Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-02-17 · Civilinė byla Nr. 2A-129-115/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-17
Bylos Nr.
2A-129-115/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
Ieškovas
D. B.
Atsakovas
UAB „Constructus“
Kategorijos
  • 11.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-129-115/2009

Teisėjas Arūnas Zaveckis Procesinio sprendimo kategorijos 11.9.1; 14.4; 15.3.1; 15.4; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. vasario 17d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,

teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Petro Jaržemskio,sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,dalyvaujant ieškovui D. B. ,ieškovo atstovui Petrui Grėbliauskui,atsakovo UAB „Constructus“ atstovei advokatei Astai Jakei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8169-735/2008 pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui UAB „Constructus“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti jo atleidimą iš UAB „Constructus“ projektavo darbų vadovo pareigų pagal LR DK 125 str. neteisėtu, negrąžinti jo į darbą, o 2006-07-24 sudarytą darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisti jam iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas nurodė, kad pagal sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 336/226 nuo 2006-07-24 dirbo pas atsakovą projektavimo darbų vadovu. 2008-03-05 UAB „Constructus“ generalinis direktorius A. Z. pateikė jam rašytinį pasiūlymą nutraukti darbo sutartį bendru šalių susitarimu. Ieškovas nurodė, jog jis su siūlymu nutraukti darbo sutartį bendru susitarimu iš esmės sutiko, tačiau derybų dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų metu susitarimas nebuvo pasiektas. Ieškovas nurodė, kad nebuvo sutarta dėl išeitinės kompensacijos dydžio. Nepavykus pasirašyti susitarimo, atsakovas pradėjo raštu reikalauti, kad ieškovas pateiktų ataskaitas apie dalyvavimą projektuose, taip pat pasiaiškinimus dėl vėlavimo į darbą. Jo pateiktus rašytinius pasiaiškinimus atsakovas įvertino kaip nepagrįstus ir nepagrįstai apkaltino savavališkai dalyvaujant Lukiškių aikštės sutvarkymo konkurse. Už šiuos veiksmus ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Ieškovas nurodė, kad minėta drausminė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, nes jo veiksmai dalyvaujant minėtam projekte, o taip pat kituose projektuose, buvo suderinti su technikos direktoriumi A. T. . Ieškovas sutiko, jog dėl asmeninių problemų kartais pavėluodavo į darbą, tačiau priežastis nurodė savo pasiaiškinimuose. D. B. taip pat nurodė, jog 2008-06-05 atsakovas organizavo komisiją jo darbo efektyvumui įvertinti. Šios komisijos posėdyje jam buvo pranešta, jog yra pagrindas atleisti jį iš darbo pagal LR DK 136 str.3 d. 1 p. Tokiomis aplinkybėmis jam buvo pateiktas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, nurodyta, kad priešingu atveju jis bus atleistas iš darbo be įspėjimo. D. B. nurodė, jog jis iš esmės neturėjo galimybės pasirinkti ir siekdamas sau palankesnio rezultato 2008-06-10 buvo priverstas pasirašyti jam pateiktą susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Ieškovas nurodė, jog jis neturėjo galimybės derėtis dėl susitarimo sąlygų, o pats susitarimas neatitiko jo valios, nes jis norėjo tęsti darbo santykius, o ne juos nutraukti.

