Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Unifiedpost“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė Fitek Lt) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Unifiedpost“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė Fitek Lt) skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. S.) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2.1. Pareiškėjas 2020 m. vasario 27 d. gavo Inspekcijos 2020 m. vasario 24 d. sprendimą pareikšti papeikimą ir 2020 m. vasario 25 d. sprendimą dėl 2018 m. rugpjūčio 17 d. skundo pripažinimo pagrįstu. Inspekcija nagrinėjo dar 2018 m. rugpjūčio 17 d. gautus trečiojo asmens skundus, tačiau nė karto apie tai neinformavo pareiškėjo, taip pažeisdama pamatinį teisės į gynybą principą, garantuojamą tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, toliau – ir BDAR) preambulės 4 punktą.

2.2. Pareiškėjas pagal su UAB „Verslo aptarnavimo centras“ (toliau – ir VAC) 2018 m. vasario 22 d. sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018/02/0014 (toliau – ir Sutartis) teikia spausdinimo ir vokavimo paslaugas, jis pats neteikia laiškų pristatymo paslaugų, tą vykdo AB Lietuvos paštas. Pareiškėjas ir VAC 2018 m. gegužės 3 d. sudarė papildomą susitarimą bei Asmens duomenų tvarkymo sutartį. Pareiškėjas užtikrino saugumo reikalavimus, nurodytus Asmens duomenų tvarkymo sutarties priede Nr. 2. Pareiškėjas asmens duomenis tvarko pagal Asmens duomenų tvarkymo taisykles. Iš Inspekcijos Sprendimų matyti, kad Inspekcija 2018 m. rugpjūčio 27 d. gavo du A. S. 2018 m. rugpjūčio 17 d. skundus, kuriuose teigiama, jog iš UAB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) gauto laiško voko langelyje be jo vardo ir pavardės neva buvo matoma papildoma informacija (duomenys neskelbtini), taip pat iš UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (toliau – ir LET) gautame laiške neva taip pat matėsi papildoma informacija. Inspekcijos 2020 m. vasario 24 d. sprendime nurodyta, kad A. S. 2018 m. liepos 16 d. gavo laišką iš LET, kurio voko langelyje buvo matomas rašto pavadinimas „(duomenys neskelbtini)bei teksto dalis (duomenys neskelbtini). Nurodytame sprendime nėra atskleista, ar vokas buvo atplėštas ar kitaip sugadintas, kada A. S. gavo vokus. Iš šio sprendimo galima suprasti, kad laiškas buvo pristatytas A. S. iki šiame sprendime minimo 2018 m. rugpjūčio 17 d. skundo pateikimo. Inspekcijos Sprendimuose tik formaliai nurodyta, kad pareiškėjas neva neužtikrino su VAC sudarytų sutarčių įgyvendinimo ir neva nesiėmė tinkamų priemonių, kad siunčiamo voko langelyje nesimatytų daugiau duomenų negu numatyta Sutartyje. Sprendimuose apskritai nenurodyta, kokių techninių ir organizacinių priemonių buvo imtasi ar kokių priemonių buvo būtina imtis.

3. Papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė:

3.1. Iš Inspekcijos atlikto tyrimo duomenų negalima nustatyti, ar trečiajam asmeniui vokai buvo pristatyti nepažeisti ir neatplėšti. Vienas vokas išsiųstas 2017 m. gegužės 24 d., nors Sutartis su VAC pasirašyta 2018 m. vasario 4 d., skundžiamuose Sprendimuose konstatuoti BDAR pažeidimai, nors jo nuostatos voko išsiuntimo metu dar negaliojo. Kito voko išsiuntimo ir gavimo data nurodoma skirtingai, tačiau Inspekcija to neišsiaiškino. Inspekcija tyrimą vykdė 18 mėnesių, nors teisės aktai nustato maksimalų 6 mėnesių terminą.

