- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-11
- Bylos Nr.
- 2A-1286-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24893-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- UAB „Yglė“
- Ieškovas
- V. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Yglė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovams 786-ajai Daugiabučio namo savininkų bendrijai, UAB „Yglė“ dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš UAB „Yglė“ ieškovės naudai 4 629,12Lt žalos, o nesant galimybės, minėtą žalą priteisti iš 786-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos; priteisti iš UAB „Yglė“ ieškovės naudai 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o nesant galimybės, nurodytas procesines palūkanas priteisti iš 786-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-01-02 11.25 val. ant ieškovei priklausančio automobilio SAAB 93 v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusio adresu M. Marcinkevičiaus g. 15, Vilniuje, kieme, nukrito sniego krūva ir apgadino ieškovės automobilį, išdaužė priekinį stiklą bei apgadino stogą bei variklio dangtį. Šiais veiksmais ieškovei buvo padaryta 4 629,12 Lt žala. 2013-01-14 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo PK viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėja N. M. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 161 str. „Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas“. 2013-01-28 su pretenzija ieškovė kreipėsi į namo bendriją dėl žalos atlyginimo, ji oficialaus atsakymo negavo, tik buvo paaiškinta, kad turi kreiptis į namą administruojančią UAB „Yglė“. 2013-03-12 ieškovė raštu kreipėsi į UAB „Yglė“ dėl žalos atlyginimo, o 2013-03-26 gavo atsakymą, kad pastaroji nėra atsakinga už namo stogo valymą, todėl nėra atsakinga ir už patirtą žalą. CK 6.266 str. yra numatyta, kad „Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio l dalyje numatytos aplinkybės.“ Šiuo atveju 786-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija yra minėto namo valdytoja ir dalį funkcijų perdavusi UAB „Yglė“, todėl šioje byloje jie yra kaip bendraatsakoviai.
Atsiliepimas
Atsakovas 786-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad remiantis 2011-02-21 Gyvenamųjų namų priežiūros ir administravimo sutartimi, sudaryta tarp bendrijos ir atsakovo UAB „Yglė“, gyvenamųjų namų Nr. 11, 13, 15 ir 17 priežiūra ir administravimas buvo perduoti UAB „Yglė“, todėl būtent pastarasis yra atsakingas už bet kokią trečiųjų asmenų patirtą žalą, atsiradusią vykdant šių pastatų priežiūrą ir administravimą. Ieškovė nurodo, kad bendrijos atsakomybė kyla iš CK 6.266 straipsnio, kuris nustato statinių savininkų (valdytojų) atsakomybę. Minėta įstatymo nuostata teigia, kad statinių savininkas (valdytojas) privalo atlyginti dėl statinių trūkumo tretiesiems asmenims padarytą žalą. Taigi, šiame straipsnyje įtvirtinta objektyvioji statinių savininko (valdytojo) atsakomybė. Kaip ir bendrosios objektyviosios atsakomybės normos (CK 6.270 straipsnis) atveju, taip ir šiuo atveju įtvirtinama išimtis – pastatų savininkas (valdytojas) nėra atsakinga už žalą, kurią trečiasis asmuo patyrė dėl savo tyčios ar didelio neatsargumo. Būtent itin didelis ieškovės neatsargumas yra konstatuotinas šiuo atveju. Ieškovė dabartinėje vietoje gyvena jau daugiau nei 10 metų, todėl jai puikiai buvo žinoma ta aplinkybė, kad žiemos metu statyti automobilį po namo stogu yra itin pavojinga, ir kad ne vieną kartą tokiu būdu yra nukentėję automobiliai. Tiek bendrija, tiek administruojanti bendrovė kiekvienais metais perspėdavo gyventojus apie šį pavojų pakartotinai įvairiais būdais. Ieškovė buvo puikiai informuota apie galimas