Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-01-07 · Byla Nr. ATP-27-135/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-07
Bylos Nr.
ATP-27-135/2016
Teisminio proceso Nr.
4-12-3-00676-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Zalaga
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-27-135/2016Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00676-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4; 3.26.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarimo, kuriuo V. K. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d., sudėties ir įvykio.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2015-11-01 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 1 d. apie 18.48 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo transporto priemonę „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (2,25 prom.) girtumas, sankryžoje nepasirinko saugaus greičio ir nuvažiavo nuo kelio bei apgadino kelio atitvarus. T. V. K. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį už Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą V. K. atžvilgiu pagal ATPK 127 str. 3 d. nutraukė nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties bei įvykio. Teismas be kita ko pažymėjo, jog visos aplinkybės turėjo būti nustatytos ir ištirtos pirminės eismo įvykio apžiūros metu, o ne praėjus laiko tarpui po įvykio, teismas nesirėmė ir tikėtinais liudytojo Telšių AVPK Akmenės r. PK VPS PB vyriausiojo patrulio V. P. parodymais, jog automobilį buvo bandyta iš eismo įvykio vietos patraukti, nes jie pagrįsti liudytojo subjektyvia nuomone, o ne faktais. Teismas taip pat kritiškai vertino liudytojo R. B. parodymus ir sprendė, kad byloje nėra pakankamai neabejotinų duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad teisės pažeidimas buvo padarytas. Teismui labiau tikėtina, kad V. K. eismo įvykio metu nevairavo transporto priemonės, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir po eismo įvykio, keleivio durelėms neatsidarius, iš automobilio išlipo pro vairuotojo dureles. Teismas nurodė, jog administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – V. K. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d. ir paskirti administracinę nuobaudą sankcijos ribose.

Nurodo, kad Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK atstovas teismui pateikė prašymą, vadovaujantis LR ATPK 284 str. 2 d., pakeisti straipsnio nuoroda iš LR ATPK 127 str. 3 d. į LR ATPK 126 str. 4 d., nesant įvykyje materialiosios sudėties elemento-žalos, tačiau teismas nei vienu žodžiu nepasisakė apie tai nutarime ir nutraukė administracinę teiseną nesant V. K. veiksmuose LR ATPK 127 str. 3 d. sudėties ir įvykio.

Nurodo, kad teismas proceso metu sutelkė dėmesį į klausimą- ar galėjo po eismo įvykio atsidaryti priekinės dešiniosios durelė, ar ne, ir, remdamasis nepatikimais įrodymais, padarė klaidingą išvadą, kad po eismo įvykio minimos priekinės dešiniosios durelės negalėjo atsidaryti, nors iš bylos duomenų akivaizdu, kad iki atvykstant policijos pareigūnams transporto priemonės padėtis kito. Nurodo, kad kartu VW PASSAT važiavęs liudytojas E. K. teismo posėdyje parodė, jog iki atvykstant policijos pareigūnams pats mėginęs atbuline eiga išvažiuoti į kelią šiuo automobiliu ir jam kažkiek tai pavyko padaryti. Pažymi, kad teismas taip pat nevertino vyriausiojo patrulio R. S. įžvalgos, kad minima transporto priemonė ant apsauginio atitvaro buvo taip pakibusi, kad transporto priemonei bent kiek pasisukus apie savo menamą ašį laikrodžio rodyklės kryptimi durys nebeatsidarytų. Apeliantas taip pat skunde analizuoja auto įvykyje dalyvavusio automobilio ratų padėtį, sprendžia, kad automobilis iki autoįvykio buvo judintas.

Teigia, kad teismas, darydamas tikėtiną išvadą, jog transporto priemonės V. K. nevairavo, rėmėsi suinteresuotų asmenų parodymais, taip pat atmesdamas įrodymus, liudijančius apie kitokią transporto priemonės padėtį iki atvykstant policijos pareigūnams, ignoravo įvykio liudininko nuoseklius parodymus.