3.2. Pareiškėjas 2018 m. liepos mėnesį AB Lietuvos paštui perdavė 32 582 laiškų, skirtų LET ir ESO klientams, kurie vokuojami automatiniu būdu, tačiau pranešimų apie saugumo reikalavimų pažeidimus negauta. Priešingai, nei teigia LET, nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio bevokių laiškų mažėjo, todėl jų paaiškinimai dėl stiprinamų asmens duomenų saugumo priemonių nepagrįsti.

II.

6. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė tokias A. S. 2018 m. rugpjūčio 17 d. skundo dėl UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ laiško voko langelyje matomos papildomos informacijos (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo aplinkybes:

6.1. Inspekcija kreipėsi į UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, kuri 2018 m. spalio 3 d. rašte nurodė, kad pagal 2015 m. kovo 18 d. sudarytą VAC ir LET sutartį, VAC teikia LET klientų aptarnavimo paslaugas, veikdama kaip bendrovės pasitelktas duomenų tvarkytojas, o VAC dokumentų spausdinimo bei pristatymo paslaugas teikia UAB Fitek LT, veikianti kaip LET klientų duomenų subtvarkytojas, su kuriuo sudaryta 2018 m. vasario 22 d. Sutartis. Pagal Sutartį UAB Fitek LT privalo užtikrinti, kad siunčiamuose laiškuose matytųsi tik laiško gavėjo pavadinimas, adresas, dokumento identifikavimo brūkšninis kodas ir pirkėjo logotipas.

6.2. 2018 m. liepos 11 d. A. S. išsiųstą pranešimą UAB Fitek LT atspausdino, suvokavo ir perdavė pašto paslaugų teikėjui AB Lietuvos paštui. UAB Fitek LT paaiškino LET, kad laikantis Sutartyje numatytų reikalavimų vokuojamiems dokumentams bei suderinto maketo, klientams siunčiamų dokumentų teksto per voko langelį nesimato, tačiau lapas gali judėti voke apie 1 cm., todėl LET priėmė sprendimą sustiprinti saugumo priemones ir klientams laiškus siųsti paštu bevokio laiško forma.

7. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į BDAR 32 straipsnio 1 dalies nuostatas sprendė, jog Inspekcija pagrįstai ir teisėtai 2020 m. vasario 24 d. Sprendime konstatavo, kad UAB Fitek LT pažeidė BDAR ir pareiškė pareiškėjui papeikimą.

8. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė tokias A. S. 2018 m. rugpjūčio 17 d. skundo dėl UAB „Energijos skirstymo operatoriaus“ laiško voko langelyje matomos papildomos informacijos (rašto pavadinimas (duomenys neskelbtini)):

8.1. Inspekcija iš ESO pateiktų duomenų nustatė, kad bendrovės klientams yra siunčiami laiškai dėl skolos išdėstymo, siuntimo paslaugos teikėjas ir duomenų subtvarkytojas – UAB Fitek LT, veikiantis pagal su VAC 2018 m. vasario 11 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr.2018/2/001 (toliau – ir Paslaugų sutartis). UAB Fitek LT pagal Paslaugų teikimo sutartį yra įsipareigojęs užtikrinti, kad per voko langelį būtų matomas tik gavėjo vardas ir adresas. VAC 2019 m. spalio 28 d. pateikė Inspekcijai informaciją apie minėtos Paslaugų teikimo sutarties sąlygas.

8.2. Inspekcija įvertino, kad UAB Fitek LT, būdama ESO klientų asmens duomenų subtvarkytoju, tinkamai neužtikrino su VAC sudarytos sutarties įgyvendinimo ir nesiėmė priemonių, kad siunčiamo voko langelyje nesimatytų daugiau duomenų, nei nustatyta sutartyje. Inspekcija priėmė 2020 m. vasario 25 d. sprendimą Nr.3R-176(2.13-1), kuriuo pripažino A. S. skundą pagrįstu, bet nuobaudos neskyrė.

10. Teismas sprendime aptarė BDAR ir ADTĮ 1 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 2 dalies ir 33 straipsnio nuostatas. Teismas taip pat konstatavo, jog sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamus Sprendimus pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamų Sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad skundžiami Sprendimai yra aiškūs, išsamūs, pagrįsti faktais bei argumentais.

12. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Inspekcija, priimdama Sprendimus, turėjo informuoti ir sudaryti galimybes pareiškėjui pateikti savo poziciją, bei pažymėjo, kad Inspekcija, gavusi informaciją iš ESO, LET bei VAC, sprendė, kad gautos informacijos pakanka skundų ištyrimui, todėl į pareiškėją nesikreipė. Teismas vertino, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokios kitos informacijos, kuri galėtų turėti esminę reikšmę atsakovui nagrinėjant A. S. skundus.

III.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Teismas pažeidė principą lex retro non agit (teisės aktų negaliojimo į praeitį), nes 2017 m. ginčo teisiniams santykiams dėl Inspekcijos 2020 m. vasario 25 d. sprendimo taikė tuo metu dar negaliojantį BDAR reglamentavimą. Nei minėtame Inspekcijos sprendime, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodytas tariamo BDAR pažeidimo padarymo laikas. Iš bylos medžiagos (pašto spaudų ant voko) matyti, jog A. S. ESO vardu 2017 m. gegužės 23 d. išsiųstas vokas trečiojo asmens gautas 2017 m. gegužės 24 d. Tai, kad ESO 2018 m. gegužės mėnesį nesiuntė trečiajam asmeniui rašto (duomenys neskelbtini) ESO patvirtino Inspekcijai 2018 m. rugsėjo 25 d. rašte, tačiau minėtų aplinkybių (neteisingai nurodytų laiškų A. S. siuntimo ir gavimo datų) nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas netyrė. Teismas neatsižvelgė, kad UAB Fitek LT, ESO paslaugas pradėjo teikti tik nuo 2018 m. pagal 2018 m. vasario 22 d. sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018/02/0014 (o ginčijamas ESO laiškas A. S. siųstas 2017 m. gegužės mėnesį), todėl neaišku, kodėl Inspekcija ir pirmosios instancijos teismas nustatytiems pažeidimams taikė BDAR nuostatas, kurios pažeidimo padarymo dieną (2017 m. gegužės mėnesį) negaliojo.

15.2. Teismas iš viso netyrė ir nevertino Inspekcijos sprendimuose nurodytos LET 2018 m. spalio 3 d. raštu Inspekcijai pateiktos informacijos, kad LET, stiprindama duomenų saugumo priemones, priėmė sprendimą laiškus spausdinti ant A4 formato popieriaus, jį sulenkiant ir fiksuojant perforavimu ir taip nenaudoti voko, nes byloje pareiškėjas pateikė tai paneigiančius duomenis (kad, lyginant su 2018 m. liepos mėnesiu, bevokių pranešimų 2018 m. lapkričio mėnesį ženkliai sumažėjo). Tokios klaidingos Inspekcijos išvados galėjo nulemti neteisėtų Sprendimų priėmimą, o pareiškėjas, neturėdamas galimybių teikti paaiškinimus Inspekcijos atliekamo tyrimo metu, negalėjo paneigti klaidinančių aplinkybių ir išvadų.

15.3. Teismas taip pat netyrė aplinkybių, ar A. S. skunde nurodyti 2 vokai nebuvo atplėšti ar sugadinti, ir dėl to juose matėsi per daug informacijos, t. y. nenustatė tyrimui reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjas abejoja, kad A. S. būtų daugiau nei metus laiko neatplėšęs 2017 m. gegužės 24 d. išsiųsto voko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2020 m. vasario 24 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui pareikštas papeikimas, ir 2020 m. vasario 25 d. sprendimo, kuriuo trečiojo suinteresuoto asmens skundas pripažintas pagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamais Inspekcijos sprendimais konstatuota, kad pareiškėjas neteisėtai tvarkė trečiojo suinteresuoto asmens duomenis.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, be kita ko, dėl to, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog Inspekcija Sprendimus priėmė neužtikrinusi pareiškėjo teisės būti išklausytam.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Atsakant į pareiškėjo argumentus, susijusius su jo teisės būti išklausytam pažeidimu Inspekcijai nagrinėjant trečiojo suinteresuoto asmens skundus ir priimant Sprendimus, pirmiausiai primintina, kad:

20.1. VAĮ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, turi teisę susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija (1 p.); pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus (2 p.); teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais (6 p.) ir kt.

