Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties, kuria netenkintas Alytaus pataisos namų direktoriaus teikimas dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. G. Panevėžio apygardos teismo 1995 m. liepos 24 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį, BK 146 straipsnio 3 dalį, BK 278 straipsnio 2 dalį, BK 105 straipsnio 2 punktą, 8 punktą, ir, vadovaujantis BK 24 straipsniu, jam paskirta mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Panevėžio apygardos teismo 2003 m. spalio 16 d. nutartimi nusikalstama veika, kvalifikuota: pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį perkvalifikuota į 2000 m. BK 284 straipsnio 1 dalį; pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 3 dalį perkvalifikuota į 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį; pagal 1961 m. BK 278 straipsnio 2 dalį perkvalifikuota į 2000 m. BK 187 straipsnio 2 dalį; pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 2 punktą, 8 punktą perkvalifikuota į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. lapkričio 11 d. nutartimi pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2003 m. spalio 16 d. nutartį ir panaikino nutarties dalį dėl A. G. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš 1961 m. BK 105 straipsnio 2 punkto, 8 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, Panevėžio apygardos teismo 1995 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 2 punktą, 8 punktą, subendrinta apėmimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2003 m. spalio 16 d. nutartimi pagal 2000 m. BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis ir A. G. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

2. A. G. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo 1 metams bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 5 dalimi, ši paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 1995 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

3. Kauno apygardos teisme 2020 m. sausio 13 d. buvo gautas Alytaus pataisos namų direktoriaus teikimas dėl nuteistajam A. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais bei nuteistojo A. G. skundo argumentais daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad nėra pagrindo A. G. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2007 redakcija) nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, dėl kurio sprendžiamas teikimas, praeityje yra padaręs vieną ar kelis labai sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rūpimos ir saugomos vertybės, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas tokiam asmeniui įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Visų pirma teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Taip pat vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Byloje nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taigi atitinka BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų. Tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui.

10. Iš Alytaus pataisos namų teikimo turinio matyti, kad A. G. bausmės atlikimo metu buvo devyniolika kartų skatintas, pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja individualioje elgesio korekcijos programoje, vengia konfliktinių situacijų bausmės atlikimo vietoje, pripažįsta piktnaudžiavimą alkoholiu kaip lėmusį jo nusikalstamą elgesį, palaiko ryšius su broliu ir seserimi, Alytaus pataisos namuose sutiko dirbti neatlygintinus gerbūvio darbus. Tačiau be išvardintų nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių yra nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių. Per bausmės atlikimo laikotarpį A. G. buvo baustas net dvidešimt penkis kartus, taip pat ir už fizinio smurto naudojimą, pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir nors nei viena nuobauda šiuo metu nebegaliojanti, tačiau apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo.

11. Nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu vertinimas ypač svarbus jo padarytų nusikalstamų veikų kontekste. Skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakyta dėl A. G. įvykdytų nusikaltimų pobūdžio: jis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų žmonių gyvybės atėmimą padarant įvairaus pobūdžio kūno sužalojimus, nusikalstamų veikų metu nuteistasis buvo neblaivus. Iš nuteistojo A. G. asmens bylos matyti, kad savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažįsta tik iš dalies, mano esąs nuteistas nepagrįstai griežta bausme. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir padarymo aplinkybės, taip pat jo požiūris į padarytus nusikaltimus neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas ir tuo pačiu sąlygoja teismo pareigą itin kruopščiai ir atidžiai įvertinti nuteistojo elgsenos pokyčius sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kaip jau minėta, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje fiksuota, kad bausmės atlikimo metu A. G. du kartus naudojo fizinį smurtą prieš kitus nuteistuosius, 2008 m. konflikto metu jis sužalojo kitą nuteistąjį ir būdamas pataisos įstaigoje padarė naują nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės kelia abejonių dėl A. G. pasirengimo išėjus į laisvę siekti savo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama ir pagal OASys metodiką, pagal kurią A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (68 balai). A. G. nusikalstamo rizikos pokytis nuo paskutinio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo sumažėjo tik 4 balais. A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro itin didelis dinaminių balų skaičius – 48 svertiniai taškai, kuriuos bausmę atliekantis asmuo pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir nesuteikia pagrindo išvadai, kad A. G. padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, jis nėra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų ir nenusikalsti.

13. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje teismo nutartyje, BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatos imperatyviai nereikalauja vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką remtis vien OASys metodika. Kiekvienu atveju individualiai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, sąlygojančios išvadą dėl neabejotinos nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste nėra pagrindo pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis A. G. deda pastangas siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau duomenys apie nuteistojo požiūrį į savo veiksmus ir už juos kylančią atsakomybę, nustatytos tvarkos nesilaikymas ir teisėtų reikalavimų sistemingas nevykdymas iki 2018 m. lapkričio 19 d., leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesnės bausmės rūšies bausme, yra per anksti. Nuteistojo A. G. pavojingumas visuomenei kol kas nėra sumažėjęs maksimaliai, jis deda nepakankamas pastangas savo veiksmai parodyti, kad yra pasiruošęs gyventi laisvas ir nenusikalsti. Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nusikaltusio asmens sulaikymas nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo yra viena iš esminių laisvės atėmimo bausmės funkcijų, o valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10 ir kt.).

14. Nuteistasis A. G. skunde nurodė norįs dirbti ir padengti ieškiniu priteistą sumą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad jis yra pasirašęs sutikimą dirbti pasiūlytą darbą Alytaus pataisos namuose, tačiau nėra įdarbintas dėl darbo vietų trūkumo. Atvykus į Alytaus pataiso namus A. G. buvo pasiūlyta dirbti neatlygintinus gerbūvio darbus ir jis 2019 m. birželio 14 d. pateikė prašymą įtraukti jį dirbti nemokamus darbus iki 2 val. per dieną. Vis tik skundžiamoje nutartyje buvo pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad anksčiau bausmės atlikimo metu A. G. net trylika kartų buvo baustas už tai, kad atsisakė dirbti neatlygintinus gerbūvio darbus, už ką jam buvo skirtos įvairios nuobaudos. Kaip matyti iš nuteistojo skundo, siekį dirbti nuteistasis išimtinai sieja su galimybe padengti ieškinio sumą byloje, mano, kad būtent neatlyginta nusikaltimu padaryta žala yra pagrindinė kliūtis teismui svarstyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas pagrįstai nesureikšmino nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo klausimo, kadangi tai yra tik viena iš BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, kurias turi įvertinti teismas sprendžiant, ar yra pasiekti bausmės tikslai ir ar yra pagrindas pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pagrindinė išvada, kurią turi padaryti teismas, vertindamas visas reikšmingas aplinkybes, yra ar nuteistasis, išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Nagrinėjamu atveju teikimą nagrinėjęs teismas, įvertinęs BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą, padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad šiuo metu švelninti A. G. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, nėra pagrindo

15. Tuo pačiu teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo A. G. skundo argumentais, kad situacija, kuomet, vykdomųjų raštų nuteistojo vardu pataisos namuose nėra gauta bei kyla abejonių, ar nukentėjusieji, kurie turi teisę pateikti vykdomuosius raštus byloje, tebėra gyvi, apsunkina BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, susijusios su nusikaltimu padarytos žalos atlyginimu, vertinimą. Teikimą dėl A. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme teikianti institucija privalo išsiaiškinti ir teikime nurodyti aplinkybes, susijusias su asmenimis, turinčiais teisę šioje byloje teikti vykdomuosius raštus ar tokių teisių perėmimu.

16. Nuteistasis A. G. prašė paskirti jam gynėją (advokatą) nagrinėjant skundą dėl apygardos teismo nutarties. Vadovaujantis BPK 364 straipsnio 6 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad skundas nėra paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, nuteistojo A. G. skundą teisėjų kolegija, turėdama diskrecijos teisę nuspręsti, kokia tvarka nagrinėti skundą, išnagrinėjo nerengdama teismo posėdžio, t. y. rašytinio proceso tvarka. Net jeigu teismo posėdis būtų surengtas, jame galėtų, bet neprivalėtų, dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas; šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nestabdytų skundo nagrinėjimo. Todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo skirti A. G. gynėjo (advokato), o teikdamas skundą nuteistasis pasinaudojo savo teisę pareikšti argumentuotą nuomonę dėl skundžiamos nutarties, kuria netenkintas pataisos namų teikimas. Nuteistojo procesinės teisės pažeistos nebuvo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.