Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Skaistė Valinskytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys O. J., Skuodo rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo O. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Asmens nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje reglamentavo nuosavybės teisių įgijimo pagrindus. Vienas iš jų – nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Nuosavybės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti.

5. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, jog (duomenys neskelbtini), yra patalpos – garažas (boksas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos pažymėjimas plane – (duomenys neskelbtini). 2008 m. balandžio 16 d. Skuodo miesto individualių automobilių garažų kooperatyvo „Signalas“ visuotinio garažų susirinkimo protokolo išrašu nustatyta, kad kooperatyvo „Signalas“ pirmininku nuspręsta išrinkti M. Š., įpareigoti pirmininką perduoti garažus kooperatyvo nariams, atsiskaičiusiems su kooperatyvu ir sumokėjusiems pajų pagal perdavimo ir priėmimo aktą. Iš 2008 m. balandžio 16 d. garažo perdavimo - priėmimo akto matyti, kad P. P. buvo perduotas garažo boksas (duomenys neskelbtini).

6. Pareiškime nurodoma, kad kooperatyvas „Signalas“ nėra atnaujinęs savo teisinio statuso pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-715 „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ (galiojusio laikotarpiu nuo 1990 m. spalio 25 d. iki 2004 m. sausio 7 d.) 1 straipsnio nuostatas garažo statybos kooperatyvo narys įgyja nuosavybės teisę į jam paskirtą baigtą statyti ir priimtą eksploatuoti boksą. Skuodo miesto individualių automobilių garažų kooperatyvo „Signalas“ šia teise nepasinaudojo ir visų garažų kooperatyvo narių ūkio būdu (savo lėšomis ir darbu) pastatytų garažų statybos pabaiga bei priėmimas eksploatuoti nebuvo tinkamai įforminti. Duomenų apie Skuodo miesto individualių automobilių garažų kooperatyvo „Signalas“ reorganizavimą į garažų eksploatavimo kooperatyvą (bendriją), jo įstatų perregistravimą, Skuodo miesto individualių automobilių garažų kooperatyvo „Signalas“ įregistravimą VĮ Registrų centre nėra. Pareiškėjo naudojamas garažas viešajame registre niekada nebuvo registruotas – Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į šį turtą neįregistruotos. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymo fakto pareiškėjas nebuvo įregistravęs viešame registre, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad registracijos viešame registre nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.

7. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju garažas, kaip nekilnojamas daiktas, yra suformuotas – atlikti kadastriniai matavimai, jam suteiktas unikalus numeris, garažas nėra įregistruotas nei valstybės, nei kito asmens vardu. Taip pat, atsižvelgiant į minėtus rašytinius įrodymus, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti garažą savavališka statyba. Pareiškėjo valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas. Nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas būtų kada nors nutrūkęs. Kadangi pareiškėjas garažą valdo nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų, nėra įgijęs nuosavybės kitu būdu, valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, garažas buvo valdomas kaip savas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, t. y. yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68–4.71 straipsniuose, todėl pripažįstama, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į garažą pagal įgyjamąją senatį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.