Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-25 · Administracinė byla Nr. eI-3859-583/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-25
Bylos Nr.
eI-3859-583/2018
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00359-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3859-583/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00359-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.1; 12.19; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 25 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2018 m. birželio 5 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 2018 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. (6.5)-D2-690 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas:

1) Panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas) 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (6.5)-D2-690 „Dėl A. P. prašymo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);

2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. prašymą dėl atleidimo nuo paskirtos baudos:

3) priteisti pareiškėjo naudai šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde teigia, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija jo atžvilgiu priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.4)-K3-204. Minėtu sprendimu pareiškėjui papildomai priskaičiuota 73 620 Lt (21 321,83 Eur) gyventojo pajamų mokesčio nepriemoka, 58 731 LT (17 009,67 Eur) delspinigių ir 22 086 LT (6 396,55 Eur) dydžio bauda. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. (6.5)-100 nutarė atleisti pareiškėją nuo dalies delspinigių mokėjimo – 7222,94 Eur.

Nurodo, kad 2017 m. spalio 20 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu sumažinti paskirtą baudą. Atsakovas minėtą prašymą perdavė nagrinėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kuri 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 68-190 patvirtinto atsakovo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. (6.5)-100. Egzistuojant kitiems, nei buvo nurodyti 2017 m. spalio 20 d. prašyme, pareiškėjo atleidimo nuo paskirtos baudos pagrindams, 2018 m. kovo 1 d. pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą dėl atleidimo nuo paskirtos baudos. Atsakovas įvertinęs 2018 m. kovo 1 d. prašyme nurodytas aplinkybes, 2018 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. (6.5)-D2-690 nutarė prašymą palikti nenagrinėtu, kadangi nepateikta naujų faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą klausimą dėl atleidimo nuo baudos svarstyti iš naujo.

Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas privalo būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Atsakovo priimtas skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis formaliais pagrindais, neįvertinus 2018 m. kovo 1 d. prašyme išdėstytų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų, kurie skyrėsi nuo 2017 m. spalio 20 d. prašyme nurodytų argumentų.

Atkreipia dėmesį, kad 2017 m. spalio 20 d. prašymo ir 2018 m. kovo 1 d. prašymo reikalavimai skiriasi, kadangi pirmajame prašyme formuluojamas reikalavimas sumažinti paskirtos baudos dydį iki minimalios – 10 proc. dydžio baudos, o vėlesniame prašyme formuluojamas reikalavimas pareiškėją atleisti nuo paskirtos baudos ir tik tuo atveju, jeigu nebūtų pritarta visiškam atleidimui nuo baudos mokėjimo, mažinti baudos dydį iki 10 proc. Pažymi, jog minėti prašymai yra grindžiami skirtingomis teisės normomis. Pareiškėjo nuomone įvertinus šias ir kitas skunde nurodytas aplinkybes, akivaizdu, jog skundžiamas sprendimas yra neišsamus ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame išdėstytais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog 2017 m. liepos 27 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių mokėjimo, kuris susideda iš dviejų dalių: 1) pareiškėjas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 8 straipsniu bei socialinio teisingumo principu, nurodydamas sunkią materialinę padėtį, prašo jį visiškai atleisti nuo paskirtos baudos ir apskaičiuotų delspinigių mokėjimo; 2) pareiškėjas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais prašo sumažinti jam apskaičiuotus delspinigius ir paskirtos baudos dydį iki minimalaus – 10 proc.

Išnagrinėjus minėtą prašymą, priimtas 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas Nr. (6.5)-100, kuriame nutarta pareiškėją atleisti nuo 7222,94 Eur dydžio gyventojo pajamų mokesčio delspinigių mokėjimo, tačiau pareiškėjui palikta prievolė sumokėti 10834 Eur delspinigius ir 5002,28 Eur dydžio baudą. Pareiškėjo skunde minimas 2017 m. spalio 20 d. prašymas, kaip skundas dėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. (6.5)-100 panaikinimo buvo persiųstas nagrinėti VMI. VMI išnagrinėjusi pareiškėjo skundą priėmė 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 68-190, kuriame sutiko su Klaipėdos AVMI 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendime padarytomis išvadomis.

