- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- eI3-333-1114/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00309-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medžista“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“
- Advokatai
- Šarūnas Vegys
- Kategorijos
- 14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Medžista“ atstovui advokatui Šarūnui Vegiui,
atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovėms Liudai Baltrušaitytei ir Rasai Lapytei,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Medžista“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Metrail“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Medžista“ (toliau – ir Pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 436 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo Pareiškėja įpareigota sumokėti 64 999,18 Eur; 2) netenkinus prašymo panaikinti ginčijamą Sprendimą, mokestį sumažinti iki 10 000,00 Eur; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Mokesčio už aplinkos teršimą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, 17.2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodo, kad yra ūkinę komercinę veiklą vykdantis Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 2 straipsnio 36 ir 38 dalimis ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 4 dalimi yra laikomas gamintoju/importuotoju bei privalo registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka, organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę pakuočių atliekų tvarkymo klausimais: apie netinkamo pakuočių atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, pakuočių atliekų tvarkymo galimybes ir pan., apmokėti pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas ir (ar) dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemoje išlaidas, susijusias su užstato sistemoje surenkamų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu, taip pat visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas, tvarkyti pakuočių apskaitą ir atsiskaityti aplinkos ministro nustatyta tvarka.
3. Teigia, jog 2013-2015 metų laikotarpiu buvo pasirašiusi sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo su viešąją įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO). Pareiškėja pažymi, jog vadovaujantis sudaryta sutartimi PTO gavo atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau ir Patvirtinimai), apmokėjo už suteiktas paslaugas ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) deklaracijas už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Pažymi, kad nepaisant to, jog vadovavosi įstatymų leidėjo nustatyta tvarka ir gavo atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus iš valstybės licencijuoto tokias paslaugas turinčio teisę teikti subjekto, tačiau skundžiamu Sprendimu Departamentas nurodė apsiskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
4. Mano, jog toks Departamento veikimas yra sąmoningas sąžiningo Lietuvoje veikiančio verslo žlugdymas, kai sąžiningai ir tinkamai savo pareigas vykdę asmenys, dalyvavę pačios valstybės institucijų sukurtoje ir reglamentuojamoje sistemoje ir įvykdę visas savo pareigas, turi mokėti už tą patį antrą kartą. Negana to, nagrinėjamoje situacijoje yra vis dar nagrinėjama byla dėl dokumentų, kurie buvo panaikinti teisėtumo, vyksta ikiteisminiai tyrimai dėl susidariusios situacijos ir UAB „Metrail“ veiklos, tačiau Departamentas neišsiaiškinęs visų reikšmingų aplinkybių skubotai ir nepagrįstai imasi veiksmų Pareiškėjos atžvilgiu.
5. Dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo Pareiškėja nurodo, kad būdama kaip ūkio subjektas, kurio ekonominė veikla yra tiesiogiai susijusi su pareiga tvarkyti pakuočių atliekas, turėjo teisėtų lūkesčių, kad įstatymų leidėjo nustatyti ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kontroliuojami pakuočių tvarkymo būdai pasitelkiant licencijuotas įmones yra teisėti ir tinkami, bei juos vykdant asmeniui nekils neigiamų (pvz., finansinių) padarinių. Teigia, jog sudarė sutartį su valstybės licencijuota PTO, mokėjo už teikiamas paslaugas, todėl galėjo pagrįstai tikėtis, kad valstybė tinkamai kontroliuoja licencijuotus juridinius asmenis, kurie turi teisę teikti atliekų tvarkymo paslaugas. Nepaisant to teigia, jog šiuo atveju yra reikalaujama pakartotinai sumokėti už tai, už ką Pareiškėja jau yra pilnai atsiskaičiusi ir tokius atsiskaitymus deklaravusi.
5.1. Pabrėžia, jog negalėjo tikėtis ar numatyti, kad valstybės institucijos atgaline data panaikins jos pačios kontroliuojamų ūkio subjektų išduotus dokumentus, taip pat neturėjo realaus pasirinkimo ir privalėjo naudotis valstybės licencijuotų įmonių paslaugomis. Teigia, kad pats Departamentas savo neveikimu sukūrė tokią situaciją, kuri lemią didžiulius (45 kartus didesnius) mokesčius nei tie, kurie turėjo būti mokami bendra tvarka pačiam Departamentui nepanaikinus išduotų dokumentų atgaline tvarka. Priduria, jog paties Departamento neveikimas nevykdant pareigų susijusių su licencijuotų subjektų veiklos tikrinimu lėmė susidariusią situaciją, todėl Pareiškėja negali būti atsakingas už netinkamą Departamento pareigų vykdymą.
6. Dėl skundžiamo Sprendimo ne proporcingumo akcentuoja, kad Sprendimu reikalaujami sumokėti mokesčiai už aplinkos teršimą yra apie 45 kartus didesni nei tie, kuriuos Pareiškėja susimokėjo vadovaudamasis Įstatymo 7 straipsnyje numatyta galimybe tvarkyti pakuočių atliekas pasitelkiant valstybės licencijuotą juridinį asmenį PTO. Mano, jog pateiktas neprotingas ir neproporcingas įpareigojimas gali būti pagrindu Pareiškėjos ūkinės komercinės veiklos pabaigai ir/ar nemokumui.
