- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-02-21
- Bylos Nr.
- R-415-23-07
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Stasys Gudynas, Gintaras Kryževičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V.Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai
- Kategorijos
- 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Stasio Gudyno, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.Ž. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. Ž. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. sausio 30 d. sprendimą Nr.82 ta dalimi, kuria nuspręsta V.Ž. išbraukti iš Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos kandidatų į Palangos miesto savivaldybės tarnybos narius sąrašo ir leisti jam dalyvauti 2007 m. vasario 25 d. savivaldybių tarnybų rinkimuose kandidatu į Palangos miesto savivaldybės tarybą. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kad ,,Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai ir teisinės valstybės principui.
Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalimi savivaldybių tarybų nariais gali būti toje savivaldybėje nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti to administracinio vieneto nuolatiniai gyventojai. Aktyviąja rinkimų teise gali pasinaudoti būtent nuolatinę gyvenamąją vietą toje savivaldybėje turintys asmenys. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, savivaldybių tarybų nariais gali būti asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tos savivaldybės teritorijoje, t. y. kurioje jie nuolat ar daugiausia gyvena, laikydami tą valstybės teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (objektyvūs ir subjektyvūs kriterijai). Asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikytina vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimis, nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kurio paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas yra šios savivaldybės teritorijoje, arba kuris savo nuolatinę gyvenamąją vietą viešu pareiškimu nurodė šios savivaldybės teritorijoje ir ši gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta, taip pat asmuo, kuris turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nuomone, išvardintose nuostatose įtvirtintas faktinės gyvenamosios vietos principas. Asmuo, de facto gyvenantis tam tikros savivaldybės teritorijoje, turi teisę kandidatuoti į tos savivaldybės tarybos narius. Tačiau Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos. Įstatymas įtvirtina papildomą nuostatą, kuri riboja asmens, nuolat gyvenančio tos savivaldybės teritorijoje, teisę kandidatuoti į savivaldybės tarybos narius ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam konstituciniam principui. Pareiškėjas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsniu gyvenamosios vietos deklaravimas yra tik asmens gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai siekiant vykdyti valstybinius uždavinius, gerinti administravimą, įgyvendinti tam tikras socialines programas. Taigi gyvenamosios vietos deklaravimas – tai teisinis faktinės gyvenamosios vietos registravimas. Todėl asmuo, esantis de facto tam tikros savivaldybės gyventojas, bet de jure nenurodęs jos deklaravimo įstaigai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu ir teisinės valstybės principu, turi teisę kandidatuoti į tos savivaldybės tarybos narius. Pareiškėjas pažymi, kad nuo 1985 metų gyvena Palangoje, (duomenys neskelbtini). 1985 metais šeimai pakeitus gyvenamąją vietą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), šiuo adresu buvo deklaruojama visos šeimos gyvenamoji vieta. 2006 m. rugsėjo 6 d. jis įkuria UAB „Litscand Logistik Transport“, kurios adresas (duomenys neskelbtini), Palanga, ir dirba šios įmonės direktoriaus pavaduotoju. Pažymi, kad viešai yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Palangoje, (duomenys neskelbtini), kur gyvena nuo 1985 m. ir aktyviai dalyvauja Palangos bendruomenės gyvenime.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, priimant sprendimus dėl kandidatų registravimo, įpareigoja vadovautis išskirtinai objektyviu kriterijumi, t. y. valstybės registro duomenimis. Tai labai svarbus teisingų, demokratiškų rinkimų organizavimo principas. Kandidato registravimas nustatant jo gyvenamąją vietą de facto, paneigiant gyvenamąją vietą de jure, kandidatą įteisintų kaip Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pažeidėją. Atsakovas teigia, jog nuolatinis gyvenimas savivaldybės teritorijoje yra privaloma pasyviosios rinkimų teisės savivaldybių tarybų rinkimuose įgyvendinimo sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatanti pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą, priimta įstatymų leidėjui įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje jam suteiktą teisę ir pareigą nustatyti bei apibrėžti teisę būti išrinktam. Atsakovas pažymi, jog teisingų ir demokratiškų rinkimų organizavimas ir vykdymas yra valstybinis uždavinys (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnis). Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad gyvenamoji vieta yra gyventojų registro duomuo, todėl atsakovas neturėjo teisės nustatinėti nuolatinės gyvenamosios vietos de facto. Nurodo, kad bylos medžiagoje yra Gyventojų registro tarnybos 2007 m. vasario 19 d. pažyma Nr.(29)9R-715, kurioje nurodoma, kad V. Ž. 2007 m. sausio 26 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuo 2005 m. rugpjūčio 29 d. iki 2007 m. sausio 26 d. gyveno Didžiojoje Britanijoje. Šios faktinės aplinkybės nurodo, jog V. Ž. iki pareiškinių dokumentų pridavimo dienos (2007 m. sausio 22 d.) nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos savivaldybėje, kurioje kandidatuoja.
