- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-23
- Bylos Nr.
- e2-2995-848/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- E. D., UAB „City plaza“
Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant Mildai Laukytei, dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Agnei Janušauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims E. D., UAB „City plaza“ dėl turtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 666 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2011-08-20 transporto priemonė „Volkswagen Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Garažų g. Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, jog transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė buvo apsemta vandens ir nepaženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Per eismo įvykį sugadintas priekinis dešinės pusės ratas. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu „KASKO“. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, jog nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinė dešinės pusės padanga, reikalinga ratlankio patikra bei priekinių ratų suvedimo reguliavimas. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, PVM sąskaita-faktūra ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo draudėjai 666 Lt draudimo išmoką (iš 805,86 Lt nuostolio išskaičiuotas 139,86 Lt PVM). Ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau žala atlyginta nebuvo (b.l.3-5).
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, vykdė savo ūkinę-komercinę veiklą, draudimo išmokai išmokėti naudojo draudimo techninius atidėjimus, o pati ūkinė-komercinė veikla yra susijusi su tam tikra rizika. Taip pat ieškovė, atsakovės nuomone, nepateikė žalai įrodyti reikalingų įrodymų, kurie turi būti nurodomi turto arba verslo vertinimo ataskaitoje. Atsakovė atkreipė teismo dėmesį, kad žala atsirado ir dėl automobilio vairuotojo veiksmų, nes įvykio laikas 15.00 val., kai geras matomumas, todėl turėjo visas galimybes išvengti įvykio. Atsakovė pažymėjo, kad nėra atsakinga už padarytą žalą, nes Vyriausybė, o ne pati atsakovė, t.y. Kauno miesto savivaldybė, nustato lėšų naudojimo tvarką, komisijos sudėtį tvirtina Vyriausybė (b.l.25-30).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – principo (CK 6.251 str.), t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).
Aukščiau nurodytos teisės aktų nuostatos numato teisę draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką dėl draudiminio įvykio, subrogacijos pagrindu reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, todėl atsakovės argumentai, jog draudimo įmonės prisiima riziką ir negali reikalauti visiško žalos atlyginimo, yra nepagrįsti.
Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovas kildina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-08-20 transporto priemonė „Volkswagen Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Garažų g. Kaune, ties Elektrėnų g. sąnkryža, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Per eismo įvykį buvo sugadintas priekinis dešinės pusės ratas. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, jog transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė buvo apsemta vandens ir nepaženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Vertinant byloje esamus duomenis nustatyta, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. neužlygintos duobės važiuojamoje kelio dalyje, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilis būtų sugadintas kitomis aplinkybėmis.
Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27).
Eismo įvykio schemoje nurodyta, jog automobilis įvažiavo į 0,40x0,15x0,40 dydžio duobę (b.l.12-13). Transporto priemonė 2011-08-22 apžiūrėta draudimo įmonės atsakingo darbuotojo, tai patvirtina Transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l.14), kuriame nurodyta keistinos detalės – padanga ir remontuojamos dalys – ratlankio patikra ir ratų suvedimo patikra. Atliktus darbus patvirtina – AB „Lietuvos draudimas“ žalos sąmata (b.l.16).
Ieškovui (draudikui) pagal Draudimo įstatymą (3 str. 2d., 90 str.) yra suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog Kauno miesto savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Garažų g., esančią Kaune, bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta drausta transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas ir AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės priteistina 192,89 Eur (666 Lt) turtinės žalos atlyginimas.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytinos CK 6.37 str. 2 d., nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos), nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1443/2014). Nagrinėjamu atveju CK 6.210 str. 1 d. nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-1119/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2281/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1423/2014). Todėl, vadovaujantis CK 6.2 str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 192,89 Eur (666 Lt) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2014-08-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos– 15,64 Eur (54 Lt) žyminio mokesčio ir 57,92 Eur (200 Lt) išlaidos teisinei pagalbai (CPK 88 str., 93 str.), valstybei priteistinos 6 Eur (20,74 Lt) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė: Laisvės al. 96, Kaunas, 192,89 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus 89 ct) (atitinkamai 666 Lt) turtinės žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-08-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas – 73,56 Eur (septyniasdešimt tris eurus 56 ct) (atitinkamai 254 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė: Laisvės al. 96, Kaunas, valstybei 6 Eur (šešis eurus) (atitinkamai 20,74 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.