- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- 1S-68-495/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Kaltinamasis
- J. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. G. (J. G.) skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. G. laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas trims mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 11 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-18-334/2018, kurioje J. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 209 straipsnį, BK 223 straipsnio 1 dalį, A. G. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 209 straipsnį, G. K. kaltinama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 209 straipsnį, M. Š. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 209 straipsnį, juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „xxx“ kaltinama pagal BK 20 straipsnį, BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnį, BK 223 straipsnio 1 dalį.
2. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. vasario 7 d. prokuroro nutarimu J. G. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas jam priklausančiam nekilnojamajam turtui ir banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms, apribojimo terminą skaičiuojant nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. Vėlesniais teismo procesiniais sprendimais laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo tęsiamas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas skirtas civilinių ieškinių ir galimo turto konfiskavimo arba išplėstinio turto konfiskavimo užtikrinimui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartimi kaltinamajam J. G. pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas jam priklausančiam nekilnojamajam turtui ir banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms.
Šalies argumentai
4. Kaltinamasis J. G. skunde prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, kad prokuroro 2017 m. vasario 7 d. nutarimų, kuriais buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, neskundė, nes juos gavo pavėluotai (tik 2017 m. vasario 23 d.), teikiant skundus būtų tekę prašyti atnaujinti pralestus terminus, o aukštesnysis prokuroras tokius prašymus dažnai atmeta. Be to, tikėjosi, kad nepagrįstai pareikšti įtarimai bankroto administratoriui UAB „xxx“ ir visiems jo įgaliotiems asmenims, t. y. J. G., A. G. ir G. K., netrukus bus panaikinti tuo pagrindu, kad šie asmenys nepadarė jokių baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų. Tačiau nenormali situacija užsitęsė, prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir jį perdavė teismui. Tad dabar teismas tęsia visiškai nepagrįstą nuosavybės teisių apribojimą.
Kaltinamasis teigia, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino, kad tiek juridinis asmuo UAB „xxx“, tiek J. G., A. G. ir G. K. kaltinami BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu kaip specialūs subjektai – bankroto administratoriai. Kiekvienas bankroto administratorius privalo apsidrausti profesinės civilinės atsakomybės draudimu, 11 straipsnio 15 dalis, 16, 17 ir 18 straipsniai), minimali šio privalomojo draudimo suma yra 144 800 eurų. Kaltinimai šioje byloje susiję su bankroto administratorių veikla administruojant BUAB „xxx“. Šios įmonės bankroto procesas buvo pradėtas 2016 m. gegužės 16 d., užbaigtas 2016 m. rugsėjo 28 d. Kad bankroto administratoriai tikrai buvo apsidraudę privalomuoju draudimu, įrodo pateikiami draudimo liudijimai. Kadangi civiliniai ieškiniai pareikšti keturiems administratoriams, administravusiems BUAB „xxx“, bendra jų draudimo suma sudaro 579 200 eurų, o tai daugiau nei du kartus viršija civilinių ieškovų pareikštų ieškinių sumas. Taigi visą kaltinamųjų padarytą žalą ieškinių tenkinimo atveju atlygins draudikai, pareikšti civiliniai ieškiniai jau yra užtikrinti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir nėra būtinybės apriboti kaltinamųjų nuosavybės teises į jiems priklausantį turtą. Pasak kaltinamojo, bandymas areštuoti bankroto administratoriui priklausantį turtą nėra naujas. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas labai panašią situaciją (skirtumas tik toks, kad kitoje byloje buvo bandoma areštuoti vieno bankroto administratoriaus turtą), išaiškino, jog, esant privalomam profesinės civilinės atsakomybės draudimui, nėra grėsmės, kad ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas nebus įvykdytas, nes žalą atlygintų draudikai (2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-87-236/2017). Vienintelis kaltinamasis, kurio atžvilgiu teismas galėtų pritaikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą šioje baudžiamojoje byloje, skundo autoriaus nuomone, yra M. Š., nes jis veikė ne kaip bankroto administratorius, o kaip buvęs UAB „xxx“ administracijos vadovas (direktorius), taigi privalomo civilinės atsakomybės draudimo jis neturi ir teismo priteistą žalą ieškinio tenkinimo atveju privalės atlyginti iš savo asmeninių lėšų.
