- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-11
- Bylos Nr.
- eI-2964-331/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- Gilberto A
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai
- Advokatai
- Simona Jašmontaitė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Gilberto A. O. (Gilbert A. O.) skundą atsakovei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba) Pasų poskyris, išnagrinėjęs pareiškėjo 2018 m. kovo 15 d. prašymą išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę (toliau – ir kortelė), 2018 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 00001 (toliau – ir Sprendimas) neišduoti Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui G. A. O. Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės (b. l. 18–20).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6) prašydamas: 1) panaikinti Migracijos valdybos 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 00001; 2) įpareigoti Migracijos valdybą išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę iš naujo.
3. Paaiškina, kad Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė pareiškėjui išduota pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“(toliau – ir Įstatymas) 101 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę, kai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu, pasinaudojusiu laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, ar pas jį.
3.1. Atvejai, kada Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama, nustatyti Įstatymo 106 straipsnio 1 dalyje.
3.2. Vadovaujantis Įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu išvykstama iš Lietuvos Respublikos gyventi ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai nebuvimas Lietuvos Respublikoje yra susijęs su svarbiomis priežastimis (pavyzdžiui, dėl nėštumo, sunkios ligos, mokymosi).
3.3. Direktyvos 2004/38/EB 11 straipsnio, reglamentuojančio leidimo gyventi šalyje kortelės galiojimą, 2 dalyje numatyta, kad leidimo gyventi šalyje kortelės galiojimas nenutrūksta dėl trumpalaikiu išvykų, ne ilgesnių kaip šeši mėnesiai per metus, arba ilgesnių išvykų, susijusių su privalomąja karine tarnyba, ar vienos ne ilgesnės kaip 12 mėnesių iš eilės išvykos dėl svarbių priežasčių, pvz., nėštumo ir gimdymo, sunkios ligos, studijų ar profesinio parengimo, arba paskyrimo į kitą valstybę narę arba trečiąją šalį.
4. Direktyvos 2004/38/EB nuostatos neturi įtakos valstybės narės nustatytoms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, kurios yra palankesnės asmenims, kuriems taikoma ši direktyva (Direktyvos 2004/38/EB 37 str.), todėl 106 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas teisinis reguliavimas, kuris nagrinėjamos bylos aplinkybėmis yra palankesnis asmeniui, kuriam jis taikomas, nei numatytas Direktyvos 2004/38/EB 11 straipsnio 2 dalyje, gali būti nustatytas.
5. Pažymi, kad pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos gyventi ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau šis 6 mėnesių laikotarpis nebuvo nepertraukiamas.
6. (duomenys nekslebtini) pareiškėjas sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete M. O. ir 2017 m. kovo 16 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Įstatymo 43 straipsniu.
7. Nesutiko su atsakovės Sprendime nurodytais motyvais dėl jo santuokos vertinimo.
7.1. Nurodo, jog pareiškėjas į Vokietiją išvyksta su tikslu dirbti ir išlaikyti savo šeimą, kadangi nerado darbo Lietuvoje (Vokietijoje nuo 2017 m. sausio 9 d. dirba įmonėje „Clean Angels“ valytoju).
7.2. Reziduodamas Vokietijoje siunčia pinigus savo sutuoktinei, taip jai padėdamas išlaikyti bendrą namų ūkį ir padėti jai finansiškai individualiai (šiuo metu ji nedirba). Be to, jo sutuoktinė taip pat buvo apsigyvenusi kartu su pareiškėju Vokietijoje – gyveno apie tris mėnesius, dirbo toje pačioje įmonėje, tačiau nesugebėjusi adaptuotis vėliau grįžo į Lietuvą. Sutuoktiniai palaiko ryšius telefonu ar per socialinius tinklus.
7.3. Adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gyveno studijų metu.
8. Paaiškina, jog jo sutuoktinės nurodyti teiginiai apie jų neva fiktyvią santuoką buvo tuo metu vykusio konflikto padarinys.