20.2. ADTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 14 d.) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tikrinamas asmuo, kai Inspekcija savo iniciatyva atlieka tyrimą ir (ar) patikrinimą, pareiškėjas ir skundžiamas asmuo, kai priežiūros institucija nagrinėja skundą, taip pat administracinės baudos skyrimo procedūros metu pažeidimo padarymu įtariamas asmuo turi Reglamente (ES) 2016/679 ir šiame įstatyme nurodytas teises ir pareigas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tikrinamas asmuo, pareiškėjas, skundžiamas asmuo ir pažeidimo padarymu įtariamas asmuo taip pat turi teisę: gauti paaiškinimus apie tyrimo ir (ar) patikrinimo arba skundo nagrinėjimo dalyką ir pagrindą (1 p.); savo iniciatyva pateikti papildomus paaiškinimus ir (ar) informaciją, susijusią su tyrimo ir (ar) patikrinimo atlikimu arba skundo nagrinėjimu (2 p.) ir kt.

20.3. BDAR preambulės 129 punkte nustatyta, kad siekiant užtikrinti nuoseklią šio reglamento taikymo stebėseną ir jo vykdymą visoje Sąjungoje, priežiūros institucijos kiekvienoje valstybėje narėje turėtų vykdyti tas pačias užduotis ir naudotis tais pačiais veiksmingais įgaliojimais, įskaitant tyrimo įgaliojimus, įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų ir skirti sankcijas, taip pat leidimų išdavimo ir patariamuosius įgaliojimus, visų pirma tais atvejais, kai gaunami skundai iš fizinių asmenų, ir, nedarant poveikio baudžiamojo persekiojimo institucijų įgaliojimams pagal valstybės narės teisę, atkreipti teisminių institucijų dėmesį į šio reglamento pažeidimus ir (arba) būti teismo proceso šalimi. <...> Valstybės narės gali nustatyti kitas užduotis, susijusias su asmens duomenų apsauga pagal šį reglamentą. Priežiūros institucijų įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis atitinkamų procedūrinių apsaugos priemonių, nustatytų Sąjungos ir valstybės narės teisėje, nešališkai, sąžiningai ir per pagrįstą laikotarpį. Visų pirma kiekviena priemonė turėtų būti tinkama, būtina ir proporcinga siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, ja turėtų būti gerbiama kiekvieno asmens teisė būti išklausytam prieš imantis konkrečios priemonės, kuri jam padarytų neigiamą poveikį, ir taikoma taip, kad atitinkami asmenys nepatirtų bereikalingų išlaidų ir pernelyg didelių nepatogumų.

21. Byloje nustatyta, ir ginčo nėra dėl to, kad: Inspekcija, nagrinėdama A. S. skundą, kad jo 2018 m. liepos 16 d. gauto LET laiško voko langelyje ir anksčiau jo gauto UAB „Energijos skirstymo operatorius“ laiško voko langelyje matosi asmeninė informacija, nustatė, jog minėtus laiškus, teikdamas spausdinimo ir vokavimo paslaugas UAB „Verslo aptarnavimo centras“, A. S. parengė (išspausdino ir sudėjo į vokus) pareiškėjas; Inspekcija, atlikdama tyrimą, neapklausė pareiškėjo dėl laiškų parengimo aplinkybių, tačiau konstatavo jo neteisėtus veiksmus ir skundžiamu 2020 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjui skyrė pastabą, o skundžiamu 2020 m. vasario 25 d. sprendimu pripažino A. S. skundą pagrįstu.