Atsakovas UAB „Constructus“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal LR DK 125 str. tiek darbuotojas, tiek darbdavys turi teisę inicijuoti darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu. Taip pat minėta DK nuostata nenustato, koks laiko tarpas turi praeiti, kad šalis galėtų antrą kartą siūlyti kitai sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį bendru susitarimu. Atsakovas nurodė, jog po to, kai šalims nepavyko susitarti dėl darbo santykių nutraukimo 2008 m. kovo mėnesį, antrąjį pasiūlymą nutraukti darbo sutartį bendru susitarimu atsakovas ieškovui pateikė dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, o būtent: ieškovas pradėjo sistemingai vėluoti į darbą, neinformavęs savo tiesioginio vadovo, užregistravo UAB „Constructus“ „Verslo trikampio“ teritorijos konkurse. Taip pat, ieškovas pasitelkęs kitus jam pavaldžius atsakovo darbuotojus dirbo prie Lukiškių aikštės sutvarkymo konkursinio pasiūlymo, nors jau anksčiau buvo informuotas, kad UAB „Constructus“ šiame konkurse nedalyvaus. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes atsakovas 2008-04-15 įsakymu skyrė D. B. drausminę nuobaudą – papeikimą. Ieškovas su šia drausmine nuobauda buvo supažindintas pasirašytinai ir jos skyrimo neginčijo. Vadovaujantis D. B. tiesioginio vadovo pateiktu įmonės direktoriui 2008-05-30 tarnybiniu pranešimu dėl D. B. tinkamumo užimti projektavimo vadovo pareigas buvo sudaryta komisija, kurios paskirtis buvo įvertinti ieškovo kompetenciją bei darbo drausmę. Komisija konstatavo, jog ieškovas nerūpestingai atlieka darbo pareigas, sistemingai pažeidžia vidaus darbo drausmę ir procedūras ir rekomendavo atleisti jį iš darbo. Atsakovas nurodė, jog esant tokioms objektyvioms aplinkybėms jis turėjo pagrindą atleisti D. B. iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p., tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas įmonėje išdirbo beveik du metus, taip pat į tai, jog ieškovo atleidimas iš darbo minėtu LR DK pagrindu gali neigiamai atsiliepti jo, kaip darbuotojo, tolimesnei profesinei veiklai, jis 2008-06-09 pasiūlė išspręsti susidariusią situaciją taikiu ir darbuotojui naudingu būdu, t.y. pasirašant susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Atsakovas nurodė, jog šalių pasirašytas susitarimas gali būti nuginčytas tik LR CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tačiau ieškovas nepateikė reikalavimo pripažinti 2008-06-10 susitarimo negaliojančiu. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad prieš jį buvo naudotas psichologinis spaudimas, taip pat nenurodė, kuo jis pasireiškė. Atsakovas nurodė, jog reikalavimas priteisti dviejų mėnesių išeitinę išmoką yra nepagrįstas, nes jam pagal susitarimą jau yra išmokėta dviejų mėnesių išeitinė išmoka.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-10-15 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš D. B. Lietuvos Respublikos valstybei 34,82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad šalys darbo sutartį nutraukė LR DK 125 straipsnio pagrindu, nors ieškovas nurodo, jog jis nenorėjo nutraukti darbo sutarties. Aplinkybė, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nustatoma atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, LR DK 125 str. numatytų procedūrų laikymąsi bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, jog darbdavys UAB “Constructus” dar 2008-03-05 pateikė ieškovui rašytinį siūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu su kuriuo D. B. sutiko, tačiau šalims nesusitarus dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų ji buvo tęsiama. Teismas konstatavo, jog ši aplinkybė iš esmės paneigė ieškovo nurodytą argumentą, jog jis siekė tęsti darbo santykius su atsakovu. Ieškovas nuolat pažeidinėjo darbo drausmę, vėluodavo į darbą, nederindavo projektų. 2008-04-15 jam buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, tačiau jis ir toliau pažeidinėjo darbo drausmę. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, padarė išvadą, jog ieškovo D. B. elgesys sudarė atsakovui prielaidas priimti sprendimą atleisti jį iš darbo. Pats ieškovas pripažino, jog dėl šeimyninių problemų vėluodavo į darbą, tai patvirtina ir į bylą pateikti jo pasiaiškinimai. D. B. taip pat nesiėmė priemonių tam, kad išsklaidyti darbdavio abejones dėl jo veiksmų dalyvaujant vienuose ar kituose konkursuose. Ieškovas taip pat pripažino, kad jo vadovaujamos grupės darbas nebuvo pakankamai efektyvus ir atskirais atvejais nuostolingas. Kadangi ieškovas dažnai pažeisdavo darbo drausmę, teismas laikė, jog nuolatinė D. B. darbo drausmės bei atliekamų darbinių funkcijų kontrolė buvo visiškai pateisinama, pagrįsta ir negali būti laikoma atsakovo psichologiniu spaudimu. Ieškovui taip pat galėjo būti suteiktas 7 dienų terminas, numatytas LR DK 125 str. 1 d., tačiau ieškovas šiuo terminu nepasinaudojo, o sprendimą nutraukti darbo sutartį priėmė iš karto. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatavo, jog darbo sutartis šalių susitarimu nutraukta nepažeidžiant teisės normų, reglamentuojančių šiuos santykius ir ieškovo D. B. interesų, nes sutartis nutraukta pagal esamas aplinkybes jam palankiomis sąlygomis. Todėl teismas nurodė, jog nėra pagrindo pripažinti jo atleidimą neteisėtu ir ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovas D. B. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-10-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, t.y. pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo LR DK 125 straipsnio pagrindu neteisėtu; negrąžinti ieškovo į darbą, o darbo sutartį laikyti nutrauktą teismo sprendimu nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas nurodo, kad atsakovas 2008-03-05 pasiūlė jam nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tačiau šalims nepavykus suderinti sąlygų, darbo sutartis nebuvo nutraukta. Atsakovas pareikalavo ieškovo pasiaiškinti, kodėl 2008 m. kovo 12-14 dienomis jis nebuvo darbe; taip pat atsakovas reikalavo pasiaiškinti, kodėl jis be darbdavio žinios dalyvavo „Sporto rūmų“, „Ibrahim“ ir Lukiškių aikštės konkursuose. 2008-06-05 bendrovėje buvo sudaryta komisija, kuri vertino ieškovo darbo efektyvumą. Komisija nustatė ir informavo ieškovą, jog yra pagrindas atleisti jį iš darbo LR DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu. Ieškovas nurodo, kad siekdamas išvengti atleidimo LR DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu, jis išėjo iš darbo šalių susitarimu, nors iš esmės tai neatitiko tikrosios ieškovo valios. Ieškovas mano, kad pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas, nepagrįstai konstatavo, jog darbo sutartis šalių susitarimu buvo nutraukta nepažeidžiant teisės normų bei mano interesų.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Constructus“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimo bei teismo išlaidas. Atsakovas mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstą, nes ieškovas D. B. darbo santykius nutraukė savo valia, o siekimas bylinėtis yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. 2008-04-15 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda, kadangi jis pasitelkęs sau pavaldžius UAB „Constructus“ darbuotojus, neturėdamas darbdavio, t.y. UAB „Constructus“ vadovų sutikimo ir leidimo, dalyvavo Lukiškių aikštės sutvarkymo konkurse. Ieškovas vykdė užduotis, nesusijusias su jam tiesioginio vadovo A. T. pavestomis užduotimis, todėl atsakovas pažymi, jog jam pagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda - papeikimas. Šios drausminės nuobaudos ieškovas neginčijo. Atsakovas pasiūlė ieškovui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir jam išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją, siekdamas užtikrinti darbuotojo, kaip silpnesnės darbo teisinių santykių šalies interesus, siekdamas išvengti galimo teisinio ginčo ateityje, nors turėjo teisėtą pagrindą atleisti ieškovą iš darbo, neišmokant jam jokios kompensacijos. Jeigu ieškovas nebūtų sutikęs sudaryti susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, atsakovas būtų atleidęs ieškovą pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. Atsakovas pažymi, kad skirdamas drausmines nuobaudas ieškovui nepažeidė įstatymų: reikalavo rašytinių pasiaiškinimų, sudarė komisiją darbuotojo elgesiui tirti, vadovaujantis įstatymais, pateikė pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kurį ieškovas priėmė. Atmestinas ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytas argumentas, kad pirmos instancijos teismas buvo šališkas. Ieškovas nepateikė jokio įrodymo, jokio argumento, kuris leistų suabejoti pirmos instancijos teismo nešališkumu, todėl toks nemotyvuotas argumentas yra atmestinas. Nors ieškinyje ir apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog jis yra neteisėtai atleistas iš darbo ir prašo pripažinti atleidimą neteisėtu, tačiau atsižvelgiant į tai, jog šalys yra sudarę sandorį - sutartį dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu - turėtų prašyti pripažinti šią sutartį negaliojančia, tačiau tokio prašymo teismui nepateikė, todėl teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti šį sandorį negaliojančiu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas D. B. nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas atmetė ieškinio reikalavimus: pripažinti D. B. atleidimą iš UAB „Constructus“ projektavo darbų vadovo pareigų pagal LR DK 125 str. neteisėtu; negrąžinti į darbą, o 2006-07-24 sudarytą darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmoką; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai ieškovas D. B. iš darbo yra atleistas LR DK 125 straipsnio pagrindu(šalių susitarimu), išmokant dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmoką ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas(b.l. 