalas“ interesą vykdymo procese turi tik toje dalyje, kuri susijusi su žemės sklypu reikalingu nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti.

Dėl jau aptartų motyvų UAB ,,Birių krovinių terminalas“ turi interesą dėl viso 47 676 kv. m. žemės sklypo dydžio, pažymėto 2002 m. balandžio 17 d. plane, todėl išaiškinti teismo sprendimo vykdymą taip kaip prašo LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ būtų neteisinga ir toks išaiškinimas pakeistų pirmosios instancijos teismo sprendimą.

UAB ,,Birių krovinių terminalas“ yra išduotas vykdomasis raštas. Vykdomąjį raštą išduoda teismas ir asmuo, kurio naudai yra išduotas vykdomasis dokumentas, yra laikomas išieškotoju (CK 638 str.). Iš to seka, kad teismas, išdavęs vykdomąjį raštą ieškovui UAB ,,Birių krovinių terminalas“, pripažino jį išieškotoju. Vykdomasis raštas yra išduodamas teismo sprendimo pagrindu, todėl jį panaikinti, nepanaikinus teismo sprendimo, negalima.

Šalies argumentai

Apeliacinės instancijos teismui LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ pateikė prašymą CPK 326 str. 1 d. 5 p. pagrindu nutraukti civilinę bylą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimas yra įvykdytas ir kad ginčo tarp šalių, privalančių įvykdyti sprendimą, nekyla. Šis LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ prašymas netenkintinas, nes nėra pagrindų, numatytų CPK 293 straipsnyje, nutraukti bylą. Nei UAB ,,Birių krovinių terminalas“, nei LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ savo atskirųjų skundų neatsisakė. Pareiškėjas A. Selezniovas taip pat neatsisakė savo pareiškimo išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, o išieškotojas - UAB ,,Birių krovinių terminalas“ apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad ginčai dėl restitucijos taikymo tarp šalių nėra išspręsti ir jam tebėra aktualus teismo sprendimo vykdymo išaiškinimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n utaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą išaiškinti taip, kad yra pripažinta negaliojančia ir niekine 2002 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties, sudarytos tarp VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“, dalis dėl 47 676 kv. m uosto žemės sklypo, kurio buvimo vieta yra UAB ,,Inžineriniai tyrinėjimai“ 2002 m. balandžio 17 d. parengtame ir 2002 m. balandžio 19 d. su AB ,,Klaipėdos Smeltė“ suderintame žemės sklypo plane.

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, kuria išaiškinta Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d sprendimo vykdymo tvarka, palikti nepakeistą.

UAB ,,Birių krovinių terminalas“ prašymo panaikinti 2006 m. birželio 30 d. vykdomąjį raštą, išduotą Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto direkcijai, netenkinti.

Teisėjai Alė Bukavinienė Konstantinas Gurinas Danutė Milašienė