sniego nuošliaužas, kurios – ypač šiuo atveju – buvo akivaizdžiai matomos ant stogo krašto. Ieškovės elgesys visiškai neatitiko rūpestingo automobilio ar bet kokio kito turto savininko standarto – ieškovė elgėsi visiškai nerūpestingai pastatydama automobilį po stogu ir taip sukeldama didžiulę riziką savo pačios turtui. Ieškovės automobilis nebuvo pastatytas automobilių stovėjimo aikštelėje, kaip yra nurodyta 2013-01-02 Apžiūros protokole, jis buvo paliktas po namo stogu ant įvažiavimo į namo pirmame aukšte esančius garažus. Toje vietoje, kur ieškovė buvo pasistačiusi automobilį, nebuvo stovėjimo aikštelės, todėl laikytina, kad ieškovė buvo itin neatsargi ir paliko automobilį suvokdama, kad jam gali būti padaryta žala. Nurodė, kad bendrija nesutinka su žalos dydžiu – 4 629,12 Lt, nes ieškovės pateikti dokumentai tokios sumos, kaip ieškovės patirtų nuostolių, nepagrindžia. Ieškovė pateikė tik du dokumentus, kurie patvirtina jos išlaidas – priekinio stiklo remonto kasos pajamų orderio kvitą 520 Lt sumai bei prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą 400 Lt sumai, tačiau iš šios sumos 300 Lt yra sumokėti už elektroninės uždegimo spynelės remontą. Pagal pateiktas fotonuotraukas bei apžiūros protokolą nėra konstatuotas joks uždegimo spynelės gedimas, todėl laikytina, kad šie darbai nėra susiję su sniego nuošliauža, o išlaidos negali būti laikomos patirta žala dėl sniego nuošliaužos. Be to, didžioji ieškiniu prašoma priteisti suma yra grindžiama remonto sąmata. Toks dokumentas negali būti laikomas ieškovės patirtų nuostolių įrodymu, nes jis nepatvirtina realių jos išlaidų, o tik galimas hipotetines, kurios nebūtinai bus patirtos.
Atsakovas UAB „Yglė“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis su bendrija sudarė sutartį, pagal kurios 1.1 punktą atsakovas įsipareigojo teikti bendrijai sutartyje bei jos prieduose detalizuotas paslaugas bei bendrijai priklausančių namų bendrojo naudojimo patalpų, įrangos, bendro naudojimo vidaus inžinerinių tinklų ir sistemų priežiūrą avarijų likvidavimą bei remonto darbų organizavimą bei administravimą (Sutarties 1.2 punktas). Pažymėtina, jog tarp sutarties 1.2 punkte nurodytų atsakovo prižiūrimų objektų nebuvo nurodytas namų stogas. Sutarties prieduose, kuriuose buvo pateiktas baigtinis atsakovo teikiamų paslaugų sąrašas, taip pat nebuvo nurodyti stogo valymo nuo sniego ar panašūs darbai. Bendrojo naudojimo objektų, kokiu laikytinas stogas, periodinių apžiūrų vykdymas bei organizavimas, lauko teritorijos priežiūra ar panašios paslaugos nėra ir negali būti laikomos stogo valymo darbais. Atsakovas su bendrija nebuvo susitaręs dėl namų stogo priežiūros ir tokių paslaugų bendrijai neteikė. Vadovaujantis CK 6.245 str. 1 d., civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o kita šalis privalo atlyginti nuostolius žalą ar sumokėti netesybas. Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Taigi, šioje civilinėje byloje būtina įrodyti, kad dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo bei kaltės ieškovei atsirado žala, taip pat priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos bei atsakovo veiksmų ar neveikimo. Atsakovas pagal sutartį su bendrija neturėjo pareigos vykdyti namo stogo valymo darbų. Sutartimi atsakovas ir bendrija susitarė dėl baigtinio paslaugų sąrašo. Kadangi UAB „Yglė“ neturėjo pareigos valyti sniego nuo stogo, tai nėra galimybės konstatuoti neteisėtus veiksmus ar neveikimą kaip privalomą civilinės atsakomybės sąlygą. Be to, atsakovas, neturėjęs pareigos atitinkamu būdu elgtis, negali būti laikomas ir kaltu dėl ieškovei padarytos žalos. