Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai J. I., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei O. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo J. I. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos O. K. 2017-07-26 nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2017-06-01 buvo gautas J. I., gim. 1969-03-10, gyv. (duomenys neskelbtini), pareiškimas dėl to, kad O. ir V. I. savavališkai užsuko vandenį iš artezinio šulinio. Tyrimo metu J. I. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name, pastatytame ant žemės sklypo, kurį jos vyrui R. I. padovanojo jo tėvai O. ir V. I., vėliau 1/3 dalis sklypo buvo padovanota pareiškėjai, o ji šią dalį padovanojo savo motinai D. Č.. Likusioji sklypo dalis priklauso R. I.. Tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka nenustatyta. Sklype yra vandens padavimo vieta – gręžinys. Iš jo vandenį su O. ir V. I. sutikimu ir leidimu naudojo 24 metus. Tačiau jau 4 mėnesius vandeniu O. ir V. I. neleidžia naudotis, jį užsuko, nes gręžinio reguliavimo mechanizmas yra jų lauko virtuvėje. Savo sklype pareiškėja vandens neturi, vandenį ima iš savo tėvų, taip pat geriamas vanduo perkamas iš parduotuvės, maudymuisi ir kitoms reikmėms, ne maistui vandenį veža iš šaltinių ir ežerų. Prašo nubausti O. ir V. I. už savavaldžiavimą.

Tyrimo metu 2017-06-12 O. I. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su sutuoktiniu V.. 1992 metais savo sklype už 44 009 rublius išgręžė gręžinį. Tą žemės sklypo dalį, kuriame yra gręžinys, jie padovanojo sūnui R. I. ir leido sūnaus šeimai gręžiniu naudotis. Šiuo metu tarp sūnaus ir jo žmonos vyksta skyrybų procesas ir gręžiniu naudotis ji neleidžia, nes tai jos nuosavybė. Už gręžinį nei sūnus, nei jo sutuoktinė pinigų nesumokėjo, o dovanojant jo neperleido. J. I. telefonu prieš 2 mėnesius įspėjo apie vandens užsukimą.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja O. K. 2017-07-26 priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, nenustačius, kad buvo padarytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 str. numatytas nusižengimas. Nurodė, kad ginčo gręžinys nuosavybės teise priklauso O. I., jis dovanojimo būdu nebuvo perleistas sūnui R. I.. Sudarydamas žemės sklypo dovanojimo sutartį su sutuoktine J. I., R. I., neturėdamas teisės į gręžinį, jos negalėjo perduoti ar įgyti naujai, todėl pareiškėja, perleisdama savo žemės sklypo dalį D. Č., teisės į gręžinį taip pat neperleido ir neįgijo. Be to sklypas, kuriame yra gręžinys, priklauso keliems bendrasavininkams, o tarp jų nėra nustatyta naudojimosi tvarka ir jis neatidalintas. Pareiškėja policijoje pateikė 2015-07-31 dovanojimo sutarties kopiją, kurios V punkto 1.6 papunktis išdėsto, kad J. I. sutinka, jog žemės sklypo dalys jai būtų padovanotos neatidalintos ir be naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir visas dėl to atsiradusias teisines pasekmes prisiima sau, įsipareigoja nereikšti materialinių ir jokių kitokių pretenzijų nei dovanotojui, nei notarei, patvirtinusiai šią sutartį. Minimoje sutartyje nėra nurodyta, kad J. I. buvo dovanojimo teise perleistas gręžinys, todėl tai patvirtina, kad pareiškėja, perleisdama savo dalį D. Č., teisės į gręžinį neperleido ir neįgijo. Tarp J. I. ir O. I. ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.40 str. išdėstytų normų, tai yra civiliniai santykiai, kurie sprendžiami teisme civiline tvarka, todėl nėra pagrindo pradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. I. patvirtino pareiškėjos J. I. nurodytas aplinkybes.

