Alytaus apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims T. U., K. U., suinteresuoto asmens T. U. atstovei advokatei Onai Barkauskienei,

institucijos, duodančios išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovei Sandrai Mekionienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. U. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens T. U. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys T. U., K. U., institucija, duodanti išvadą byloje – Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

II. Suinteresuotų asmenų paaiškinimai ir išvadą duodančios institucijos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas iš dalies.

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso toliau – CPK) 466 straipsnio 1 dalis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pagal CK 2.6 str. civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.Psichikos sutrikimas/psichinė liga ar proto negalia, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o CK 2.10 straipsnis ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Neveiksniu tam tikroje srityje iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t.y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis/ psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje (CK 2.11 straipsnio 1 dalis).Bylos duomenimis nustatyta, kad T. U. nustatytas lengvas protinis atsilikimas (b. l. 11). Dėl nustatytos ligos iki 2018 m. gruodžio 21 d. T. U. nustatytas neįgalumas, darbingumo lygis sudaro 40 procentų (b. l. 8). Byloje pateikta VšĮ PSPC Psichikos sveikatos centro socialinės darbuotojos (duomenys neskelbtini) išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, iš kurios matyti, kad T. U. geba daryti iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų kitose turtinių santykių srityse – lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose, dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje. Asmeninių neturtinių santykių srityse, tokiose, kaip savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros, T. U. sugeba pasirūpinti iš dalies savarankiškai, naudodamasis pagalba. Negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų kitose asmeninių neturtinių santykių srityse, tačiau geba tai daryti iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba politinių santykių (b. l. 28-32).CPK 177 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 466 straipsnio nuostatas asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. T. U. psichinei būsenai ištirti ir nustatyti, 2017 m. birželio 28 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 62-63). Pagal (duomenys neskelbtini) Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas išvadas, T. U. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas, įgimtas intelekto deficitas – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. T. U. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); T. U. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt); T. U. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančia jo galimybes, poreikius ir pan.); politinių teisių įgyvendinimo sritis; T. U. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamu sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); T. U. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse: asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (b. l. 71-74).Pareiškėja prašo T. U. pripažinti neveiksniu visose išvardytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad neveiksnumo nustatymu asmens tolesniam gyvenimui padaroma lemiama įtaka, todėl tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu nustatyta prioritetinė pažeidžiamo asmens (dėl psichikos sutrikimo) teisių gynyba, galiojanti ir procese dėl neveiksnumo nustatymo. Prioritetinė tokio asmens teisių gynyba įtvirtinta tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 ir 8 straipsniai), Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 m. gruodžio 10 d. priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurioje skelbiama, jog kiekvienas, kad ir kur būtų, turi teisę būti pripažintas teisinių santykių subjektu (Deklaracijos 6 straipsnis). Pažymėtina tai, kad reikšmingą vaidmenį neveiksnumo instituto modernizavimo procese atlieka Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio jurisprudencija remiasi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas savo praktiką. Visišką asmens veiksnumo apribojimą EŽTT laiko itin griežta priemone Konvencijos 8 straipsnio, užtikrinančio asmeniui sritį, kurioje jis gali laisvai plėtoti ir įgyvendinti savo asmenybę, prasme, todėl pabrėžia, kad psichinio sutrikimo, netgi rimto, buvimas negali būti vienintelė priežastis, pateisinanti visišką veiksnumo apribojimą. EŽTT pažymi „kokybinius“ tokio sutrikimo reikalavimus. Remiantis EŽTT praktika, siekiant pateisinti visišką asmens veiksnumo apribojimą, psichinis sutrikimas turi būti „tokio pobūdžio ar laipsnio“, kad pateisintų išimtinės priemonės taikymą (dėl nurodytų principų žr., pvz., Shtukaturov v. Russia, no. 44009/05, 27 March 2008, § 94, Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001). Savo ruožtu „kokybiniai“ reikalavimai, susiję su asmens psichiniu sutrikimu, suponuoja tam tikrus reikalavimus nacionalinei teisei, kurioje turėtų būti įtvirtintos „tarpinės“ situacijos tarp veiksnumo ir neveiksnumo. EŽTT yra kritikavęs valstybių teisines sistemas, neįtvirtinančias tokios galimybės (žr. cituotą Shtukaturov v. Russia).Teismas įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, siekdamas suinteresuoto asmens T. U. fizinio, socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, neatimdamas iš jo galimybės pagal savo galimybes visapusiškai dalyvauti socialiniame gyvenime, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens T. U. fizinei ir psichikos būklei, jis pripažintinas neveiksniu tik tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jo interesai ir kuriose jis nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali valdyti. Srityse, kuriose ekspertizės išvadoje nurodyta, jog T. U. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, t. y. turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt); bei asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamu sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), T. U. šiose srityse pripažintinas ribotai veiksniu. Pareiškimas srityse, kuriose, kaip pažymėta ekspertizės akte, T. U. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.), savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančia jo galimybes, poreikius ir pan.); politinių teisių įgyvendinimo sritis), atmetamas. Teismas, priimdamas tokį sprendimą, atsižvelgia ne tik į suinteresuoto asmens T. U. fizinę ir psichikos būklę, bet ir į jo amžių, jo elgseną šiuo metu, taip pat į tai, kad nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę sau ir aplinkiniams. Iš jo paaiškinimų teismo posėdžio akivaizdu, kad asmuo ne visose srityse nesupranta savo veiksmų esmės ir jų negali valdyti, jis artimųjų paliepimu sugeba apsipirkti parduotuvėje, namuose atlikti kai kuriuos namų ruošos darbus, nors, kaip nurodė motina, pats savarankiškai sprendimo, ką reikia nupirkti, priimti nesugeba, o kokius darbus turi atlikti, turi jam nurodyti. Kad kai kuriose srityse reikalinga pagalba, teismo posėdžio metu sutiko ir pats T. U.. Taigi, teismas sutinka su eksperto išvada, kad ekspertizės akte nurodytose srityse T. U. savarankiškai negeba priimti sprendimų, jam reikalinga kitų asmenų pagalba. Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo. Neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo tose srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti sandorius ar kitaip veikti su globėjo sutikimu (CK 2.11 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 468 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti suinteresuotą asmenį T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

asmeninių neturtinių santykių srityse, o būtent: asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

Pripažinti suinteresuotą asmenį T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribotai veiksniu šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt);

asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamu sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Pareiškimo dalį, dėl T. U. pripažinimo neveiksniu srityse, susijusiose su asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymu, smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.), savitvarkos įgūdžiais (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); šeimos santykiais (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykiais (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančia jo galimybes, poreikius ir pan.); politinių teisių įgyvendinimu, atmesti.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.