Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-604-988/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-05
Bylos Nr.: 1A-604-988/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-38023-2017-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aušra Bielskė, Darius Pranka
Nuteistasis: R. Š.
Advokatai: Vidmantas Baumila

Kategorijos

1.1.8.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.10.5pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-604-988/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38023-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.2.14.3.1; 1.2.26.2; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,nuteistajam R. Š. (R. Š.), jo gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo

R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį (2017 m. liepos 27 d. epizodas) – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 284 straipsnį – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2017 m. spalio 24 d. epizodas) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta R. Š. subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta R. Š. 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžiais ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, pakeitusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendį, paskirtomis arešto bausmėmis prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant po dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžiais bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, pakeitusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendį, paskirtų bausmių, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, skirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

A. T. (A. T.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį: 1) būti namuose nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min.; 2) pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. T. skirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį: 1) būti namuose nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min.; 2) pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. T. skirta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį: 1) būti namuose nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min.; 2) pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.

Šiuo nuosprendžiu civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš R. Š. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 44,39 Eur turtinei žalai dėl M. M. (M. M.) gydymo atlyginti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš R. Š. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 183,99 Eur turtinei žalai dėl V. K. (V. K.) gydymo atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš R. Š. bei A. T. solidariai G. B. naudai 300,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš R. Š., V. K. naudai priteista 128,00 Eur turtinei žalai atlyginti bei 300,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Sostinės mėsinė civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. Š. UAB Sostinės mėsinė naudai priteista 677,16 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. Š. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą ir tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,76 promilių neblaivumo laipsnis), 2017 m. liepos 27 d., apie 17 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), krūmuose, žodinio konflikto metu dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam M. M. į veido sritį ir du smūgius į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. M. nosikaulių lūžį, kas pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o, pastarajam praradus sąmonę ir pargriuvus ant žemės, nuplėšė nuo pečių ir taip pagrobė M. M. priklausančią rankinę, 10,00 eurų vertės, su joje buvusiais mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“, modelis „GT-S7390“, 60,00 eurų vertės, piniginę, 8,00 eurų vertės, kurioje buvo M. M. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas, banko „Swedbank“, akcinės bendrovės mokėjimo kortelė, 18,00 eurų grynųjų pinigų, iš viso pagrobė turto už 96,00 eurus. Šiais veiksmais R. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, R. Š. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis 2017 m. spalio 20 d., apie 21 val. 00 min., viešoje vietoje – 12 (dvyliktojo) maršruto autobuse, važiuojančiame ties (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,63 promilių neblaivumo laipsnis), matant pašaliniams asmenims, veikdamas kartu su A. T., savo įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad be jokios priežasties veikdami kartu priėjus prie nukentėjusiojo G. B. jam bendrai sudavė ne mažiau 5 (penkių) smūgių į galvos ir veido sritį, tuo padarydami nukentėjusiajam kairės momeninės srities, kaktos, dešinės ausies kaušelio odos nubrozdinimus, apatinės lūpos raudonio kraujosruvą, 21 (dvidešimt pirmojo) danties iškritimą, dešinės akies vokų-dešinio skruosto poodinę kraujosruvą su kraujosruva akies obuolio junginėje, kas pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o G. B. į pagalbą atbėgusiam nukentėjusiajam V. P. veikdami kartu sudavė V. P. į galvos sritį, nuo smūgio V. P. nugriuvus ant grindų, bendrai kojomis sudavė ne mažiau 15 (penkiolikos) ir ne daugiau 20 (dvidešimt) smūgių į veido ir galvos sritį, tuo sukeldami jam fizinį skausmą, tokiais savo bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šiais veiksmais R. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