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga prašo pareiškėjo skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalis apibrėžia asmenis, galinčius būti renkamais savivaldybių tarybų nariais, bei asmenis, galinčius rinkti savivaldybių tarybų narius, pateikia pagrindinius savivaldybių tarybų rinkimų principus. Pagal Konstituciją savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Konstitucijos 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rinkimų teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai. Konstitucija įstatymų leidėjui suteikia kompetenciją įstatymu reglamentuoti savivaldybių tarybų narių rinkimų tvarką. Ši įstatymų leidėjo diskrecija yra ribojama Konstitucijoje nustatytais principais. Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje asmens pasyviosios rinkimų teisės renkant savivaldybių tarybų narius turėjimas siejamas su teisiniu faktu - asmens nuolatiniu gyvenimu atitinkamame administraciniame vienete. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą įstatymu nustatyti tokią asmens nuolatinio gyvenimo atitinkamame administraciniame vienete fakto nustatymo tvarką, kad savivaldybių tarybų nariais būtų renkami tik tie asmenys, kuriuos galima pagrįstai laikyti nuolatiniais atitinkamų administracinių vienetų gyventojais. Priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinės vietos savivaldos sampratos.
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę rinkti savivaldybės tarybos narius turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai (rinkėjai), kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, o šio straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų. Pažymėtina, kad nuolatinio gyvenimo atitinkamame administraciniame vienete reikalavimas keliamas tiek siekiant pasinaudoti aktyviąja rinkimų teise, t. y. rinkti savivaldybių tarybų narius, tiek ir siekiant pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise, t. y. būti išrinktiems savivaldybių tarybų nariais. Minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kurio paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas yra šios savivaldybės teritorijoje, arba kuris savo nuolatinę gyvenamąją vietą viešu pareiškimu nurodė šios savivaldybės teritorijoje ir ši gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta, taip pat asmuo, kuris turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Nurodyti pripažinimo nuolatiniu savivaldybės gyventoju kriterijai taikytini asmenims, siekiantiems realizuoti ir aktyviąją, ir pasyviąją rinkimų į savivaldybės tarybos narius teises.
Iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostatų seka įstatymų leidėjo diskrecija nustatyti ir kitus, papildomus reikalavimus asmenims, siekiantiems būti išrinktais savivaldybių tarybų nariais. Kaip papildomas ir imperatyvus reikalavimas vertintina ir Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 sakinyje įtvirtinta nuostata, jog savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos. Šis ribojimas neprieštarauja nei Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatai, jog savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, nei 2 straipsnio 3 dalyje nustatytai nuolatinio savivaldybės gyventojo sąvokai. Tam, kad asmuo būtų įregistruotas kandidatu, jis turi atitikti ne tik nuolatinio savivaldybės gyventojo sąvoką, bet ir kitus Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 bei 3 dalyse nurodytus kriterijus. Tarp jų ir reikalavimą iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos būti deklaravus gyvenamąją vietą atitinkamos savivaldybės teritorijoje.
Papildomų reikalavimų asmenims, siekiantiems būti išrinktais (tame tarpe ir reikalavimo būti deklaravusiam gyvenamąją vietą) nustatymas yra suprantamas ir gali būti pagrindžiamas siekiu užtikrinti kandidato sąsają su atstovaujama savivaldybės bendruomene, taip pat ypatingu suinteresuotumu, jog renkami asmenys atitiktų aukštus moralinius ir etinius kriterijus, laikytųsi Lietuvos Respublikos įstatymų (tame tarpe ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo). Tokie papildomi reikalavimai nelaikytini diskriminaciniais ar pažeidžiančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir teisinės valstybės principus.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies reikalavimo, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos, formuluotė imperatyvi. Priešingas jos aiškinimas, kad kandidatui pakanka atitikti bent vieną iš nuolatinio savivaldybės gyventojų kriterijų, o gyvenamosios vietos atitinkamos savivaldybės teritorijoje deklaruoti neprivalu, paneigtų šios teisės normos prasmę ir reikštų, kad įstatymų leidėjas kuria beprasmes normas. Šioje normoje imperatyviai apibrėžtas ir deklaravimo terminas - iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos. Vėlesnis gyvenamosios vietos deklaravimas teisinės reikšmės neturi.
Iš byloje esančios 2007 m. vasario 19 d. Gyventojų registro tarnybos pažymos Nr.(29)9R-715 (b.l. 26) nustatyta, kad pareiškėjas V.Ž., kandidatuojantis į Palangos miesto savivaldybės tarybos narius, savo gyvenamąją vietą Palangoje, (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatyta tvarka deklaravo tik 2007 m. sausio 26 d., t.y. ir iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos (terminas sueina 2007 m. sausio 22 d.) jis nebuvo nustatyta tvarka deklaravęs gyvenamosios vietos savivaldybėje į kurios tarybos narius siekė būti išrinktas. Kaip nurodoma minėtoje pažymoje, nuo 2005 m. rugpjūčio 29 d. iki 2007 m. sausio 26 d. pareiškėjas gyveno Didžiojoje Britanijoje.
Todėl atsakovo sprendimas dėl pareiškėjo išbraukimo iš rinkimų sąrašų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies taikymo požiūriu yra pagrįstas. Išdėstytų argumentų pagrindu pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo V. Ž.skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.