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nėra jokių civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų, o nesant jų, atsakovas neturi pareigos atlyginti žalą ieškovei. Pažymėjo, jog ieškovės pateikti galimos žalos įrodymai nėra pakankami realiai patirtai žalai nustatyti. Nors ieškovė kartu su ieškiniu pateikė UAB „Autorigeka“ remonto sąmatas, tačiau nepateikė jokių remonto darbų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų (išskyrus 500 Lt sumokėjimą patvirtinančio Kasos pajamų orderio Nr. 010 kopiją). Taigi, net jeigu, nepaisant visų pirmiau nurodytų argumentų, teismas pripažintų, kad atsakovas turi pareigą atlyginti žalą ieškovei, atlygintina žala galėtų būti ne 4629,12 Lt, o 500 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-12 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Yglė“ ieškovės V. P. naudai 3 985,39 Lt žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, pradedant nuo 2013-07-30 ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 847,98 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė; ieškinį atsakovo 786-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos atžvilgiu taip pat atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei vadovaudamasis tarp atsakovo 786-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos ir atsakovo UAB „Yglė“ sudaryta Gyvenamųjų namų priežiūros ir administravimo sutartimi Nr.11-AG/136, taip pat galiojančiu teisiniu reglamentavimu, padarė išvadą, kad atsakovas UAB „Yglė“, kuris pagal sutartį su 786-aja DNSB administravo ir prižiūrėjo ginčo objektą – namą Vilniuje, Marcinkevičiaus g. 15, privalėjo šalinti ledą nuo gyvenamųjų namų ir kitų pastatų stogų, lietaus vamzdžių ir balkonų. Teismas nustatė, kad minėtų reikalavimų atsakovas UAB „Yglė“ nevykdė, nes nuo atsakovo pastato stogo ant ieškovės automobilio nukrito sniego ir ledo sankaupa, todėl sprendė, kad byloje yra nustatyti atsakovo UAB „Yglė“ neteisėti veiksmai (neveikimas), kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių nuostolių ieškovei. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas UAB „Yglė“ netinamai vykdė savo prievolę prižiūrėti ir administruoti gyvenamąjį namą, esantį Vilniuje, Marcinkevičiaus g. 15, ieškovei buvo padaryta materialinė žala, todėl atsakovui UAB „Yglė“ kilo prievolė šią žalą atlyginti. Kadangi žalą atlyginti ieškovei privalo atsakovas UAB „Yglė“, teismas ieškinį atsakovo 786-osios DNSB atžvilgiu atmetė. Teismas taip pat nurodė, kad automobilio SAAB priekinio lango stiklo keitimo 520 Lt išlaidos, automobilio transportavimo (100Lt) ir elektroninės uždegimo spynelės remonto išlaidos (400Lt) yra pagrįstos prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu, todėl laikė, jog dėl ieškovės automobilio apgadinimo, nukritus sniego sankaupai nuo pastato stogo, minėtos išlaidos – 920Lt, buvo reikalingos. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė pateikė teismui UAB „Autorigeka“ sudarytą 2013-01-26 automobilio SAAB remonto sąmatą, kurioje nurodyti būtini remonto darbai: stogo remontas, dažymas, dažymo medžiagos ir kt., viso – 3 709,12 Lt. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrįstai į reikalaujamus atlyginti nuostolius įskaito PVM – 643,73 Lt, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 3 065,39Lt nuostolių atlyginimo. Iš viso teismas iš atsakovo UAB „Yglė“ ieškovei priteisė 3 985,39Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Yglė“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp sutarties 1.2 punkte nurodytų atsakovo prižiūrimų objektų nebuvo nurodytas namų stogas. Sutarties prieduose, kuriuose buvo pateiktas baigtinis atsakovo teikiamų paslaugų sąrašas, taip pat nebuvo nurodyti stogo valymo nuo sniego