Atsakovas sutinka, jog 2017 m. spalio 20 d. prašyme pareiškėjas formuoja reikalavimą sumažinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu paskirtos baudos dydį iki 10 proc., o 2018 m. kovo 1 d. prašyme keliamas reikalavimas atleisti pareiškėją nuo paskirtos baudos mokėjimo, tačiau atkreipia dėmesį, kad minėtuose prašymuose nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai jau yra išnagrinėti vertinant pareiškėjo 2017 m. liepos 27 d. prašymo pagrįstumą. Pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. prašyme nepateikė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir įvertinos vietos ir centrinio administratorių, nagrinėjant jo 2017 m. liepos 27 d. ir 2017 m. spalio 20 d. prašymus. Pažymi, kad pareiškėjui nepateikus skundo dėl VMI 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 68-190 teisėtumo, mokestinis ginčas laikytinas baigtu ir privalo būti vykdomas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. (6.5)-D2-690 „Dėl A. P. prašymo“, kuriuo atsakovas nutarė palikti nenagrinėtu pareiškėjo A. P. 2018 m. kovo 1 d. prašymą atleisti jį nuo paskirtos baudos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalimi atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Nuo baudų mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Atleidimo nuo baudų tvarką, kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, nustato centrinis mokesčių administratorius (MAĮ 141 straipsnio 3 dalis). Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis MAĮ 113 straipsnio 1 dalimi, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: 1) nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); 2) priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką; 3) netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys, arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad mokesčių mokėtojui atitinkant MAĮ reglamentuotas sąlygas, mokesčių administratorius turi teise priimti sprendimą atleisti jį nuo prievolės mokėti delspinigius ir/ar baudą arba sumažinti mokestinės prievolės dydį.

Asmenų atleidimo nuo baudų ir delspinigių tvarką detaliau reglamentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 „Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 5 punktas numato, kad nuo paskirtų baudų mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas esant MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams. Taisyklių 10 punkte nurodyta, jog mokesčių mokėtojas, prašydamas atleisti jį nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų, turi pateikti mokesčių administratoriui raštišką prašymą atleisti nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų. Vadovaujantis Taisyklių 15.3 punktu, mokesčių mokėtojas, prašydamas atleisti jį nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų, gali kreiptis į vietos mokesčių administratorių, kurio aptarnaujamoje teritorijoje registruotas mokesčių mokėtojas – kai pateikiamas atskiras prašymas.

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. (04.4)-K3-204 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino 2013 m. balandžio 4 d. patikrinimo aktą Nr. AU16-13 ir nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 21 321,83 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 17 009,67 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių ir 6393,55 Eur dydžio baudą. Minėtas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas yra galiojantis ir privalomai vykdomas.

Pareiškėjas 2017 m. liepos 27 d. atsakovui pateikė prašymą „Dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių“, kuriame prašoma jį atleisti nuo prievolės mokėti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu nustatytus gyventojų pajamų mokesčio delspinigius ir baudą. Minėtame prašyme pareiškėjas taip pat nurodo, kad tuo atveju, jeigu atsakovas nuspręs, jog nėra teisinio bei faktinio pagrindo jį visiškai atleisti nuo prievolės mokėti apskaičiuotus delspinigius bei paskirtą baudą, tada įvertinti galimybę sumažinti prievolės dydžius iki minimalaus t. y. 10 proc. Pareiškėjas minėtą prašymą grindžia MAI 8 straipsnyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo principais, taip pat humaniškumo bei pagarbos asmeniui principais, socialinio teisingumo principais, kurių įgyvendinimą reglamentuoja MAĮ 100 straipsnio 1 dalis ir MAĮ 113 straipsnio 1 dalis, akcentuoja sunkią materialinę padėtį. Atsakovas išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. liepos 27 d. prašymą 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. (6.5)-100 „Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų“ nutarė minėtą prašymą tenkinti iš dalies, atleido pareiškėją nuo 7222,94 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių mokėjimo, tačiau likusioje apimtyje prašymą atmetė kaip nepagrįstą t. y. atsisakė pareiškėją atleisti nuo 10 834,40 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 81 Eur žemės mokesčio delspinigių ir paskirtos 5002,28 Eur gyventojų pajamų mokesčio baudos mokėjimo.

Pareiškėjas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad jo 2017 m. liepos 27 d. prašymas „Dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių“ buvo tenkintas tik iš dalies, 2017 m. spalio 20 d. atsakovui pateikė prašymą „Dėl paskirtos baudos sumažinimo“. Minėtame prašyme pareiškėjas prašo atsakovo, remiantis MAĮ 8 straipsniu, MAĮ 113 straipsnio 1 dalimi ir MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi sumažinti jam Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. (0.04)-K3-204 paskirtos gyventojų pajamų mokesčio baudos dydį iki minimalaus – 10 proc. dydžio. Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas minėtą pareiškėjo prašymą prilygino skundui dėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. (6.5)-100 „Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų“ panaikinimo ir jį persiuntė nagrinėti VMI. VMI išnagrinėjusi minėtą pareiškėjo prašymą 2017 m. lapkričio 29 d. sprendime Nr. 68-190 „Dėl A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2017-10-20 skundo“ konstatavo, jog atsakovas pagrįstai nutarė, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra nustatyta atleidimo nuo paskirtų baudų mokėjimo pagrindų, reglamentuotų VMI 141 straipsnio 1 dalyje, todėl atsakovo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. (6.5)-100 palikto nepakeistu. Pažymėtina, jog administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas apskundė VMI 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 68-190 Mokestinių ginčų komisijai ar teismui, todėl konstatuotina, kad minėtas VMI sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas vykdyti.