Nurodo, kad automobilyje kartu važiavę broliai Evaldas ir V. K. akivaizdžiai suvokė užvažiavę ant kelio elemento, įvykis išoriškai buvo laikomas eismo įvykiu, dėl ko šie turėjo pareigą, sutinkamai su (duomenys neskelbtini) p. įvardintomis pareigomis, pranešti apie įvykį policijai, tačiau šito nepadarė ir kaip įmanoma greičiau siekė išvažiuoti nuo kelio nuvažiavusiu automobiliu sava eiga, o atvykus policijos pareigūnams jau buvo prikabinta kita transporto priemonė pirmajai ištraukti, kas rodo, jog jie siekė slėpti įvykį ir jo atsiradimo priežastis.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai kritiškai įvertino įvykio liudytojo parodymus dėl eismo dalyvių veiksmų iškart po įvykio, nes pravažiuojančios transporto priemonės vairuotojas, neturėdamas jokio priešiškumo ar išankstinio nusistatymo prieš įvykio dalyvius, nebūdamas nei su vienu iš jų pažįstamas ar su jais susipykęs, teisme patvirtino savo paaiškinimus, duotus įvykio vietoje policijos pareigūnams. Apeliantui kyla klausimas, kodėl, jei E. K. išlipo pro priekines keleivio dureles, jis neišlaipino automobilio galinėse sėdynėse sėdinčių keleivių pro galines dešiniąsias dureles? Atsižvelgdamas į tai, apeliantas mano, kad automobilis iškart po įvykio iki atvykstant policijos pareigūnams vis dėlto buvo kiek kitoje padėtyje, tai yra E. K. išlipęs iš priekinės keleivio sėdynės negalėjo atidaryti galinių dešiniųjų durelių, kadangi tai daryti kliudė kelio gairelė su atšvaitu, o minimaliai pavažiavus atbuline eiga, ko neneigė daręs ir E. K. (vaizdinėje medžiagoje matyti kelio gairelė ties priekinių keleivio durelių rankenėle), kelio gairelės padėtis liko prieš keleivio priekines dureles, ką ir fiksavo atvykę policijos pareigūnai. Apelianto nuomone, ši prielaida yra logiška ir patvirtina liudytojo R. B. parodymus.

Taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pirminę įvykio schemą, kadangi ji buvo sudaryta nesilaikant mąstelio. Teigia, kad visi teisėtais būdais gauti įrodymai privalo būti vertinami, o, teismui sprendžiant, kad 2015-11-19 įvykio vietos apžiūra buvo atlikta neteisėtai, privalėjo įpareigoti pakartoti atlikti aukščiau minimus įrodymų rinkimo veiksmus, dalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui, kadangi iškėlus klausimą dėl galimybės atidaryti priekines keleivio dureles, kai tai daryti galimai kliudė kelio elementas, svarbu nustatyti tikslią transporto priemonės padėtį įvykus įvykiui, kas ir buvo padaryta 2015-11-19 dieną. Nurodo, kad 2015-11-19 dieną įvykio vietoje aptikti medžių žievės pažeidimai, liudijantys kontaktą su transporto priemone, taip pat transporto priemonės apžiūros akte įvardinti priekinės automobilio dalies apgadinimai su medžio žievės likučiais, leidžiantys daryti pagrįstas išvadas, kad VW PASSAT įvykio metu į pakelės griovį buvo įvažiavęs kur kas giliau, dėl ko neabejotinai priekinės keleivio durys atsidarė, kadangi kelio gairelė jau buvo už priekinių dešiniųjų durelių. Dėl teismo nutarime nurodytos abejonės, jog kelio gairelės vieta galėjo po įvykio pakisti, apeliantas nurodo, kad tai teismas galėjo išsiaiškinti pateikęs užklausą Šiaulių regiono kelių Akmenės kelių tarnybai, tačiau to nepadarė. Taip pat nurodo, kad ant apsauginio atitvaro likusių dervų nuo automobilio dugno fragmentai, kurie buvo fiksuoti pirminėje schemoje, kai transporto priemonė dar buvo pakibusi, įrodo, kad automobilis po įvykio slydo link kelio gairelės.

Apelianto nuomone, teismas, nagrinėdamas V. K. atžvilgiu pradėtą administracinę bylą, nebuvo aktyvus įrodymų rinkimo prasme, kaip tai numatyta LR ATPK 256 str. 3 d., ką patvirtina 2015-11-12 dienos Akmenės rajono apylinkės teismo raštas Nr. A2.6.-722-1007, „dėl vaizdo įrašų pateikimo“, kuriuo Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK įpareigojama išreikalauti iš UAB „B. P.“, UAB „MaximaLT“ vaizdo įrašus, kai tai galėjo daryti tiesiogiai, procese išlaikant operatyvumo principą.

Nurodo, kad, jų nuomone, neįtikimi ir atsakomybėn traukiamo asmens parodymai dėl to, kad po įvykio šis sėdėjęs priekinėje keleivio sėdynėje savo pusės ir durų neatidarė, nes automobiliui pakibus ant atitvaro automobilio slenkstis prispaudė dureles. Tai, apelianto nuomone, neįtikima , nes apsauginis atitvaras, ant kurio buvo pakibęs automobilis, yra žemėjantis iš kairės į dešinę, todėl slenksčiu galėjo būti prispaustos priekinės kairiosios durelės, kai tuo tarpu atsakomybėn traukiamas asmuo parodė kartu su broliu išlipęs per tas pačias vairuotojo dureles, nors čia įvykio liudytojas R. B. duoda parodymus puikiai matęs vairuotojo dureles, per kurias išlipo vienas vyriškis. Nurodo, kad vaizdinėje medžiagoje matyti pakibus kairiąją automobilio pusę.