3. Taip pat R. Š. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą ir tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą 2017 m. spalio 24 d., laikotarpiu nuo 10 val. 15 min. iki 12 val. 00 min., važiuojant autobusu iš Skaidiškių į Vilniaus stotį, iš striukės šoninės kišenės ištraukė atlenkiamą peilį sakydamas nukentėjusiajam V. K., kad jis pažiūrėtų, ką jis turi, ir tokiu būdu jį įbaugindamas atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis, o, išlipus Vilniaus autobusų stotyje, priėjęs prie nukentėjusiojo, liepė grasindamas jam eiti su juo, einant reikalavo nukentėjusiajam nupirkti alaus, nukentėjusiajam nupirkus alaus, liepė atiduoti jam (R. Š.) banko „Swedbank“, akcinės bendrovės mokėjimo kortelę, priklausančią nukentėjusiajam, ką išsigandęs nukentėjusysis ir padarė, atėjus iki statybvietės adresu (duomenys neskelbtini), vertė nukentėjusįjį gerti alų, po ko, ištraukęs kastuvą, juo vieną kartą sudavė nukentėjusiajam per kojas ir šlaunis, kastuvui sulūžus, dar vieną kartą kastuvo kotu sudavė nukentėjusiajam per galvą, po smūgio nukentėjusiajam V. K. nukritus ant žemės, reikalavo jam atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, piniginę ir pasakyti banko mokėjimo kortelės PIN kodą, ką nukentėjusysis ir padarė (nurodė klaidingą PIN kodą), tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam V. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 4“, 45,00 eurų vertės, su jame buvusia „Tele2“ Sim kortele „Pildyk“, vertės nesudaro, iš piniginės, kurią išsigandęs jam pats padavė nukentėjusysis V. K., pagrobė 23,00 eurų grynųjų pinigų, iš viso turto už 68,00 eurus, po ko grasindamas nukentėjusiajam, jei jis kam papasakos, kas įvyko, dar keturis kartus kastuvo kotu sudavė nukentėjusiajam per pečius, kairę ranką ir galvą, dėl ko nukentėjusysis prarado sąmonę, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas viršugalvyje, abiejuose žastuose, abiejose šlaunyse, abiejuose keliuose ir abiejuose blauzdose, odos nubrozdinimus dešiniame kelyje ir kairėje blauzdoje, kas pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais R. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

4. Be to, R. Š. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 6 d., 20 val. 00 min., iki 2017 m. lapkričio 7 d., 06 val. 30 min., išdaužė UAB Sostinės mėsinė priklausančios parduotuvės „Sostinės mėsinė“, esančios (duomenys neskelbtini), lango stiklą, 84,88 eurų vertės, ir, tokiu būdu patekęs į parduotuvę, pagrobė kasos aparatą „IP10000248“, 125,00 eurų vertės, su jame buvusiais 40,00 eurų grynųjų pinigų, tokiais savo veiksmais pagrobė UAB Sostinės mėsinė 165,00 eurų vertės priklausantį turtą. Šiais veiksmais R. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

5. A. T. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis 2017 m. spalio 20 d., apie 21 val. 00 min., viešoje vietoje – 12 (dvyliktojo) maršruto autobuse, važiuojančiame ties (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,06 promilių neblaivumo laipsnis), matant pašaliniams asmenims, veikdamas kartu su R. Š., savo įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad be jokios priežasties veikdami kartu priėjus prie nukentėjusiojo G. B. jam bendrai sudavė ne mažiau 5 (penkių) smūgių į galvos ir veido sritį, tuo padarydami nukentėjusiajam G. B. kairės momeninės srities, kaktos, dešinės ausies kaušelio odos nubrozdinimus, apatinės lūpos raudonio kraujosruvą, 21 (dvidešimt pirmojo) danties iškritimą, dešinės akies vokų-dešinio skruosto poodinę kraujosruvą su kraujosruvą akies obuolio junginėje, kas pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o G. B. į pagalbą atbėgusiam nukentėjusiajam V. P., veikdami kartu sudavė V. P. į galvos sritį, nuo smūgio V. P. nugriuvus ant grindų, bendrai kojomis sudavė ne mažiau 15 (penkiolikos) ir ne daugiau 20 (dvidešimt) smūgių į veido ir galvos sritį, tuo sukeldami jam fizinį skausmą, tokiais savo bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šiais veiksmais A. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

