Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjai padavė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2019 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. SPR4-105(14.5E) (toliau – ir Skyriaus sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. CSPR-142 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą (toliau – ir Registrų centras) įregistruoti pareiškėjų bendrosios dalinės nuosavybės teises (po 1/2 dalį) į nekilnojamąjį daiktą – vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir namas, statinys); 4) priteisti iš Registrų centro atlyginti pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

1.1. Pareiškėjų įstatyminė atstovė N. P. 2019 m. vasario 25 d. prašymu kreipėsi į Skyrių (toliau – ir teritorinis registratorius) prašydama įrašyti nekilnojamojo daikto, t. y. namo, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti pareiškėjų bendrosios dalinės nuosavybės teises į jį. Kartu su prašymu pateikė: i) 2017 m. liepos 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą; ii) 2018 m. spalio 15 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą; iii) 2019 m. vasario 25 d. deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių)/ patalpos (-ų) paskirties pakeitimą NR. ACCR-20-190225-00484 (toliau – ir Deklaracija); iv) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartį byloje Nr. eS2-26554-905/2018 (toliau – ir 2018 m. liepos 9 d. nutartis). Skyrius sprendimu (toliau – ir teritorinio registratoriaus sprendimas) atsisakė tenkinti N. P. 2019 m. vasario 25 d. prašymą. Sprendime teritorinis registratorius, nepateikdamas jokių motyvų, nurodė, jog pateikti dokumentai nepatvirtina pareiškėjų nuosavybės teisių į statinį. Pareiškėjai, nesutikdami su teritorinio registratoriaus sprendimu, pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir 2019 m. balandžio 12 d. pareiškė skundą Komisijai (toliau – ir centrinis registratorius), kuriuo prašė panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą ir tenkinti pareiškėjų prašymą įregistruoti pareiškėjų bendrosios dalinės nuosavybės teises į statinį. Pareiškėjai papildomai centriniam registratoriui pateikė šiuos dokumentus: i) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. S2-50310-863/2016 (toliau – ir 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis) kopiją; ii) 2017 m. sausio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties kopiją; iii) 2017 m. sausio 10 d. pakvitavimo kopiją; iv) Luminor Bank AB sąskaitų išrašus; v) 2018 m. gegužės 25 d. preliminarios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties kopiją. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų 2019 m. balandžio 12 d. skundą, priėmė sprendimą (toliau – ir centrinio registratoriaus sprendimas), kuriuo nusprendė palikti galioti Skyriaus sprendimą. Centrinio registratoriaus sprendime nurodoma, kad centrinis registratorius sutinka su teritorinio registratoriaus spendimu, jog pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjai statybos būdu įgijo nuosavybės teises į statinį.

1.2. Skyriaus sprendimas yra be motyvų, todėl privalo būti naikintinas vien šiuo pagrindu. Atsisakymas įregistruoti pareiškėjų bendrosios dalinės nuosavybės teises į statinį prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams ir reiškia, kad formaliesiems kriterijams suteikiamas prioritetas, nors pateikti duomenys patvirtina, kad statinys sukurtas pareiškėjų lėšomis. Iš Komisijos sprendimo motyvacijos yra akivaizdu, kad centrinis registratorius, priimdamas sprendimą, suteikė prioritetą formaliesiems kriterijams.

