Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei S. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeitė Kauno apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalies (civilinė byla Nr. 2-17599-375/2012) nustatytą J. P. gyvenamąją vietą su atsakove S. P. ir nustatė J. P. gyvenamąją vietą su A. P. jo gyvenamojoje vietoje.iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė vykdymą šios Kauno apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalies (civilinė byla Nr. 2-17599-375/2012): „A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti dukrai J. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Lt ( du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją“.priteisė iš atsakovės S. P. laikiną išlaikymą dukrai J. P. po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2016-04-08, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Nutartį pavedė vykdyti skubiai.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas neteisingai įvertino pateiktą medžiagą. Ieškovas yra naudojęs prieš atsakovę smurtą, baustas dėl kito asmens sveikatos sutrikdymo. Teismas nevertino atsakovės pateikto garso įrašo, kuriame ieškovas grasino atsakovei ir naudojo necenzūrinius žodžius. Dukra iš atsakovės gyvenamosios vietos buvo išviliota apgaule. Ieškovas ne visada gali suvaldyti emocijas ir nėra visiškai aišku, kaip jis elgiasi su dukra, ar jis nedaro neigiamos įtakos dukrai. Byloje nėra pateiktas nei vienas dokumentas, pagrindžiantis ieškovės polinkį vartoti alkoholį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinos dukros gyvenamosios vietos nustatymo, visiškai neatsižvelgė į atsakovė nurodytas aplinkybes. Ieškovas nededa jokių pastangų, kad atsakovė ir dukra bendrautų. Šioje byloje neįrodytas ieškovo geranoriškumas bendraujanti su atsakove. Ieškovas netinkamai rūpinasi dukra, nuo tada, kai dukra gyvena su ieškovu, jai neleidžiama lankyti treniruočių, dukra jaučia įtampą ir spaudimą iš ieškovo pusės.

Ieškovo darbo užmokestis žymiai didesnis, todėl išlaikymas turėtų būti priteisiamas atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Atsakovės motyvai nepagrįsti, neturintys sąsajumo su nagrinėjama byla. Šalių konfliktiniai santykiai yra susidarę ne nepilnametės dukros atžvilgiu, o tarp šalių. Byloje nėra jokių duomenų apie netinkamą ieškovo elgesį dukros atžvilgiu.

Nepagrįstai nurodoma, kad dukra išviliota apgaulės būdu. Mergaitė pati savo noru persikėlė gyventi pas tėvą. Apie ketinimus dukrą perkelti pas save ieškovas informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Taip pat informavo ir atsakovę.

Atsakovės direktorė D. D. patvirtina aplinkybes apie atsakovės netinkamą ir amoralų elgesį, dėl girtavimo ir piktnaudžiavimo alkoholiu, taip pat jos įžeidžiančio ir konfliktiško būdo. Atsakovės kaimynai ieškovui yra ne kartą minėję, kad atsakovė, būdama apsvaigusi, nesirūpina dukros auklėjimu ir priežiūra, ant jos rėkia.

Nepilnametė dukra davė Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kauno apylinkės teismui paaiškinimus, nurodė, kad rinktųsi gyventi su tėčiu, kadangi mama ant jos rėkia. Gyvendama pas motiną mergaitė jaustųsi nesaugi, kadangi atsakovė išgėrusi kelia triukšmą.

Teismas nenustatė, kad ieškovas tinkamai nesirūpintų vaiku. Trenerės raštas tik patvirtina, kad ieškovas niekaip neįtakojo, kad dukra nelankytų gimnastikos treniruočių. Pati mergaitė šiuo metu yra išreiškusi norą nebendrauti su mama. Šiuo metu dukra tiesiog nori pailsėti.

Priteista laikina išlaikymo suma nėra didelė. Po santuokos nutraukimo ieškovas teikė dukrai išlaikymą, mokėjo visą būsto, kuriame atsakovė gyveno su dukra, paskolą, duodavo atsakovei lėšų pragyvinimui. Paskutinius metus atsakovė niekur nedirbo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos duomenis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu S. P. ir A. P. santuoką, (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) apygardoje Didžiojoje Britanijoje, (duomenys neskelbtini) apskaitytą Kauno miesto CMB (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliekant santuokines pavardes atitinkamai – P., P.. Patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pasidalino santuokoje įgytą turtą. A. P. įsipareigojo teikti dukrai J. P. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės dukters J. P. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė kartu su mama S. P. iki to momento, kai dukra sulauks pilnametystės.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu patvirtiną sutarties dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Taip pat prašė nustatyti atsakovės bendravimo su dukra tvarką.

Dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Taigi, esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) su vienu iš tėvų – taikymo kriterijus yra siekis užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai.

Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tačiau faktiškai nuo 2016 m. balandžio pradžios dukra persikraustė gyventi pas tėvą (ieškovą). Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir teismo posėdžio metu mergaitė yra nurodžiusi, kad norėtų gyventi su tėvu, kadangi atsakovė (motina) vartoja alkoholį, išgėrusi rėkauja ir kt. Byloje nėra duomenų, kad vaikas norą gyventi su tėvu būtų išreiškęs prieš savo valią. Teismo vertinimu priešingai, vaikas yra tokio amžiaus, kad iš esmės gali suprasti bei įvertinti konkrečią situaciją ir vienu ar kitu klausimu išreikšti savo nuomonę ar norą. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais atsakovės alkoholio vartojimas. Nurodytą aplinkybę paneigia LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad Raseinių rajono apylinkės teismas adm. byloje Nr. A2.6.-634-674/2016 2016 m. gegužės 23 d. nutarimu S. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. (dėl automobilio vairavimo neblaiviam) skyrė 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams; Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu adm. byloje Nr. A2.6.-5937-358/2016 S. P. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje (Pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų) ir skyrė administracinę nuobaudą – 1 200 Eur baudą su transporto priemonės – automobilio Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks atsakovės elgesys yra laikytinas neigiamą vaikui įtaką darančia aplinkybe, iš esmės prieštaraujančia vaiko interesams ir jų apsaugos kriterijui. Priešingai, byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių netinkamą ieškovo elgesį vaiko atžvilgiu.

Be to, kaip minėta, vaikas nuo 2016 m. balandžio mėn. pradžios faktiškai gyvena su tėvu ir tėvo gyvenamoji vieta vaikui per beveik pusės metų laikotarpį tapo nusistovėjusia ir vaikui įprasta gyvenama vieta. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių ieškovo gyvenamosios aplinkos tinkamumą vaiko fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir sudarančių pagrindą spręsti dėl būtinas ir neišvengiamo keisti vaikui įprastą aplinką, kas tik sukeltų vaikui papildomus neigiamus išgyvenimus ir tokio amžiaus vaikui padarytų didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis faktinių aplinkybių visetu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertindamas vaiko gyvenamosios vietos procesinio sprendimo – dėl laikino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – priėmimo metu tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, taikė laikinąją apsaugos priemonę, reglamentuotą CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir nustatė laikiną (iki teismo sprendimo priėmimo dienos) vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu), taip užtikrinant vaiko fizinę, socialinę ir psichologinę raidą bei jo tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas.

Dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo

Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nustatydamas laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, taip pat priteisė iš atsakovės dukters laikiną išlaikymą po 100 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Iš atsakovės atskirojo skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su nustatyta 100 Eur dydžio išlaikymo suma, nurodo, kad neseniai pradėjo dirbti ir gaunamos pajamos yra minimalios. Galėtų teikti 60 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės.

Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.

CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.192 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiems tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Taigi, nagrinėjant bylą iš esmės, materialinės padėties kriterijus reikšmingas tik materialinio išlaikymo dydžiui nustatyti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priteisiant nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 100 Eur. Nurodyto dydžio laikiną išlaikymą teismas priteisė pagrįstai, atsižvelgdamas į vaiko amžių, bei įvertindamas, kad byloje tiksliai nenustatyti vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis, tačiau siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ir atsižvelgdamas į ieškovo argumentus. Pažymėtina, kad tokio paties dydžio suma prie vaiko laikino išlaikymo turi prisidėti ir ieškovas. Preliminariai įvertinus 11 metų nepilnamečio vaiko poreikius (iš esmės nevertinant vaiko poreikių dydžio ir nesprendžiant ginčo), šioje bylos nagrinėjimo stadijoje iš atsakovės priteista 100 Eur suma yra protingo dydžio ir yra pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų 11 metų amžiaus vaiko minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko turtiniai interesai (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs šalių ginčą iš esmės, turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą, kas reiškia, kad išsamus vaiko poreikių pagal jo amžių vertinimas ir atitinkamai išlaikymo dydžio nustatymas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos naikinti atskirojo skundo argumentų pagrindu, nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės S. P. atskirojo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.