6. R. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendį ir už jo padarytas veikas jam skirti mažesnio dydžio galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. Š. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę neturi galimybės atlyginti iš jo priteistą turtinę ir neturtinę žalą. R. Š. siekia, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, įsidarbinti ir kuo greičiau atlyginti iš jo priteistą žalą. R. Š. prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į jo jauną amžių.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis R. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmetamas

9. Šioje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas tik R. Š. paskirtos galutinės bausmės dydis. Atsižvelgiant į tai, ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

10. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

11. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal šio straipsnio 3 dalį nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu. Pažymima, kad pagal BK 50 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Jeigu skiriama bausmė pagal šio kodekso 64 straipsnį, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, gali būti paskirta iki dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

13. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam R. Š. paskyrė teisingas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę.

14. R. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir tris apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje (du epizodai), 178 straipsnio 2 dalyje. R. Š. padaryti nusikaltimai vertinami kaip pavojingi tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau aprašytas) jų padarymo aplinkybes.

15. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas (2017 m. liepos 27 d. epizodas) įvykdytas viešoje vietoje. R. Š. keliskart sudavė smūgius į gyvybiškai svarbias M. M. kūno vietas (veido ir galvos sritis). Dėl tokių smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė skaudžius kūno sužalojimus, pavyzdžiui, nosikaulių lūžį, be to, netgi prarado sąmonę. R. Š. nuplėšė rankinę nuo nukentėjusiojo pečių, tokiu būdu sugadindamas svetimą turtą.

16. BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas taip pat įvykdytas viešoje vietoje – autobuse, tai yra stebint autobuso keleiviams, vairuotojui, keleiviui iškviečiant policiją (t. 1, b. l. 144–148, 156, 165, 179) ir tokiu būdu sutrikdant visuomenės rimtį bei tvarką. Pažymima, kad R. Š. kartu su A. T. sudavė nukentėjusiesiems, ypač G. B. padėjusiam V. P., itin daug smūgių, be kita ko, į jautrias kūno vietas (veido ir galvos sritis). Nukentėjusieji patyrė reikšmingus kūno sužalojimus, pavyzdžiui, G. B. neteko danties (t. 1, b. l. 172, 187).

17. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas (2017 m. spalio 24 d. epizodas) pasižymi ilgalaikiškumu (truko beveik dvi valandas), taip pat nusikalstamų veiksmų įvairove (grasinimais panaudoti fizinį smurtą, fizinio smurto panaudojimu), be to, tuo, kad R. Š. bandė nuslėpti nusikaltimą grasindamas ir smurtaudamas prieš nukentėjusįjį. Sprendžiama, kad kastuvu buvo suduoti stiprūs smūgiai nukentėjusiajam, kadangi kastuvas sulūžo. Dėl R. Š. smūgių V. K. krito ant žemės, todėl tik atsitiktinumo dėka išvengė dar skaudesnių sužalojimų.

18. R. Š. įsibrovė į parduotuvę „Sostinės mėsinė“ sugadindamas UAB Sostinės mėsinė priklausantį turtą (langą). Išdauždamas lango stiklą jis sukėlė triukšmą pakankamai judrioje Vilniaus miesto gatvėje. R. Š. pavogė, be kita ko, kasos aparatą, tokiu būdu sutrikdydamas UAB Sostinės mėsinė ūkinių operacijų apskaitą bei jos komercinę ūkinę veiklą.