ar panašūs darbai. Bendrojo naudojimo patalpų periodinių apžiūrų vykdymas bei organizavimas, lauko teritorijos priežiūra ar panašios paslaugos nėra ir negali būti laikomos stogo valymo darbais. Atsakovas su bendrija nebuvo susitaręs dėl namų stogo priežiūros, sniego valymo ir – atitinkamai – tokių paslaugų bendrijai neteikė, o bendrija dėl to atsakovui nereiškė jokių pretenzijų. Taigi, savo konkliudentiniais veiksmais bendrija – užsakovas, dvejus metus aiškiai reiškė savo valią, jog tokių paslaugų teikimas – ne atsakovo pareiga. Pažymi, jog teismas visiškai nevertino pačios bendrijos pareigų. Akivaizdu, kad bendrija su atsakovu nesusitarė dėl sniego nuo stogo valymo paslaugų, todėl dėl šių paslaugų teikimo bendrija turėjo sudaryti atitinkamus susitarimus su trečiaisiais asmenimis arba pati savarankiškai organizuoti tokių paslaugų teikimą. Kadangi šią savo pareigą bendrija pažeidė, ji, o ne atsakovas, laikytina atsakinga už ieškovei padarytą žalą. Nurodo, kad šioje civilinėje byloje būtina įrodyti, kad dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo bei kaltės ieškovei atsirado žala, taip pat priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos bei atsakovo veiksmų ar neveikimo. Kadangi atsakovas neturėjo pareigos valyti sniego nuo stogo, tai nėra galimybės konstatuoti neteisėtus veiksmus ar neveikimą kaip privalomą civilinės atsakomybės sąlygą. Be to, atsakovas, neturėjęs pareigos atitinkamu būdu elgtis, negali būti laikomas ir kaltu dėl ieškovei padarytos žalos. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nėra jokių civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų, todėl, nesant jų, atsakovas neturi pareigos atlyginti žalą ieškovei. Taip pat nurodo, kad ieškovės pateikti galimos žalos įrodymai nėra pakankami realiai patirtai žalai nustatyti. Nors ieškovė kartu su ieškiniu pateikė UAB „Autorigeka“ remonto sąmatas, tačiau nepateikė jokių remonto darbų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų (išskyrus 500 Lt sumokėjimą patvirtinančio Kasos pajamų orderio Nr. 010 kopiją). Taigi, net jeigu, nepaisant visų pirmiau nurodytų argumentų, teismas būtų galėjęs pripažinti, kad atsakovas turi pareigą atlyginti žalą ieškovei, atlygintina žala galėjo būti ne 4 629,12 Lt, o 500 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo UAB „Yglė“ apeliacinį skundą ieškovė V. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-12 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas bendrijos valdybos narys, kuris paaiškino, jog bendrija, sudarydama sutartį, pavedė prižiūrėti ir rūpintis visu namu ir neturėjo ketinimų dalį namo bendrų patalpų prižiūrėti savarankiškai. Ta aplinkybė, kad nebuvo teikiamose ataskaitose nurodyta, jog buvo valomas sniegas nuo stogo, nepaneigia to fakto, jog tokia pareiga apeliantui buvo privaloma. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis šios pareigos niekada nevykdė, nes liudininkai teismo posėdyje šį apelianto argumentą paneigė, nurodydami, kad visada valė ir prižiūrėjo stogą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsiaiškino faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą bei priteisė iš apelianto nurodytą žalą. Pažymi, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovės pateikta sąmata dėl automobilio remonto nėra tinkamas įrodymas ir, kad teismas neturėjo juo vadovautis. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą. Be to, tokios kategorijos bylose, jei nė viena iš šalių neprašo skirti ekspertizės dėl žalos dydžio, o apeliantas pirmosios instancijos teisme to neprašė, pakankamu įrodymu dėl žalos dydžio yra automobilio remonto sąmata, kurią teismas sumažino, atmesdamas PVM.