1.3. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnyje, kuriame pateikiamas nebaigtinis jų sąrašas. Vienas iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų pagal šią normą yra daikto pagaminimas (CK 4.47 str. 4 p.). Pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą asmuo, pagaminęs daiktą, tampa jo savininku. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise turėjo nekilnojamąjį turtą (butą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šio buto pardavimui buvo gautas išankstinis teismo leidimas. Ši faktą patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad piniginės lėšos, gautos už buto pardavimą, turi būti pervestos į vaikų vardu atidarytas sąskaitas banke. 2017 m. sausio 10 d. gauto teismo leidimo pagrindu buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtinta Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notaro, pagal kurią buvo parduotas nepilnamečiams vaikams priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 154 000 Eur sumą. Buto pirkėjai už butą atsiskaitė. Šį faktą patvirtina 2017 m. sausio 16 d. pakvitavimas, patvirtintas Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notaro, ir Luminor Bank AB pareiškėjų sąskaitos išrašai. Atsižvelgdama į augančių nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus bei siekdama pagerinti nepilnamečių vaikų gyvenamąsias sąlygas, pareiškėjų įstatyminė atstovė N. P. pradėjo investuoti pareiškėjų pinigines lėšas į gyvenamojo namo statybą žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Dėl šio žemės sklypo pirkimo sudaryta 2018 m. gegužės 25 d. preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi byloje nutarė išduoti pareiškėjai N. P. leidimą investuoti nepilnamečiams vaikams priklausančias lėšas, esančias jų sąskaitose, į gyvenamojo namo statybą žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pareiškėjams lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) įgyjant dalinės nuosavybės teises į nurodytus nekilnojamuosius daiktus. Šiuo metu minėtame žemės sklype iš pareiškėjų piniginių lėšų yra baigtas statyti statinys. Šį faktą patvirtina Deklaracija apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą). Taigi pareiškėjų pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai savo piniginėmis lėšomis, ūkio būdu ir pasitelkdami rangovus, sukūrė (pastatė) namą, todėl būtent jie yra teisėti nekilnojamojo daikto savininkai. Aplinkybė, kad pareiškėjų įstatyminė atstovė N. P. yra nurodoma statytoja Deklaracijoje, nesudaro pagrindo atsisakyti registruoti pareiškėjų nuosavybės teises į statinį. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje įtvirtintas apibrėžimas, kas yra statytojas (užsakovas) – tai Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Taigi statytojas (užsakovas) yra tas asmuo ar asmenys, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad būtent pareiškėjų pinigines lėšos buvo investuotos į statinį, yra akivaizdu, jog N. P. Deklaracijoje tik formaliai nurodoma kaip statytoja. Taip yra dėl to, kad būtent N. P. uzufrukto teise tvarko pareiškėjų pinigines lėšas bei atsižvelgiant į pareiškėjų jauną amžių atstovavo jiems organizuojant statinio statybą. Tai, kad būtent pareiškėjų lėšos buvo investuotos į statinį, patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-98-967/2019 (toliau – ir 2019 m. kovo 1 d. nutartis). Iš šios nutarties matyti, kad jau 2017 m. pradžioje pareiškėjai, atstovaujami įstatyminės atstovės N. P., sudarinėjo rangos sutartis su rangovais, o už rangos darbus bei medžiagas buvo atsiskaitinėjama iš pareiškėjų piniginių lėšų.

1.4. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad tarp pareiškėjų bei N. P. nėra ginčo, jog nuosavybės teises į statinį įgijo būtent pareiškėjai. Šį faktą patvirtina būtent ta aplinkybė, kad pati N. P., atstovaudama pareiškėjus, kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydama registruoti pareiškėjų bendrosios dalinės nuosavybės teises į statinį. Akivaizdu, kad į šį faktą neatsižvelgė ir jo nevertino tiek teritorinis registratorius, tiek centrinis registratorius. Be to, tai, kad būtent pareiškėjų piniginės lėšos yra investuotos į statinio statybą, patvirtina pareiškėjų sąskaitų išrašai (2019 m. birželio 11 d.). Iš šių išrašų matyti, kad banko sąskaitose, į kurias buvo pervestos piniginės lėšos (net 144 000 Eur), gautos už buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimą, šiuo metu yra vos 1,81 Eur piniginių lėšų.

1.5. Nurodyti argumentai patvirtina, kad atsisakymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis sukurtų teisinio neapibrėžtumo situaciją bei kliudytų tikriesiems daikto savininkams valdyti, naudotis ir disponuoti savo nuosavybe (pvz., gaunant leidimus rekonstrukcijai, renkant lėšas remontui ir pan.). Atsisakymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams ir reiškia, kad formaliesiems kriterijams suteikiamas prioritetas, nors pateikti duomenys patvirtina, kad statinys sukurtas pareiškėjų lėšomis.