Apelianto tvirtinimu, brolių Vygando ir E. K. versija dėl to, kad įvykio metu automobilį vairavo E. K. neįtikima, dar ir dėl to, kad E. K. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime ir per sankryžą, kurioje įvyko nagrinėjamas įvykis, į S. kaimą vyksta kasdien, todėl neįtikima, kad būtent 2015-11-01 šiam saugiai tai padaryti sutrukdė trišalės sankryžos viduryje ilgainiui suneštas skaldos fragmentas. Taip pat nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad V. K. jau yra vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, ir nors ši asmens nuobauda nėra galiojanti, tačiau tai asmens charakteristika, o be to, atsakomybėn traukiamas asmuo yra transporto priemonės savininkas.

Nurodo, kad teismo išvadai, jog dėl signalinio stulpelio priekinės dešiniosios durelės negalėjo atsidaryti, prieštarauja įvykio vietos filmuota medžiaga po to, kai transporto priemonę mėginta patraukti iš įvykio vietos, automobilio dugno dervų likučiai ant atitvaro, kas vėlgi liudija automobilio padėties kitimą po įvykio, iki atvykstant policijos pareigūnams, taip pat tai, kad kelio gairelė negali būti laikoma neplastiška.

Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas V. K. atžvilgiu iškeltą administracinę bylą, nepagrįstai nevertino įrodymų visumos, manydamas jog yra pažeistos proceso dalyvių teisės ir to ištaisyti negalėdamas savo iniciatyva, neįpareigojo Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK, dalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui pakartotinai atlikti įvykio vietos bei transporto priemonės apžiūrą, padarė nepagrįstas prielaidas naginėjamame įvykyje, buvo neaktyvus įrodymų rinkimo prasme, neatsižvelgdamas į institucijos proceso pradžioje atstovo pateiktą prašymą perkvalifikuoti V. K. atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną pagal LR ATPK 127 str. 3 d., sutinkamai su Šiaulių regiono kelių Akmenės kelių tarnybos raštu į veiką, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d., administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas V. K. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo ne visiškai išsamiai, nutarimą priėmė neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių. Tuo pažeidė ATPK 257 str. bei 284 str. nuostatas. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2015-11-19 Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK kreipėsi į UAB ,,B. P.“ ir UAB ,,Maxima LT“, vykdydamas Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-11-12 pavedimą, ir prašė pateikti degalinėje ir atitinkamai prekybos centre esančių vaizdo kamerų, filmuojančių šių įmonių teritorijas, vaizdo įrašus degalinėje 2015-11-01 nuo 15.00 val. iki 17.00 val., o parduotuvėje 2015-11-01 nuo 17.00 val. iki 2015-11-01 18.30 val. Nurodė, kad vaizdo įrašo orientyras – automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vaizdo įrašus prašė pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinę bylą Nr. A2.6.-722-1007 (61, 62 b. l.). Iš 2015-11-20 teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonę, nutarė nepateiktų vaizdo įrašų nebereikalauti ir baigti įrodymų tyrimą negavus vaizdo įrašų medžiagos (70 b. l.). Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo sulaukti jau PK pareikalautų vaizdo įrašų, kadangi: pirma – įrašai iš aukščiau minėtų įmonių jau buvo pareikalauti, tik nebuvo sulauktas atsakymas iš įmonių, į kurias pareigūnai, įpareigoti teismo, jau kreipėsi, antra – minėti įrašai galėjo paneigti arba patvirtinti V. K. ir E. K. nurodytas aplinkybes, kad iki įvykio 2015-11-01 automobilį visą laiką vairavo E. K..

Be to, iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (1 b. l.) matyti, kad formuluojant kaltinimą V. K. nurodyta, jog jis vairavo transporto priemonę „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (2,25 prom.) girtumas, sankryžoje nepasirinko saugaus greičio ir nuvažiavo nuo kelio bei apgadino kelio atitvarus, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokole V. K. yra suformuluotas kaltinimas dėl to, kad, vairuodamas automobilį neblaivus, apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą (kelio atitvarus). ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), kai jį padaro neblaivus (girtas) asmuo. Pažymėtina, kad pagal savo sudėtį ATPK 127 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytas pažeidimas apima ATPK 126 straipsnio 4 dalies dispozicijoje numatytą pažeidimą – kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), kai jį padaro neblaivus asmuo vairuodamas automobilį. Pirmosios instancijos teismas šios teisės nuostatos neanalizavo ir dėl jos nepasisakė, nors jau pirmame teismo posėdyje, kuriame buvo pradėta nagrinėti administracinio teisės pažeidimo byla, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas prašė teismo protokole nurodytą pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., perkvalifikuoti į pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., ir teismas nutarė šį prašymą spręsti bylos nagrinėjimo eigoje (44 b. l.), tačiau, kaip teisingai nurodyta skunde, dėl šio pažeidimo nutarime teismas visiškai nieko nepasisakė, t. y. apylinkės teismas nesprendė klausimo dėl teisės pažeidimo teisingos kvalifikacijos.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, t. y. tai, kad teismas skundžiamą nutarimą priėmė neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių, kurios turi įtakos ne tik skundo išnagrinėjimui, bet ir teisingam teisės pažeidimų kvalifikavimui, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, o administracinė byla grąžinama iš naujo nagrinėti skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti V. K. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Akmenės rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Bronius Zalaga