Alytaus apskrities VPK atstovė O. K. teismo posėdžio metu prašė palikti 2017-07-26 Alytaus apskrities VPK nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti pateikto atsiliepimo į jį pagrindu. Papildomai paaiškino, kad gręžinys nėra įteisintas, inventorizuotas, tačiau O. I. pateikė kvitus, patvirtinančius, kad ji sumokėjo už darbus gręžiniui įrengti. Gręžinys nepriskiriamas savaiminiams paviršiniams vandenims, žemės sklypas nėra atidalintas ir nėra aišku, kuria jo dalimi naudojasi D. Č., o kuria R. I..

Suinteresuoti asmenys O. I. ir V. I., kuriems tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo teisme datą ir laiką, teismo posėdyje nedalyvavo, atidėti bylos neprašė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas, nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

ANK 641 str. nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatas, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 518 str. numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų teisės paskirčiai (CK 1.137 str.). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą ar tariamą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas minėtus įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 1/3 dalis 0,79 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. Č. ir 2/3 dalys – R. I.. Pareiškėja J. I. uzufrukto teise naudojasi D. Č. priklausančia žemės sklypo dalimi. Minėtą žemės sklypą 2009-11-27 dovanojimo sutartimi suinteresuotas asmuo O. I. padovanojo savo sūnui R. I.. 2015-07-31 dovanojimo sutartimi R. I. padovanojo 1/3 dalį žemės sklypo sutuoktinei J. I., o ši 2017-03-16 dovanojimo sutartimi savo 1/3 dalį padovanojo motinai D. Č., nusistatydama į jį uzufrukto teisę. Bendraturčiai žemės sklypo neatsidalinę. Ginčo gręžinys yra žemės sklypo dalyje, kuria faktiškai naudojasi pareiškėja, tuo tarpu gręžinio valdymo įrenginys yra O. I. ir V. I. lauko virtuvėje. Daugelį metų be ginčų gręžiniu naudojosi tiek pareiškėjos šeima, tiek O. ir V. I., tačiau prasidėjus jų sūnaus R. I. skyrybų procesui, O. ir V. I. užsuko gręžinį ir nutraukė vandens tiekimą į pareiškėjos uzufrukto teise valdomą gyvenamąjį namą, teigdami, kad gręžinys jų nuosavybė, nes jie už savo lėšas šį gręžinį įrengė. Tačiau O. ir V. I. į šį statinį daiktinių teisių Nekilnojamojo turto registre neįregistravę, o būtent įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). Naudojimosi gręžiniu tvarka taip pat nenustatyta ir neįregistruota. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad gręžinį statė sutuoktinio R. I. tėvai, tačiau pinigus jo statybai taip pat davė ir jos tėvai, ir O. bei V. I. kitos marčios tėvai, ir šie pareiškėjos teiginiai nepaneigti. 2017-07-26 tyrėjos O. K. nutarime nurodyta, kad gręžinys nuosavybės teise priklauso O. I., atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodyta, kad O. I. policijoje pateikė gręžinio nuosavybės dokumentus. Tačiau byloje jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių O. I. nuosavybės teisę į gręžinį, nėra ir, teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje, esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, daryti kategorišką išvadą, kad gręžinys yra O. I. nuosavybė, nėra pagrindo. Priešingai, įvertinus CK 4.40 str. 1 d. nuostatas, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip, šiuo metu surinkti byloje duomenys leidžia manyti, kad gręžinys yra bendras 0,79 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų nuosavybė, o O. ir V. I. nuosavybės teisė į šį gręžinį šiai dienai nėra įrodyta. Be to, šiuo gręžiniu visi asmenys ilgą laiko tarpą naudojosi bendru sutarimu. Taigi, O. I. ir V. I., užsukdami gręžinį ir palikdami pareiškėją be vandens, taip savavališkai pakeisdami faktiškai nusistovėjusią naudojimosi gręžiniu tvarką, galimai nesilaikė bendro turto disponavimo taisyklių nuostatų, geros moralės principų ir jų pasirinktas veikimo būdas neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų. Tokia veika turi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 str., požymių ir tai yra pagrindas administracinio nusižengimo bylos teisenai pradėti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad 2017-07-26 Alytaus apskrities VPK nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, nesant ANK 518 str. numatyto administracinio nusižengimo požymių, yra nepagrįstas, todėl naikintinas, o byla grąžintina Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 622, 630, 639, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

panaikinti 2017-07-26 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos ir bylą grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.