9. Iš to seka, jog konstatuoti, kad asmenys neveda bendro ūkio ir negyvena kartu nėra absoliučiai jokių pagrindų.
10. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamasi jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
11. Atsakovė Migracijos valdyba atsiliepime (b. l. 21–27) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
12. Atsiliepime į skundą paaiškina, kad Migracijos valdybos valstybės tarnautojas, vadovaudamasis Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), nagrinėdamas ir susipažinęs su pareiškėjo asmens byloje esančiais dokumentais, įvertinęs visų turimų faktinių duomenų visumą bei su G. A. O. santuoka susijusias aplinkybes ir duomenis apie jo šeiminę padėtį, nustatė, kad pastarojo santuoka su M. O. yra fiktyvi.
12.1. Nagrinėjimo metu nustatytas nė vienas veiksnys, dėl kurio vėliau vadovaujantis Įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktais atsiranda pagrindas naikinti kortelę, todėl atsisakyta G. A. O. išduoti kortelę.
12.2. Migracijos valdyba 2018 m. balandžio 19 d. išsiuntė surinktus dokumentus ir pareiškėjo asmens bylą į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos spręsti klausimą dėl G. A. O. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. T7410635, išduoto 2017 m. gegužės 19 d., galiojančio iki 2018 m. gegužės 19 d., panaikinimo, kadangi 2018 m. balandžio 13 d. Migracijos valdyba nustatė, kad sudaryta Lietuvos Respublikos pilietės M. O. ir Nigerijos Federacinės Respublikos piliečio G. A. O. santuoka yra fiktyvi.
13.3. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 2018 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-8) 11U-611 (00649), panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7410635, galiojantį iki 2018 m. gegužės 19 d.
14. Pažymi, jog surinktų duomenų visuma patvirtina, kad G. A. O. siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 ,,Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, nustato, kad Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje, siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimas šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (Lietuvos migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 papunkčiai).
15. Teismo posėdyje atsakovės atstovės prašė pareiškėjo skundą atmesti, remdamosis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
16. Šioje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Migracijos valdybos 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 00001 (b. l. 18–20, 66–68), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2018 m. kovo 15 d. prašymą ir išduoti jam Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę.
17. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad 2018 m. kovo 15 d. Migracijos valdyboje buvo gautas pareiškėjo prašymas išduoti ar pakeisti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę (b. l. 28–32). Migracijos valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2018 m. kovo 15 d. prašymą, 2018 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 00001 neišduoti Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui G. A. O. Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės (b. l. 18–20, 66–68).
18. Leidimai laikinai gyventi užsieniečiams išduodami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 1V-290 patvirtinto Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 1V-507 redakcija) nuostatos. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi. Jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad esant rimtam pagrindui manyti, jog sudaryta fiktyvi santuoka, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 62 dalį, fiktyvi santuoka – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, santuoka, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių.
19. Veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka arba registruota partnerystė yra fiktyvi nustatyti Aprašo 69 punkte, t. y. susituokus arba sudarius registruotos partnerystės sutartį negyvenama kartu (69.1 punktas); sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, netvarko bendro ūkio (69.2 punktas), iki santuokos arba iki registruotos partnerystės sutarties sudarymo asmenys niekada anksčiau nebuvo susitikę (69.3 punktas); sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, apie save, apie pirmąjį susitikimą arba apie kitas su jais susijusias aplinkybes pateikia prieštaringus duomenis (69.4 punktas); sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, nekalba abiem suprantama kalba (69.5 punktas); santuokai arba registruotos partnerystės sutarčiai sudaryti buvo sumokėti pinigai (69.6 punktas); yra įrodymų, kad vienas ar abu sutuoktiniai praeityje buvo sudarę fiktyvių santuokų arba kad vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, praeityje buvo sudarę fiktyvių registruotų partnerysčių (69.7 punktas); yra kitų požymių, kad vienas ar abu sutuoktiniai yra sudarę fiktyvią santuoką arba kad vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, yra sudarę fiktyvią registruotą partnerystę (69.8 punktas).
20. Todėl įvertinus šias teisės aktų nuostatas, Migracijos valdyba turi pareigą nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl šeimos susijungimo iš esmės, vertinti pateiktus dokumentus, taip pat dokumentus, esančius pareiškėjo asmens byloje, prašyti paaiškinimų iš pareiškėjo, reikalauti dokumentų iš kitų institucijų, vadovautis gero administravimo principais bei priimti dėl jų sprendimus.