Kaltinamasis taip pat teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kuo grindžia išvadą dėl galimo turto konfiskavimo arba išplėstinio turto konfiskavimo, nepaaiškino, koks konkrečiai turtas ir kodėl, teismo nuomone, yra nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kaltinamojo nuomone, tokių duomenų šioje baudžiamojoje byloje nėra, dėl to pirmosios instancijos teismas savo išvadų dėl galimo turto konfiskavimo nedetalizavo ir neargumentavo.
Kaltinamasis pažymi, kad sąskaitų areštavimas juridiniam asmeniui, kuris yra bankroto administratorius, galimas tik išimtiniais atvejais, nes tai yra susiję ne tik su to juridinio asmens interesais. Dėl to taip pat yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas jau minėtoje nutartyje. Aplinkybę, kad bankroto administratorius J. G. ir juridinis bankroto administratorius UAB „xxx“ administruoja daug kitų juridinių asmenų, patvirtina tinklapyje www.bankrotdep.lt esantys duomenys. Tuo tarpu BUAB „xxx“ bankroto procesas, dėl kurio kreditoriai pareiškė civilinius ieškinius, jau seniai užbaigtas.
Motyvuojamoji dalis
5. Kaltinamojo J. G. skundas atmetamas.
6. Aukštesniojo teismo teisėja atkreipia dėmesį, jog į visus kaltinamojo skunde nurodytus argumentus Lietuvos apeliacinis teismas atsakė ankstesnėse nutartyse, nagrinėdamas skundus dėl to paties turto, į kurį teismo nutartimis laikinai apribota nuosavybės teisė. Kaltinamasis iš esmės naujų argumentų nenurodė ir dabar nagrinėjamame skunde. Dėl to pakartotinai išsamiai neanalizuojami šie argumentai ir nekartojami motyvai, išdėstyti ankstesnėse aukštesniojo teismo nutartyse (2017 m. rugpjūčio 30 d., 2017 m. gruodžio 5 d., 2018 m. kovo 5 d., 2018 m. gegužės 30 d.).
7. Atsižvelgiant į tai, kad tose nutartyse išsamiai išaiškinti procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – taikymo teisiniai argumentai, jie taip pat nekartojami, nagrinėjant aptariamą kaltinamojo skundą.
8. Aukštesniojo teismo teisėja dar kartą akcentuoja, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas, numatytas BPK 151 straipsnyje, yra procesinė prievartos priemonė, skiriama esant vienam iš dviejų pagrindų, t. y., kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Šioje byloje kaltinamajam J. G. laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą.
9. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, nesvarsto klausimo, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nevertina įrodymų. Tai padarys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą. Aukštesniajam teismui, nagrinėjančiam skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo, pasisakius dėl kaltinamojo kaltės ar surinktų įrodymų vertinimo, būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas, nes jis tokiu būdu suformuotų teismo išankstinę nuomonę. Šiuo metu svarbu tai, jog procesinei prievartos priemonei taikyti būtinos sąlygos – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis J. G. gali būti padaręs nusikalstamas veikas, jam gali būti taikomas turto konfiskavimas ir pareikšti civiliniai ieškiniai – yra nustatytos.
10. Nepagrįstas skundo motyvas, jog tęsiant procesinės prievartos priemonės terminą pažeidžiama kaltinamojo teisė į teisingą procesą, nešališką ir objektyvų teismą. Tai, kad byloje priimtas kaltinamajam nepalankus sprendimas, laikinai apribojantis nuosavybės teisę į turtą, negali būti laikoma nei neteisingu procesu, nei teismo šališkumu ar neobjektyvumu.
11. Lietuvos apeliacinis teismas ankstesnėse nutartyse kaltinamajam gana išsamiai atsakė į jo skunde išdėstytus argumentus dėl administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, skunde cituojamų Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių civilinėse bylose, todėl šioje nutartyje jie nekartojami.
12. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus daroma išvada, jog skundžiama nutartis, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam J. G. priklausantį turtą, yra teisėta bei pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo J. G. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.