22. Europos Žmogaus Teisių Teismas formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, jog tam, kad teisė į teismą būtų veiksminga, asmuo turi turėti aiškią, realią galimybę ginčyti aktą, kuriuo yra paveikiamos jo teisės (žr., pvz., 2003 m. balandžio 4 d. sprendimą byloje N. D. prieš Portugaliją (pareiškimų Nr. 2672/03 ir Nr. 69829/01), 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo byloje Lupeni Greek Catholic Parish and Others prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 76943/11) 86 p.). Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Teisė būti išklausytam yra vienas iš teisės į tinkamą procesą elementų (žr., pvz., LVAT 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį byloje Nr. A-2714-602/2020). Taigi turi būti laikomasi principo asmeniui būti išklausytam prieš priimant administracinį sprendimą, kuris gali būti ir turi būti priimtas įvertinus visas reikšmingas klausimo nagrinėjimui aplinkybes, be kita ko, įvertinus ir asmens paaiškinimus ir pateiktus dokumentus.

23. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), pasisakydamas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio (teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą), yra konstatavęs, kad: teisės į gynybą užtikrinimo neatsiejama dalis yra teisė būti išklausytam, kuria, vykdant administracinę procedūrą, bet kuriam asmeniui užtikrinama galimybė tinkamai ir veiksmingai pareikšti nuomonę iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo (žr., pvz., ESTT 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland ir Attorney General, C-277/11, EU:C:2012:744, 87 p., 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo M. prieš Préfet de police ir Préfet de la Seine-Saint-Denis, C-166/13, EU:C:2014: 2336, 46 p.); teisės būti išklausytam turi būti paisoma, net jei taikytinuose teisės aktuose tokio formalumo aiškiai nenumatyta; teisė būti išklausytam taip pat reiškia, kad administracija, rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjusi visą aptariamam atvejui reikšmingą informaciją, turi atidžiai susipažinti su suinteresuotojo asmens pateiktomis pastabomis (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M., C-277/11, EU:C:2012:744, 85,86, 87, 88 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją); šia teise jam, be kita ko, suteikiama galimybė ištaisyti klaidą ar pateikti su asmenine situacija susijusios informacijos, palankios tam, kad sprendimas būtų arba nebūtų priimtas, ir vienokiam ar kitokiam jo turiniui (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo B., C-249/13, EU:C:2014:2431, 37 p.); ši teisė turi leisti administracijai ištirti bylos medžiagą taip, kad ji priimtų sprendimą žinodama visas bylos aplinkybes, ir jį tinkamai pagrįsti, kad suinteresuotasis asmuo prireikus galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę pateikti skundą (pagal analogiją žr. 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo B., C-249/13, EU:C:2014:2431, 59 p.); teisės į gynybą užtikrinimo principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, o teisė būti išklausytam per bet kokią procedūrą yra jo sudedamoji dalis (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo S., C-349/07, EU:C:2008:746, 33 ir 36 p.; 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M., C-277/11, EU:C:2012:744, 81 ir 82 p.; 2014 m. liepos 3 d. sprendimo Kamino International Logistics, C-129/13, EU:C:2014:2041, 28 p.). Analogiškos pozicijos savo jurisprudencijoje laikosi ir LVAT (žr., pvz., 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010, 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014, 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015, 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2014/2014 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija Sprendimo 21 punkte nustatytas faktines aplinkybes įvertinusi Sprendimo 20 punkte paminėto teisinio reglamentavimo ir Sprendimo 22, 23 punktuose paminėtos teismų praktikos kontekste, prieina prie išvados, kad Inspekcija, priimdama skundžiamus Sprendimus, pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam. Inspekcija administracinės procedūros metu nepagrįstai pareiškėjui nesuteikė galimybės deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą iki Sprendimų, galinčių neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo.

25. Pagrindinių procedūros taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas šiuo atveju yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas pripažinti Inspekcijos 2020 m. vasario 24 d. ir 2020 m. vasario 25 d. sprendimus neteisėtais ir juos panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, ir nepagrįstai pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Inspekcijos 2020 m. vasario 24 d. ir 2020 m. vasario 25 d. sprendimus, įpareigoti Inspekciją trečiojo suinteresuoto asmens 2018 m. rugpjūčio 17 d. skundus (reg. Nr. 1R-6515(2.13.) ir Nr. 1R-6514(2.13.)) išnagrinėti iš naujo. Tai konstatavus, kiti pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami, nes jų vertinimas neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu LVAT, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

28. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 5 261,11 Eur (įskaitant pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM)) bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas į bylą pateikė 2020 m. birželio 16 d. pažymą, kurioje detalizuotos suteiktos teisinės paslaugos ir jų įkainiai, t. y. nurodyta, jog už skundo parengimą priskaičiuota 2 173,57 Eur (1 796,34 Eur ir 21 proc. PVM) suma; už rašytinių paaiškinimų parengimą – 1 814,92 Eur (1 512,43 Eur ir 21 proc. PVM) suma; už pasirengimą teismo posėdžiui – 1 260,80 Eur (1 041,98 Eur ir 21 proc. PVM) suma. Byloje buvo pateiktos 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra 3 719,61 Eur sumai (pareiškėjo apmokėta 2020 m. balandžio 22 d.) ir 2020 m. balandžio 20 d. PVM sąskaita faktūra 1 802,93 Eurų sumai (apmokėta 2020 m. gegužės 15 d.).

29. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti 1 857,36 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo rengimą iš atsakovo Inspekcijos, ir šioms išlaidoms pagrįsti pateikė LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros pažymą, pasirašytą vyr. finansininkės, taip pat 2020 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą 4 602,11 Eur sumai, bei 2020 m. lapkričio 19 d. banko patvirtinimą, kad pareiškėjas sumokėjo nurodytą sumą.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos pažymos dėl suteiktų teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo administracinėje byloje yra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje (žr., pvz., LVAT 2019 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-1062/2019). Pažymoje nurodyti administracinės bylos numeris, advokato suteikta teisinė paslauga – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, nurodytas atlyginimo už ją dydis. Teismui taip pat pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir išrašai iš banko sąskaitų.

31. Pareiškėjas prašo priteisti 2 173,57 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalaus užmokesčio dydis už skundo parengimą yra 2,5. Už minėtą paslaugą apmokėta 2020 m. II ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2019 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 358,6 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl pareiškėjo prašoma priteisti suma už skundo parengimą (2 173,57 Eur) neviršija maksimalaus Rekomendacijų nustatyto dydžio – 3 396,5 (2,5 x 1 358,6) ir yra priteisiama pareiškėjui.

32. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 1 814,92 Eur už rašytinų paaiškinimų pirmosios instancijos teismui parengimą. Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, jog maksimali išlaidų suma už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, skaičiuojama taikant 0,4 koeficientą, todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už rašytinių paaiškinimų parengimą – 543,44 Eur (1 358,60 x 0,4), kuris, įvertinus bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ir yra priteisiamas pareiškėjui.

34. Pareiškėjas prašo priteisti 1 857,36 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.9 punktą maksimalaus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą skaičiuojamas taikant koeficientą 2,5. Ši paslauga buvo apmokėta 2020 m. IV ketvirtį, Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis užpraėjusio ketvirčio (2020 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 398,5 Eur, o maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už rašytinių paaiškinimų parengimą – 3 496,25 Eur (1 398,50 x 2,5). Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija maksimalios sumos, ji priteistina pareiškėjui.

35. Pareiškėjas taip pat sumokėjo 34,75 Eur žyminio mokesčio (23,50 Eur už skundo pirmosios instancijos teismui padavimą ir 11,25 Eur už apeliacinio skundo padavimą), kuris taip pat priteistinas pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui priteistina jo pateiktais dokumentais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro 4 609,12 Eur (2 173,57 + 543,44 +1 857,36 +34,75) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Unifiedpost“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė Fitek Lt) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Unifiedpost“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė Fitek Lt) skundą tenkinti, panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. R-171(2.13-1.) ir 2020 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. R-176(2.13-1.), įpareigoti atsakovą Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją trečiojo suinteresuoto asmens A. S. 2018 m. rugpjūčio 17 d. skundus (reg. Nr. 1R-6515(2.13.) ir Nr. 1R-6514(2.13.)) išnagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Unifiedpost“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė Fitek Lt) iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 4 609,12 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus devynis eurus dvylika euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.