21. Atsakovė, nagrinėdama pareiškėjo G. A. O. prašymą išduoti kortelę, susipažinusi su jo asmens byloje esančiais dokumentais ir įvertinusi visas su G. A. O. santuoka susijusias aplinkybes bei duomenis apie jo šeiminę padėtį, nustatė, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjo santuoka su M. O. yra fiktyvi.
22. Migracijos valdyba konstatavo, kad pareiškėjo santuoka yra fiktyvi – sudaryta siekiant legalizuoti pareiškėjo buvimą Šengeno erdvėje, sutuoktiniai kartu negyvena, bendro ūkio neveda, bendro gyvenamojo ploto, vaikų neturi, užsienietis gyvena užsienyje, be to, pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai ekonominiai ir socialiniai ryšiai (pareiškėjas Lietuvoje būna retai ir Lietuvoje neturi teisėto pragyvenimo šaltinio).
23. Atsakovė nustatė ir patikrino visą eilę aplinkybių, siekdama nustatyti pareiškėjo santuokos sudarymo tikslus.
23.1. 2017 m. kovo 17 d. atlikus pareiškėjo ir M. O. apklausą dėl sudarytos santuokos įvertinimo, nustatyta, kad į esminius klausimus pastarieji atsakė skirtingai. Patikrinus sutuoktinių faktinę gyvenamąją vietą, kurią nurodė pareiškėjas prašyme-anketoje nustatyta, kad nei jis, nei M. O. anketoje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) negyvena. Taip pat patikrintas adresas (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjo gyvenamoji vieta deklaruota nuo 2013 m. lapkričio 13 d. ir (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjo žmona su tėvais nuomojasi butą, bei nustatyta, kad pareiškėjas adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) negyveno ir negyvena. 2018 m. balandžio 13 d. nuvykus į Mykolo Romerio universitetą paaiškėjo, kad pareiškėjas studentų bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini) taip pat negyvena.
23.2. Iš M. O. 2018 m. balandžio 12 d. paaiškinimų nustatyta, kad po santuokos sudarymo, t. y. po (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio ar gegužės mėnesį pareiškėjas išvyko į Vokietiją ir į Lietuvą atvyko vieną ar du kartus. M. O. nurodė, jog ji su vyru kartu faktiškai negyveno ir bendro ūkio nevedė, pareiškėjui ji buvo reikalingą tam, kad jis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir galėtų teisėtai išvykti į Vokietiją. Migracijos valdyboje gauto 2018 m. balandžio 11 d. pareiškėjo elektroninio laiško tekstas patvirtina, kad jis šiuo metu yra Vokietijoje.
24. Nagrinėjimo metu atsakovė, siekdama pareiškėjui suteikti realią galimybę pateikti paaiškinimus dėl jo pateiktų duomenų, nustatytų faktų dėl santuokos įvertinimo ir pastarojo gyvenimo Lietuvoje, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodytas kaip kontaktinis prašyme-anketoje) bandė susisiekti su pareiškėju, tačiau tinklo operatorė atsakė, kad tokio numerio nėra. Tuomet susisiekė su pareiškėju elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir gavo patvirtinimą, kad pareiškėjas šiuo metu yra Vokietijoje. Ši aplinkybė patvirtina M. O. paaiškinime nurodytas faktines aplinkybes dėl sutuoktinio buvimo, gyvenimo ir ryšio su Vokietija.
25. Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę pareiškėjui išduoti atsisakyta, nes sutuoktiniai kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, pareiškėjas gyvena užsienyje. Teismo vertinimu, išvadai, kad tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės sudaryta santuoka yra fiktyvi, pagrįsti buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, kurių pareiškėjas nepaneigė, nors turėjo realias ir objektyvias galimybes tai padaryti. Pareiškėjo atstovės skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas padeda M. O. finansiškai nepatvirtina bendro ūkio vedimo ir galėtų būti vertinama kaip atlygis už fiktyviai sudarytą santuoką.
26. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Migracijos valdyba surinko pakankamai faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad tarp pareiškėjo ir M. O. sudaryta santuoka yra fiktyvi, teisingai jas įvertino, todėl turėjo teisinį pagrindą neišduoti Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui G. A. O. Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės. Pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti ginčijamą sprendimą bei įpareigoti Migracijos valdybą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl kortelės išdavimo iš naujo teismas nenustatė, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
27. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261- 3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. A. O. (G. A. O.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.