Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarimo, kuriuo A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, – 289 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones devyniems mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 10 d. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. sausio 10 d., apie 08.55 val., (duomenys neskelbtini) k., Šilutės r., vairavo transporto priemonę – traktorių „MTZ Belarus-82“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 1,01 ± 0,7% promilės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Tokie A. P. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas bendrą teismų praktiką, yra nurodęs, kad transporto priemones vairuojantiems neblaiviems asmenims teisė vairuoti transporto priemones taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas neturėtų būti švelninama. Šioje byloje nustatyta, kad A. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tuo keldamas realų pavojų kitiems eismo dalyviams.

Tai, kad A. P. gailisi dėl padaryto pažeidimo, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbo funkcijoms atlikti, Institucijos nuomone, nesudaro pagrindo švelninti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi nei įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato tokių išimčių. Institucijos nuomone, skundžiamame teismo nutarime įvardytos aplinkybės, jog A. P. dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbo funkcijoms atlikti nėra reikšmingos ir nesudaro jokio pagrindo administracinei atsakomybei švelninti. Įstatymo leidėjas už minimą veiką, atsižvelgdamas į jos pavojingumą, yra numatęs griežtas sankcijas ir šių sankcijų taikymas yra realaus, o ne formalaus pobūdžio, todėl teismas negali formalų gailėjimąsi dėl pažeidimo, siekiant išvengti griežtesnės administracinės atsakomybės, ir aplinkybes, kurios yra kasdienio realaus gyvenimo faktai, sutinkami kiekvienoje šeimoje (išlaiko šeimą; poreikis vairuoti automobilį), pripažinti kaip suteikiančias pagrindą švelnesnės, nei numatyta sankcijoje, atsakomybės taikymui.

ATPK 126 straipsnyje numatytas pažeidimas padaromas tik tyčia (ATPK 10 straipsnis), todėl asmuo, pažeisdamas KET 14 punkto imperatyvų reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir žinodamas, kad už šį pažeidimą numatomas specialiosios teisės atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui ir kartu kitiems eismo dalyviams. Todėl akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Švelnesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos skyrimas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, Institucijos nuomone, prieštarauja ATPK 1 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatoms.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 24 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N16-1756/2006 pažymėjo, jog vertinant pažeidimo aplinkybes būtina atsižvelgti į tokio pobūdžio pažeidimų pavojingumą, į eismo įvykių gausą ir jų skaudžias pasekmes, ir vien simbolinės nuobaudos paskyrimas negali sudaryti sąlygų pasiekti nuobaudos taikymo tikslų. Kartu nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeimos interesai, darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.

Be to, A. P. savo paaiškinime nurodė, kad vartojo alkoholį, bet vis tiek vairavo automobilį, taip ignoruodamas draudimą vairuoti neblaiviam ir lengvabūdiškai tikėdamasis, jog jo nesustabdys pareigūnai. Toks jo elgesys tik parodo, kaip jam yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, ir jo požiūrį į KET reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, Institucijos apeliaciniame skunde keliamas pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad teismas be pagrindo taikė A. P. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nepagrįstai paskyrė švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, t. y. Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu skirti pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui, nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus. Pasak apelianto, teismo nurodytos aplinkybės, kad A. P. kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbe, nėra tokios reikšmingos, kad sudarytų pagrindą pažeidėjui A. P. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Taigi šioje byloje yra aktualus pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos taikymo proporcingumo klausimas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnio, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje (pvz., LAT nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). LAT atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju A. P. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis (jos nėra ginčijamos) vairavo transporto priemonę – traktorių – būdamas neblaivus – jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,01 promilės (± 0,017 promilės, po paklaidos 0,99 promilės).

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 Eur iki 434 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių.

Pirmosios instancijos teismas A. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskyrė švelnesnę, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudą – 289 Eur baudą – ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones devyniems mėnesiams, atsižvelgdamas į tai, kad A. P. nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, jis pripažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, per vairavimo stažą nuo 1988 metų pirmą kartą padarė tokio pobūdžio pažeidimą, charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones A. P. reikalinga darbe, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas taikė pažeidėjui ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė minimalaus dydžio baudą – 289 Eur – ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus – devyniems mėnesiams.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas A. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirdamas nuobaudą, remdamasis ATPK 30¹ straipsniu, esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo nepadarė. Kaip ir nustatyta įstatyme, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo aplinkybes, rėmėsi ATPK 31 straipsnyje nustatyta atsakomybę lengvinančia bei kitomis įstatyme nenurodytomis lengvinančiomis aplinkybėmis. Nors, kaip teisingai nurodoma Institucijos apeliaciniame skunde, pažeidėjo A. P. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, galinčių sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau pažymėtina, kad pažeidėjas tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. A. P. iš karto prisipažino padaręs pažeidimą bei nuoširdžiai gailėjosi, tai lengvina jo atsakomybę (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. A. P. anksčiau už analogiško administracinio teisės pažeidimo padarymą nebaustas, per 27 metų vairavimo stažą administracine tvarka buvo baustas tik du kartus, iš jų vieną kartą – 2005 m. už KET pažeidimą (kelio ženklo pažeidimas), kuris analizuojant ATPK nuostatas, nelaikytinas itin šiurkščiu KET pažeidimu, tai rodo, kad jis nėra piktybinis KET pažeidėjas. A. P. darbdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė išskirtinai teigiamą A. P. charakteristiką, kartu prašė neatimti A. P. teisės vairuoti transporto priemones ir atsižvelgti į tai, kad jis dirba traktorininku ir jų bendrovei reikalingas kvalifikuotas darbininkas (b. l. 19, 20).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį taikyti pažeidėjui A. P. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą. Pažeidėjui A. P. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negali būti vertinama kaip per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui, juolab, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į A. P. padaryto pažeidimo pobūdį, nenustatė pagrindų visiškai neskirti pažeidėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tik skyrė trumpesnį nei sankcijoje numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – devyniems mėnesiams. Apygardos teismo vertinimu, tokia nuobauda bus pakankama įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant A. P. už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje.

Taigi A. P. paskirta administracinė nuobauda buvo tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjo padaryto administracinio teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Institucijos apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl nuobaudos už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstumu. Keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarimą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.