- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-30
- Bylos Nr.
- N-444-222-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. nutarimo R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) pareigūnas 2008 m. sausio 28 d. R. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną apie 1:00 val. Kauno rajone, Karmėlavos seniūnijoje, Birulikių kaime, vairavo automobilį BMW 320, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir draudimo poliso, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 61, 61.3 ir 68 punktų reikalavimus. Protokole nurodoma, kad šiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje.
II.
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 4 d. nutarimu R. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje skyrė administracinę nuobaudą – 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Pažeidėjo R. V. atsakomybės klausimą dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo perdavė spręsti Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybai.
Teismas nurodė, kad pažeidimo padarymo faktą patvirtina policijos pareigūnų R. N. ir D. J. 2008 m. sausio 28 d. tarnybiniai pranešimai (b. l. 8-9), jų paaiškinimai posėdžio metu, tai pat medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 129 (b.1. 7), kuriame nurodoma, kad R. V. 2008 m. sausio 28 d. 1:20 val. nustatytas 2,18 % girtumas (vidutinis girtumo laipsnis). Liudytojos D. S. paaiškinimus teismas vertino kritiškai, kaip siekimą padėti išvengti jos artimam asmeniui administracinės atsakomybės.
Teismas konstatavo, kad R. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje - vairavo transporto būdamas neblaivus, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, todėl yra baustinas.
Teismas nurodė, kad pagal LR ATPK 225 straipsnį administracinių teisės pažeidimų, numatytų 123 straipsnyje, bylas nagrinėja policija, todėl pažeidėjo atsakomybės klausimas dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo perduotinas spręsti Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybai.
Teismas, vertindamas pažeidėjo asmenybę, pažymėjo, kad pažeidėjas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus per paskutinius metus yra baustas 2 kartus ir turi galiojančias administracines nuobaudas. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas nurodė, kad pažeidėjas toliau nesilaiko įstatymų ir negerbia bendro gyvenimo taisyklių, bei toliau daro teisės pažeidimus (vienerių metų laikotarpyje baustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, ATPK 123 straipsnio 1 dalį), todėl siekiant administracinės nuobaudos tikslų pažeidėjas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą baustinas bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
III.
R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2008 m. vasario 29 d. nutarimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
Nurodo, kad pažeidimo padarymo dieną jis buvo išgėręs, tačiau automobilio nevairavo. Tą vakarą jis susipyko su savo sugyventine D. S.. Ji pasiėmė jo piniginę, automobilio raktus bei automobilį ir išvažiavo iš namų. Nuo namų nuvažiavusi apie 100 metrų ji paskambino ir pasakė, kad kažkas atsitiko automobiliui ir jis nevažiuoja, todėl ji palieka automobilį ir eina į Palemoną. Po 20-30 min. pamatė, kad prie automobilio, kurį paliko sugyventinė, stovi kitas automobilis su įjungtu avariniu, todėl nuėjo pažiūrėti. Priėjus prie automobilio, prie jo prisistatė du pareigūnai, liepė sėstis prie automobilio vairo, tačiau jis nesutiko. Automobilis buvo užrakintas, neturėjo automobilio raktelių, buvo be striukės. Pareigūnams pasakė, kad yra neblaivus ir nesės už automobilio vairo. Pareigūnai apkaltino jį vatos vagyste ir uždėjo antrankius, papurškė dujų ir nuvežė į policijos komisariatą. Mano, kad yra nekaltas, o pareigūnai jo atžvilgiu vykdė neteisėtus veiksmus. Prašo skirti automobilio BMW 320, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninę ekspertizę, pateikiant ekspertui klausimus, ar automobilis yra tvarkingas, ar jis yra važiuojantis, ar užsiveda jo variklis.
Atsiliepimas
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo R. V. skundo netenkinti, nurodydama, kad byloje pakanka įrodymų, kad būtent R. V. padarė jam inkriminuotą veiką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. V. yra surašytas dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo.
Teismas patikrinęs bylą daro išvadą, kad šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. V. vienu metu galėjo padaryti keletą pažeidimų, kurie sudaro idealiąją sutaptį. Atskirti šių pažeidimų laike neįmanoma, nes jie buvo daromi vienu metu, be to, juos jungia pagrindinis objektyvusis požymis – transporto priemonės vairavimas.
Sutinkamai su ATPK 224 straipsnio ir 225 straipsnio nuostatomis, ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo bylą turėtų nagrinėti apylinkės teismas, o ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo bylas turėtų nagrinėti policija. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eilėje bylų yra suformavęs nuoseklią praktiką, pagal kurią apylinkės teismas turi teisę skirti nuobaudą ir už pažeidimą, nenumatytą ATPK 224 straipsnyje, tačiau sudarantį idealiąją sutaptį su pažeidimu, patenkančiu į ATPK 224 straipsnyje pateiktą pažeidimų sąrašą (LVAT administracinės bylos Nr. N575-2303-08; Nr. N575-3825-08; Nr. N575-3826-08 ir kt.).
Apylinkės teismo teisė pagal ATPK 284 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą už ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą išplaukia iš teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, vaidmens. Šiuo atveju teismas, skirdamas nuobaudą, veikia kaip pirmosios instancijos teismas, ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės tuo, kad jo administracinę bylą nagrinės ne policijos įstaiga, o apylinkės teismas, nėra suvaržomos. Be to, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylas, negali turėti siauresnės kompetencijos nei valstybės institucijos (Administracinių teismų praktika Nr. 7 psl. 279-280).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad idealiąją sutaptį sudarančių pažeidimų, t.y. iš esmės vieno teisei priešingo poelgio, išskaidymas nagrinėjimui atskirose institucijose gali sukelti tokią situaciją, kai dėl to pačio poelgio turėtų spręsti dvi ar daugiau skirtingų institucijų, ir dėl to gali būti priimti priešingi, nesuderinami sprendimai. Antra, tai turėtų neigiamos įtakos pažeidėjo atsakomybei, nes šiuo atveju būtų dirbtinai išskaidytas vienas poelgis (transporto priemonės vairavimas, pažeidžiant nustatytas taisykles) ir už idealiąją sutaptį sudarančius pažeidimus asmuo būtų baudžiamas skirtingų organų nutarimais, tokiu būdu negalint skirti subendrintą nuobaudą pagal ATPK 33 str. 2 d. Trečia, nebūtų vienodos apeliacinės procedūros. Taigi, iš esmės vieno teisei priešingo poelgio, išskaidymo nagrinėjimui atskirose institucijose, pagal galimybes, turėtų būti vengiama, kaip neekonomiško, neprotingo.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių R. V. administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti nagrinėjama kitaip nei kitos analogiškos bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. V. apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.