55, 56, 57,58). Apeliantas teigia, kad jis iš darbo nurodytu pagrindu yra atleistas nepagrįstai, nes faktiškai nutraukti darbo sutarties nenorėjo, o su pareikštu darbdavio pasiūlymu sutiko neturėdamas kitos išeities, kadangi priešingu atvejų būtų atleistas administracijos iniciatyva kitu pagrindu. Aplinkybę, kad ieškovas galėjo būti atleistas iš darbo pagal LR DK 136str.3d. patvirtina byloje esantis darbdavio įsakymas, nors su juo ieškovas supažindintas ir nebuvo (b.l. 54). Tačiau kolegija mano, kad vien šis faktas neduoda pagrindo ieškovo atleidimą iš darbo šalių susitarimu pripažinti neteisėtu, kadangi būtina atsižvelgti į byloje esančius įrodymus ir teismo nustatytas kitas aplinkybes, kurių pagrindu galima daryti išvadą dėl darbuotojo tikrosios valios išreiškimo ir atleidimo teisėtumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui dar 2008-04-15 buvo paskirta drausminė nuobauda(papeikimas), kadangi jis, neturėdamas UAB „Constructus“ vadovų sutikimo ir leidimo, pasitelkęs kitus įmonės darbuotojus dalyvavo Lukiškių aikštės sutvarkymo konkurse (b.l.24-35). Tai rodo, kad D. B. savo darbo vietoje vykdė užduotis nesusijusias su jam tiesioginio vadovo A. T. pavestomis. Paskirta nuobauda yra galiojanti, nes ji nebuvo apskųsta ir panaikinta. Tikrinti šios nuobaudos pagrįstumo teismas neprivalo, nes to neprašo ir ieškovas. Be to, ieškovas iš darbo yra atleistas ne darbdavio iniciatyva, t.y. ne pagal DK 136str.3d.1p. Bylos duomenys taip pat rodo, kad ieškovas ir po nuobaudos paskyrimo sistemingai pažeidinėjo vidaus darbo tvarkos taisykles ir nerūpestingai atliko savo darbą. Šią aplinkybę iš esmės pripažino pats D. B. , rašydamas pasiaiškinimus(b.l. 36-43). Pažymėtina ir tai, kad D. B. pripažino, jog jo vadovaujamos grupės darbas nebuvo pakankamai efektyvus ir jis dar 2008-03-05 gavo darbdavio pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (b.l. 5). Su šiuo pasiūlymu ieškovas iš esmės sutiko, tačiau sutartis faktiškai liko nenutraukta tik dėl darbdaviui nepriimtinos darbuotojo pareikalautos išeitinės išmokos dydžio. Analogišką pasiūlymą darbdavys raštu ieškovui pateikė 2008-06-10, su kuriuo suderinęs atleidimo iš darbo sąlygas ieškovas sutiko tą pačią dieną ir buvo atleistas pagal DK 125str.(b.l. 55, 56, 57). Tai rodo, kad ieškovui darbdavio pasiūlymas negalėjo būti netikėtas, dėl ko jis sprendimą priėmė nelaukdamas 7 dienų numatyto termino apsisprendimui. Todėl kolegija sprendžia, kad atleidžiant ieškovą iš darbo šalių susitarimu, DK 125str. nuostatos pažeistos nebuvo, nes ieškovas sutiko su atleidimo sąlygomis ir toliau dirbti įmonėje neketino.

Kolegija taip pat pažymi, kad ieškovas yra silpnesnioji darbo santykių pusė, tačiau darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo tinkamai vykdyti tiesiogines savo pareigas, laikytis įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių ir kitų galiojančių lokalinių aktų (DK 227, 228, 230, 232str.). Todėl kolegija mano, kad darbdavio kontrolė ir reikalavimas darbuotojui pateikti informaciją ar pasiaiškinti dėl atliekamų darbų, padarytų darbo drausmės pažeidimų, kuriuos faktiškai pripažįsta ir pats darbuotojas, o taip pat šią aplinkybę patvirtina kita byloje esanti medžiaga, negali būti laikomas neteisėtu spaudimui, kuris duotų pagrindą esamoje situacijoje atleidimą iš darbo pagal DK 125str. pripažinti neteisėtu. Kolegija mano, kad ieškovas turėjo galimybę nepriimti darbdavio pasiūlymo dėl darbo sutarties nutraukimo ir laukti tolimesnių veiksmų bei juos ginčyti, jeigu jie būtų nepriimtini. Tuo tarpu ieškovas, įvertinęs susidariusią padėtį ir neturėdamas noro dirbti įmonėje, savo valia priėmė darbdavio pasiūlymą, pasirašydamas abiems pusėms priimtiną susitarimą(b.l.56), kurio atskirai net ir neginčija. Tai rodo, kad ieškovo argumentai dėl atleidimo iš darbo neteisėtumo yra nepagrįsti.

Kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas buvo neaktyvus ir šališkas. Kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, tai sprendimas yra priimtinas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjus bylą ir tinkami įvertinus byloje esančius įrodymus. Liudytoju buvo apklaustas ir ieškovo tiesioginis vadovas, kuris įmonėje jau nedirba, todėl negali būti šališkas. Tuo tarpu nepalankus ieškovui sprendimas negali būti laikomas teismo šališkumu, nes byla yra išnagrinėta laikantis įstatymo reikalavimų. Atmestini apelianto argumentai ir dėl įrodymų rinkimo teismo iniciatyva, nes kokius dar įrodymus, susijusius su darbuotojo atleidimu šalių susitarimu ar turinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, turėjo surinkti teismas nenurodė nei ieškovas, nei jo atstovas, turintis ir teisinį išsilavinimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. (CPK 326str.1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8169-735/2008 palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėPetras Jaržemskis