Pareiškėjas atsakovui 2018 m. kovo 1 d. pateikė prašymą „Dėl atleidimo nuo paskirtos baudos“ Prašyme atsakovo prašoma atleisti jį nuo paskirtos 5002,28 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio baudos, o tuo atveju, jeigu bus nutarta neatleisti nuo prievolės vykdymo, sumažinti paskirtos baudos dydį iki minimalaus – 10 proc. Minėtame prašyme pareiškėjas remiasi MAĮ 8 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais ir argumentuoja, kad gyventojų pajamų mokesčio baudos išieškojimas prieštarautų socialinio teisingumo principui, įtvirtinam MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje ir MAĮ 113 straipsnio 1 dalyje, akcentuoja sunkią materialinę padėtį. Atsakovė skundžiamu sprendimu nutarė pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. prašymą palikti nenagrinėtu, kadangi jame nėra pateikta naujų faktinių duomenų, sudarančių pagrindą iš naujo svarstyti klausimą dėl pareiškėjo atleidimo nuo prievolės mokėti baudą. Teisiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodytas Taisyklių 23 punktas.

Taisyklių 23 punktas numato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pateikė prašymą atleisti jį nuo tų pačių baudų, delspinigių ir/ar palūkanų, kurį išdėstė atskirame prašyme, pastabose dėl patikrinimo dalyko ar patikrinimo akto arba skunde dėl mokestinio ginčo, jo prašymas nenagrinėjamas ir jam grąžinamas, išskyrus atvejus, kai prašyme pateikiami nauji faktiniai duomenys. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktas numato, kad prašymas viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog atsakovas turėjo teisę nenagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. prašymo, jeigu nustatoma aplinkybė, kad jis pakartotinai kreipėsi tuo pačiu klausimu ir pakartotiniame prašyme nepateikė naujų faktinių aplinkybių leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2018 m. kovo 1 d. pareiškėjas prašymais dėl atleidimo nuo priskaičiuotų privalomųjų mokėjimų į atsakovą kreipėsi tris kartus. 2017 m. liepos 27 d. prašyme pareiškėjas prašė atleisti jį nuo prievolės mokėti gyventojų pajamų mokesčio delspinigius bei baudą, o nenustačius pagrindo jį visiškai atleisti nuo minėtų prievolių, sumažinti paskirtų delspinigių ir baudos dydį iki 10 proc. 2017 m. spalio 20 d. prašyme buvo keliamas reikalavimas sumažinti paskirtos gyventojų pajamų mokesčio baudos dydį iki minimalaus t. y. 10 proc. 2018 m. kovo 1 d. prašymu pareiškėjas siekia, kad jis būtų visiškai atleistas nuo prievolės mokėti apskaičiuotą gyventojų pajamų mokesčio baudą, o mokesčių administratoriui nenustačius pagrindo jį atleisti nuo baudos mokėjimo, sumažinti mokėtinos baudos dydį iki minimalaus.

Atsižvelgiant į pirmiau minėtą konstatuotina, jog pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. prašyme formuluojami reikalavimai yra analogiški jo 2017 m. liepos 27 d. prašyme išdėstytiems reikalavimams. Vertinant 2017 m. liepos 27 d. ir 2018 m. kovo 1 d. prašymų turinį matyti, kad prašymuose pareiškėjas savo reikalavimus grindžia tomis pačiomis teisės normomis t. y. MAĮ 8 straipsniu, MAĮ 113 straipsnio 1 dalimi, MAĮ 141 straipsnio 1 dalimi. Tiek 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašyme, tiek 2018 m. kovo 1 d. prašyme pareiškėjas akcentuoja, jog dėl sudėtingos materialinės padėties buvo privertas iš varžytinių parduoti jam nuosavybės teise priklausiusius nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančių jo teiginius, kad jis yra nemokus. Akivaizdu, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. prašyme nepateikė naujų faktinių aplinkybių ar teisinių argumentų leidžiančių abejoti ankstesnio atsakovo sprendimo pagrįstumu. Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis konstatuotina, jog pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. prašymas yra tapatus jo 2017 m. liepos 27 d. prašymui ir Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pagrįstai, vadovaudamasi Taisyklių 23 punktu, paliko 2018 m. kovo 1 d. prašymą nenagrinėtu ir jį grąžino pareiškėjui.

Analizuojant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (6.5)-D2-690 „Dėl A. P. prašymo“ teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Įvertinusi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. (6.5)-D2-690 „Dėl A. P. prašymo“ turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad minėtas administracinis aktas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus - yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. (6.5)-D2-690 „Dėl A. P. prašymo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo A. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus reikalavimo dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą Klaipėdos valstybinę mokesčių inspekciją iš naujo išnagrinėti A. P. 2018 m. kovo 1 d. prašymą, dėl atleidimo nuo paskirtos baudos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Šioje byloje pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėjui patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasAušrelė MažrimienėVida Stonkuvienė