Atsakovas 786-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepimo į atsakovo UAB „Yglė“ apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad 786-ajai Daugiabučio namo savininkų bendrija ir UAB „Yglė“ nebuvo susitarę dėl namo stogo priežiūros. CK 4.83 straipsnio 3 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo, esančio M. Marcinkevičiaus g. 15, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektams valdyti yra įsteigta 786-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija. 2011 m. vasario 21 d. 786-osios Daugiabučio namo savininkų bendrija (užsakovas) ir UAB „Yglė“ (vykdytojas) sudarė Gyvenamųjų namų priežiūros ir administravimo sutartį Nr.11-AG/136. Pagal sutarties 2.1.3. puntą UAB „Yglė“ įsipareigojo organizuoti nuolatinę užsakovui priklausančių apstatų, jų konstrukcijų, visų bendro naudojimo vidaus inžinierinių sistemų ir tinklų prtiežiūrą darbo laiku (darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00); (darbai ir jų periodiškumas nurodyti sutarties priede Nr. 1), jų gedimų šalinimo, avarijų lokalizavimo darbus. Nors paminėtame priede Nr. 1 nebuvo konkrečiai aptartas sniego valymas nuo stogo, šių darbų periodiškumas ir kaina, tačiau iš sutarties 2.1.3 punkto seka, kad buvo susitarta ir dėl šių darbų, nes UAB „Yglė“ (vykdytojas) įsipareigojo organizuoti pastatų konstrukcijų priežiūrą. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą namo stogas kartu su kitomis bendrosiomis pastato konstrukcijomis priskiriamas prie pastato bendrojo naudojimo objektų. Taigi pastato, esančio M. Marcinkevičiaus g. 15, Vilniuje, bendrojo naudojimo objekto – stogo priežiūrą 786-ajai Daugiabučio namo savininkų bendrija perdavė UAB „Yglė“.
Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ (Žin., 2011; Nr. 141-6645) 15 punktą sniego, vandens ir varveklių valymo nuo namo konstrukcijų darbai yra priskiriami prie pagrindinių daugiabučių namų techninės priežiūros darbų.
Pagal Lietuvos aplinkos ministro įsakymu 2004 m. birželio 21 d. Nr. D1-347 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 16 punktą vienas iš statinių techninės priežiūros reikalavimų yra periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas. Reglamento 34 punktas nustato, kad statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Pagal reglamento 49 punktą, kai statinio techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už statinio techninę priežiūrą atsakingą asmenį, kurio kvalifikacija turi būti ne žemesnė negu nustatyta Reglamento 48 punkte. Pagal Reglamento 58 punktą Reglamente nustatytų reikalavimų pažeidimus atsako statinių, kuriems yra taikomas šis Reglamentas, naudotojai bei techniniai prižiūrėtojai. Įstatymų nustatyta tvarka pažeidėjams tenka drausminė, administracinė ir civilinė atsakomybė.
Kaip minėta, namo, esančio M. Marcinkevičiaus g. 15, Vilniuje, konstrukcijų priežiūrą pagal 2011 m. vasario 21 d. sudarytą sutartį vykdė UAB „Yglė“, todėl ji yra atsakinga už ieškovei V. P. 2013-01-02 padarytą žalą, kuomet nuo namo stogo nukritus sniego nuošliaužai buvo apgadintas automobilis SAAB 93. Pirmosios isntancijos teismas nustatė visas CK 6.246 str.- 6.249 str. nustatytas civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovo UAB „Yglė“ neteisėtą neveikimą, kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl teisėtai ir pagrįstai priteisė žalos atlyginimą.
Visiškai nepagrįsti ir nemotyvuoti apelianto argumentai, kad ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami realiai patirtai žalai nustatyti. Aplinkybė, kad ieškovė nesuremontavo automobilio stogo, o tik pakeitė stiklą, nereiškia, kad neabuvo patirta reali žala (CK 6.249 str.). Ieškovės realių nuostolių dydį patvirtina į bylą pateikta automobilių remonto įmonės UAB „Autorigeka“ automobilio remonto darbų sąmata ir kvitas už automobilio stiklo remontą (b.l. 23-29).
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 484 Lt. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos apimtį ieškovės pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, iš atsakovo UAB „Yglė“ ieškovės V.P. naudai priteisiama 484 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Yglė“ ieškovės V.P. naudai 484 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.