19. Visas nusikalstamas veikas R. Š. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju, darydamas visas nusikalstamas veikas, R. Š. suvokė pavojingą jų pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

20. R. Š. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veiksmų padarymo motyvas ir tikslas buvo neteisėtu būdu įgyti kitų asmenų nuosavybę. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo atveju, pretekstas buvo sudrausminti G. B., kad šis nesiklausytų R. Š. ir A. T. pokalbio, kadangi R. Š. ir A. T. suprato, jog nukentėjusieji klausosi R. Š. ir A. T. pokalbio (t. 1, b. l. 156, 165, t. 2, b. l. 16, 29). R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vagystę padarė, nes jam reikėjo pinigų maistui (t. 2, b. l. 160). Vis dėlto, tokios priežastys negali būti laikomos svarbiomis, pateisinančiomis nusikaltimų padarymą.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys, žemiau išdėstomi duomenys, iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį R. Š..

22. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis R. Š. Lietuvos Respublikoje per santykinai neilgą laikotarpį – pastaruosius penkerius metus – teistas šešis kartus už padarytas nusikalstamas veikas. Iš jų R. Š. teistas keturis kartus už viešosios tvarkos pažeidimą (pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį), du kartus už vagystę (pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį). R. Š. nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą.

23. Skundžiamu nuosprendžiu R. Š. nuteistas septintąjį kartą, vėl už nusikaltimą viešajai tvarkai ir nuosavybei bei kitus nusikaltimus. Visus šiuos nusikaltimus R. Š. padarė per vienuolika mėnesių po jo paskutinio nusikaltimo padarymo 2016 m. gruodžio 20 d., be to, per pusmetį po paskutiniojo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. teismo baudžiamojo įsakymo, priėmimo. Taigi nuteistasis sistemingai daro nusikaltimus, o nusikalstamos veikos iš vagysčių perauga į pavojingesnes – plėšimus. Šios aplinkybės rodo nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą aplinkiniams R. Š. elgesį, kurį siekiant pakeisti, būtina skirti pakankamo griežtumo bausmes.

24. Iki šių veikų padarymo R. Š. už kitų nusikalstamų veikų padarymą buvo skirtos įvairių rūšių bausmės. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta trisdešimt parų arešto bausmė. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir galutinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tai rodo, kad nei laisvės atėmimo bausmės rūšis, nei švelnesnės bausmės rūšys poveikio R. Š. elgesiui nepadarė, nes jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, daugiausiai analogiškas, nurodytas skundžiamame nuosprendyje.

25. Pažymima ir tai, kad administracinių nusižengimų registro 2018 m. rugpjūčio 8 d. duomenimis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka R. Š. baustas keturiasdešimt devynis kartus, tarp jų ir už administracinius nusižengimus, susijusius su viešąja tvarka, nuosavybe (t. 3, b. l. 8–29), kas rodo, kad apeliantas linkęs nesilaikyti teisės aktų nustatytos tvarkos ir visuomenės gyvenimo taisyklių.

26. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. išrašo duomenimis, R. Š. būdamas laisvėje periodiškai dirbo, taip pat ir po jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, tai yra, dirbo nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. kovo 5 d., nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. liepos 1 d. (t. 4, b. l. 42). Vis dėlto, byloje nėra duomenų, kad jis vėliau oficialiai dirbo ar buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2018 m. gruodžio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, nustatyta, kad R. Š. nedirba (t. 4, b. l. 55). Taip pat ir iš 2019 m. sausio 9 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdžio dieną jis oficialiai nedirbo (t. 4, b. l. 94). R. Š. 2019 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje teigė, jog iki jo sulaikymo jis nedirbo, poilsiavo (t. 4, b. l. 178). Taigi didžiąją laiko dalį per pastaruosius kelis metu jis nedirbo. Byloje nėra duomenų, kad jis dirba atlikdamas jam apylinkės teismo paskirtą bausmę.

