Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-08-07 · Civilinė byla Nr. 2S-553-516/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-07
Bylos Nr.
2S-553-516/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė (pran.), Virginija Volskienė, Tatjana Žukauskienė
Pareiškėjas
P. M.
Kategorijos
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-553/2008Procesinio sprendimo kategorija: 110.5; 122.2; 122.3;122.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,

kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės, Tatjanos Žukauskienės,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal P. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas P. M. 2008-04-18 kreipėsi į teismą su prašymu priimti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatyti nepilnamečio sūnaus A. M. laikiną gyvenamąją vietą kartu su tėvu P. M., įpareigoti atsakovę I. M. gyventi skyrium nuo sūnaus, bei priteisti iš atsakovės sūnaus A. M. laikiną išlaikymą – 400 Lt periodinių išmokų iki teismo sprendimo, kuriuo santuoka tarp ieškovo P. M. ir atsakovės I. M. nutraukiama, įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad su atsakove I. M. mėgino skirtis taikiai, tačiau ji iškėlė sąlygą, jog ieškovas jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį padovanotų pilnametei dukrai D. M.. Ieškovui nesutikus su tokiu atsakovės reikalavimu, atsakovė I. M. pradėjo atvirai terorizuoti ne tik ieškovą, bet ir jųdviejų nepilnametį sūnų A. M.. Nurodė, kad atsakovė nė kartą yra sakiusi sūnui, kad po skyrybų jis bus atiduotas į internatą, todėl sūnus bijo motinos, kuri jį ne tik skriaudžia, bet ir žemina. Ieškovas teigė, kad atsakovė yra nestabilios psichikos, todėl 2006 m. buvo gydoma Vilniaus psichikos sveikatos centre. Atsakovė grasina, kad ji ieškovą paliks ne tik be sūnaus, be turto ir pajamų, bet ir grasina susižaloti. Nurodė, kad ypač baiminasi dėl sūnaus sveikatos, dėl jo gyvybės, bijo, kad atsakovė gali imtis fizinio ir psichologinio keršto sūnaus atžvilgiu, kadangi ieškovas ieškinyje dėl santuokos nutraukimo prašo teismo sūnų kviesti į posėdį išklausyti jo nuomonės dėl noro gyventi su vienu iš tėvų.

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2008m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad nepilnametis sūnus A. M. gyvena kartu su atsakove I. M. ir ieškovu. Kol nėra priimtas teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė savo reikalavimo leistinais rašytiniais įrodymais.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas P. M. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008-04-21 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės- tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis neturi galimybės pateikti visapusiškų įrodymų, liudijančių sutuoktinės psichologinį bei fizinį smurtą prieš sūnų: fizinio smurto pėdsakų atsakovė ant sūnaus kūno nepalieka, o apie jo naudojimą apeliantas žino tik iš vaiko žodžių. Net jam būnant namie, sutuoktinė, norėdama išprovokuoti ieškovą, terorizuoja sūnų, kuris po to verkia ir prašo kuo greičiau išvažiuoti kuo toliau nuo motinos. Ieškovo manymu, teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus turėjo išsireikalauti duomenis ir bent jau patikrinti, kokia psichikos liga sirgo atsakovė, kokios galėjo būti tokios ligos pasekmės ir pan. Be to, teismas, gavęs apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo visų pirma reaguoti į prievartos šeimoje naudojimą ir užtikrinti prevencinį šių priemonių poveikį, ypač atkreipiant dėmesį į būtinumą užtikrinti vaikų apsaugą nuo bet kokios prievartos šeimoje. Apelianto teigimu, teismas nesiėmė jokių priemonių, kad apgintų viešąjį interesą ir užtikrintų nepilnamečio vaiko teises.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas vieno iš dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomis ir iki ieškinio pareiškimo (Civilinio proceso kodekso 144 str. 3 d., 148 str. 2 ir 3 dalys). Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys yra numatytos LR CPK 145 str. 1 d.; laikinosios apsaugos priemonės taip pat gali būti numatytos kituose įstatymuose (LR CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Vadovaujantis LR CK 3.65 str. 2 d., šeimos bylose be kitų laikinųjų apsaugos priemonių galimas ir vieno iš sutuoktinių įpareigojimas gyventi skyrium, laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų ar laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas iš vieno iš tėvų (LR CK 3.65 str. 2 d. 1, 2 ir 4 p.). Šių, kaip ir kitų laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų LR CK 3.65 str., taikymo pagrindas yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus; grėsmė vaiko interesams turi būti reali.

Pareiškėjas būtinybę įpareigoti sutuoktinę gyventi skyrium, nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su juo grindžia jo siekiu užtikrinti sūnui saugią socialinę aplinką. Nurodo, jog vaiko motina netgi jo akivaizdoje psichologiškai traumuoja vaiką, o, jam nesant- vaiko atžvilgiu vartoja netgi fizinį smurtą. Šeimos santykių teisinis reglamentavimas, kaip ir būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas LR CK str. 3.65 str., yra grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 3.3 str. 1 d.). Spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas privalo vadovautis vaiko interesais (LR CK 3.174 str. 2 d.). Tais pačiais principais turi būti vadovaujamasi ir nagrinėjant klausimą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos, kaip laikinosios apsaugos priemonės, nustatymo. Tačiau sprendžiant klausimus, kurie liečia nepilnamečių vaikų teises bei jų teisėtus interesus ir jų apsaugą, teismas negali vadovautis vien deklaratyviais vienos iš besiginčijančių šalių argumentais ir, nesant absoliučiai jokių įrodymų, kad vaiko interesai šeimoje yra pažeidžiami, taip radikaliai, kaip prašo pareiškėjas, įsikišti į šeimos santykius ir dar iki bylos iškėlimo teisme įpareigoti vaiko motiną gyventi skyriumi, išspręsti vaiko gyvenamosios vietos klausimą ir kitus su tuo susijusius klausimus. Pareiškėjas, būdamas vaiko tėvu, t.y. vienodai su motina atsakingu už vaiko auklėjimą, taip pat ir už socialiai saugios aplinkos jam sudarymą, nepateikė jokių įrodymų, kad dėl smurto šeimoje (jei toks iš tiesų egzistuoja) būtų kreipęsis į vaikų teisių apsaugos institucijas ar policiją ir kad kokia nors institucija būtų tyrusi šiuos klausimus bei konstatavusi, jog vaiko interesai yra pažeidžiami ir kad dėl tų pažeidimų kalta vaiko motina. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo klausimą) pagrįstai netenkino P. M. prašymo, o atskirojo skundo argumentai, kurie grindžiami taip pat tik deklaracijomis ir paties apelianto samprotavimais, bet negrindžiami jokiais faktiniais duomenimis, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl atskirasis skundas atmestinas, o 2008-04-21 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Pažymėtina, jog bet kurioje proceso stadijoje, pasitvirtinus pareiškėjo nurodomoms faktinėms aplinkybėms (kad motina, gyvendama kartu su sūnumi, jį traumuoja fiziškai ar psichologiškai) teismas galės imtis laikinųjų apsaugos priemonių, parinkdamas jas taip, kad tai geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėKolegijos teisėjai Virginija VolskienėTatjana Žukauskienė