27. Nors apeliaciniu skundu prašoma atsižvelgti į jo jauną amžių (šiuo metu jam dvidešimt trys metai), tačiau pažymima, kad R. Š. būdamas ir dar jaunesnio amžiaus darė teisės pažeidimus, o ne siekė gyventi stengdamasis nepažeisti įstatymų, kas rodo, jog jis nėra linkęs keisti savo gyvenimo būdo, todėl jo amžius neturi svarbios reikšmės individualizuojant bausmę.

28. R. Š. nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė susitardamas ir veikdamas kartu su A. T., todėl laikoma, kad R. Š. yra bendravykdytojas (BK 24 straipsnio 3 dalis) padarant BK 284 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką. Byloje nenustatyta, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus R. Š. padarė bendrininkaudamas.

29. R. Š. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje (2017 m. liepos 27 d. epizodas), BK 284 straipsnyje, R. Š. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3 t., b. l. 61, 62) ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

30. Atkreipiamas dėmesys, kad R. Š. viešoje vietoje smūgiavo keliskart M. M. į gyvybiškai svarbias kūno vietas – veido ir galvos sritis, buvo abejingas savo smurtinių veiksmų padariniams (nukentėjusiojo kaulų lūžiams, sąmonės praradimui), todėl šios aplinkybės rodo, kad R. Š. lengvas girtumo laipsnis (nustatytos 0,76 promilės alkoholio) neabejotinai turėjo įtakos BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymui.

31. Pažymima, kad darydamas BK 284 straipsnyje nurodytą nusikaltimą jis smurtavo prieš kiekvieną asmenį atskirai kartu su dar kitu asmeniu A. T., jie itin daug kartų smūgiavo nukentėjusiesiems, matant ir esant šokiruotiems aplinkiniams, buvo visiškai abejingi savo veiksmų padariniams, smurtavo, nes nesugebėjo socialiai priimtinu būdu išspręsti konflikto, todėl tai įrodo, kad R. Š. pakankamai didelis girtumo laipsnis (nustatytos 1,63 promilės alkoholio) neabejotinai turėjo įtakos BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymui.

32. R. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis už kiekvieną nusikaltimą apylinkės teismas nustatė tai, kad R. Š. prisipažino padaręs visas baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33. Apeliacinės instancijos teismas pastebi tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino, jog R. Š. atsakomybę sunkina ir aplinkybė, jog BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą R. Š. padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, kad nusikaltimus jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis), apygardos teismas šių sunkinančių aplinkybių nagrinėjamu atveju nepripažįsta.

34. Pažymima, kad savo nusikalstamais veiksmais R. Š. padarė turtinę ir neturtinę žalą kitiems asmenims, kuri priteista tenkinus civilinius ieškinius. Pagrobdamas svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, R. Š. padarė iš viso 677,16 Eur dydžio turtinę žalą UAB Sostinės mėsinė. Pagrobdamas V. K. priklausantį turtą (grynuosius pinigus, mobiliojo ryšio telefoną, alkoholinius gėrimus) bei sugadindamas V. K. kelnes, padarė jam 128,00 Eur dydžio turtinę žalą. Dėl jo smurtinių veiksmų padarant BK 180 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje nurodytus nusikaltimus, nukentėjusieji nuo šių nusikalstamų veikų patyrė neturtinę žalą, kuri apylinkės teismo buvo įvertinta po 300,00 Eur kiekvienam nukentėjusiajam (G. B. ir V. K.), taip pat Vilniaus teritorinės ligonių kasa patyrė iš viso 228,38 Eur gydymo išlaidų. Bendra patenkintų civilinių ieškinių suma sudaro santykinai nemažą 1 633,54 Eur, tai yra 49 MGL (1 633,54 Eur / 1 MGL (38,00 Eur) = 48,99 MGL ~ 49 MGL) sumą. Taip pat pažymima, kad M. M. nereiškė civilinio ieškinio, nors jam nebuvo grąžinta 18,00 Eur grynųjų pinigų (t. 1, b. l. 61, 78). Nei po nusikaltimų padarymo, nei tyrimo metu ar atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, R. Š. nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas atlyginti savo veiksmais padarytą žalą, nors, kaip minėta, po jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo jis dirbo. Todėl jo skundo motyvas, kad šią žalą jis atlygins dirbdamas laisvėje, yra deklaratyvus.

35. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta R. Š. paskyrus tik griežčiausios rūšies, tai yra laisvės atėmimo, bausmes. Pažymima, kad skirti ne laisvės atėmimo bausmę šiuo atveju nėra pagrindo ir dėl to, jog nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės paprastai skiriamos tik asmeniui, kuris teisiamas pirmą kartą už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), o šiuo atveju R. Š. teisiamas jau septintąjį kartą.

36. Pažymima, jog visos R. Š. paskirtos bausmės yra ženkliai mažesnės už baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytus su laisvės atėmimu susijusių bausmių vidurkius. Už BK 180 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes, iš kurių ir laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų. Nagrinėjamu atveju už šio nusikaltimo (2017 m. liepos 27 d. epizodas) padarymą apylinkės teismas R. Š. paskyrė septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra gerokai mažesnę, nei vidurkis (3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Be to, už šio nusikaltimo (2017 m. spalio 24 d. epizodas) padarymą apylinkės teismas R. Š. paskyrė devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra taip pat žymiai mažesnę, nei vidurkis. Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas taip pat numato alternatyvias bausmes, iš kurių ir laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų. Šiuo atveju R. Š. skundžiamu nuosprendžiu paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tai yra mažesnė, nei vidurkis (1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Taip pat ir už BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes, iš kurių ir laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų. Nagrinėjamu atveju už šio nusikaltimo padarymą apylinkės teismas R. Š. paskyrė penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra gerokai mažesnę, nei vidurkis (3 metai 1 mėnuo 15 dienų).

37. Nustatytos R. Š. atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, todėl skiriant mažesnes nei vidurkis bausmes, buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant ženkliai mažesnes nei vidurkis bausmes, didesnė reikšmė buvo teikiama R. Š. atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, nors neigiamai charakterizuojančių tiek patį nuteistąjį, tiek jo padarytas veikas, aplinkybių buvo nustatyta kur kas daugiau. Todėl apylinkės teismo parinkti bausmių dydžiai buvo netgi itin nedideli.

38. Apygardos teismas pažymi, kad paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos tinkamai dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis. Įvertinus tai, kad R. Š. charakterizuojamas neigiamai, jis nekeičia savo elgesio ir gyvenime savo tikslų nesiekia teisėtomis priemonėmis, net ir turint omenyje nuteistojo jauną amžių, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės (vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo) pridėtos nuosprendžiais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžiu) paskirtos švelnesnių – arešto bausmių (po penkiasdešimt parų) –dalys (iš viso vienas mėnuo) yra proporcingos ir teisingos.

39. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšis ir parenkant jų dydį, konstatuoja, jog R. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės už atskiras nusikalstamas veikas bei nustatyti jų dydžiai, taip pat paskirta galutinė subendrinta bausmė yra proporcinga ir jokiu būdu ne per griežta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių kontekste nuteistojo ketinimai įsidarbinti greičiau atlikus laisvės atėmimo bausmę, nors ir teigiamai charakterizuoja R. Š., tačiau nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti sumažinus jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

40. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) XI skyriaus Antrasis skirsnis reglamentuoja laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbą, tarp kita ko, nuteistųjų teisę dirbti ar užsiimti kita veikla (BVK 125, 126 straipsniai). Dėl šios priežasties sprendžiama, jog faktas, kad R. Š. atlieka laisvės atėmimo bausmę, nekliudo jam siekti įsidarbinti pataisos įstaigoje.

41. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – R. Š. paskirtos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas, taip pat paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. Š. (R. Š.) apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aušra BielskėVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėDarius Pranka