6.1. Pareiškėjos vertinimu Departamentas, taikydamas tokias neproporcingas sankcijas, nesiėmė adekvačiai proporcingų priemonių nei situacijai išsiaiškinti nei jai sureguliuoti. Pabrėžia, kad Departamentas neįsigilino ir neatsižvelgė ir Pareiškėjos pastabas dėl vykstančių tyrimų ir ginčų dėl panaikintų dokumentų teisėtumo, nevertino ir nepasisakė dėl to, jog buvo panaikinti ne visi dokumentai ir Pareiškėjos dalis galėjo pakliūti į nepanaikintų dokumentų dalį, bei kad Pareiškėjos pateiktos atliekos yra galimai sutvarkytos tinkamai, ar tai padaryta bent iš dalies. Teigia, jog tai itin aktualu atsižvelgiant į tai, kad reikalaujama didelė suma – 64 999,18 Eur. Mano, kad Departamentas yra tiesiogiai suinteresuotas surinkti kuo didesnį mokestį, todėl Pareiškėja prašo teismo įvertinti Departamento nepakankamus veiksmus situaciją išspręsti, įsigilinti į Pareiškėjos pastabas ir ieškoti šalims priimtinų sprendimų, o ne formaliai skirti maksimalią įmanomą sankciją. Pažymi, jog tai itin aktualu vertinant, kad Pareiškėja tinkamai vykdė savo pareigas, mokėjo mokesčius ir susidariusi situacija yra sąlygota ne Pareiškėjos, o trečiųjų asmenų galimai neteisėtų veiksmų.
Šalies argumentai
6.2. Pareiškėja teigia, kad nepadarė jokio teisės pažeidimo, tačiau jai skiriama maksimali teisės aktuose nustatyta sankcija (maksimalus mokestis). Mano, jog atsižvelgiant į susidariusios situacijos individualias aplinkybes net ir tuo atveju, jeigu Sprendimas liktų nepakeistas, mokestis galėtų būti mažinamas iki protingo ir proporcingo šiai individualiai situacijai dydžio – 10 000,00 Eur.
6.3. Akcentuoja, kad įstatymas taikomas mechaniškai, neatsižvelgiant į susidariusią faktinę situaciją, nebuvo tinkamai įvertinta, jog Pareiškėja sąžiningai vykdė pačios Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus ir dalyvavo atliekų tvarkymo sistemoje, vykdė nustatytas užduotis, yra apmokėjusi valstybės licencijuotai įmonei už suteiktas paslaugas. Pažymi, kad pagal pakuočių atliekų tvarkymo licencijas, išduotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, paslaugas de facto teikė tik dvi pagrindinės įmonės – PTO ir viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“, todėl Pareiškėjai buvo priversti tvarkyti atliekas per nurodytas įmones.
6.4. Taip pat nurodo, kad taikoma sankcija nėra individualizuota – neatsižvelgta į individualias aplinkybes, Pareiškėjos elgesį. Akcentuoja, kad yra mokestines prievoles sąžiningai ir laiku vykdantis juridinis asmuo, tinkamai deklaruojantis mokestinius įsipareigojimus ir mokantis mokesčius.
6.5. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Vilniaus RAAD) sprendimais buvo panaikintos ne visos UAB „Metrail“ išduotos PTO pažymos, todėl lieka neaišku, ar Pareiškėjos pateiktos sutvarkyti atliekos nepateko į tą atliekų dalį, dėl kurių atliekų tvarkymo pažymos nebuvo panaikintos. Atsižvelgiant į tai mano, kad neištyrus nurodytų aplinkybių, Pareiškėjai surašytas nurodymas susimokėti mokestį yra neteisėtas, kadangi Pareiškėjos perduotos tvarkyti atliekos galimai yra sutvarkytos tinkamai.
7. Be kita ko Pareiškėja mano, jog ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų, kadangi jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais).
8. Dėl kitų bylų, galinčių turėti įtakos sprendimui šioje byloje nurodo, kad dėl Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. VR-17.5-35, 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. VR-17.5-63, 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. VR-17.5-59 teisėtumo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI-27-789/2018, Nr. eI-36-426/2018, Nr. I-100-815/2018 pagal pareiškėjų UAB „Metrail“, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, asociacijos „EEPA“, UAB „Coca- Cola HBC Lietuva“, UAB „Sanitex“, UAB „Maxima LT“, VšĮ „Žaliasis taškas“, UAB „Ekobazė“ skundus atsakovui Vilniaus RAAD, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai, PTO, UAB „Super Montes“, UAB „Ekstara“, UAB „Kesko Senukai Lithuania“, UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“, UAB „Rimi Lietuva“ ir kitų skundus.
8.1. Pažymi, kad taip pat dėl UAB “Metrail” galimai padarytos nusikalstamos veikos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00069-13.
Motyvuojamoji dalis
8.2. Atsižvelgiant į tai teigia, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gali būti nustatytos reikšmingos aplinkybės tiek dėl padarytų/nepadarytų teisės aktų pažeidimų (nusikaltimų), juos padariusių asmenų, kas gali būti reikšminga vertinant UAB “Metrail” PTO išduotų įrodančių dokumentų panaikinimo teisėtumą administracinėse bylose; nėra galutinių ir neginčijamų sprendimų, kad UAB „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai yra panaikinti; nėra galutinių ir neginčijamų sprendimų, kad PTO išduoti patvirtinimai yra panaikinti. Todėl Pareiškėja mano, kad sumokėjusi mokestį patirs negrįžtamų neigiamų padarinių, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas.
8.3. Pažymi, jog itin aktuali Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. eI-142-789/2019, kurioje Pareiškėja bei kitos su panaikintomis pažymomis susijusios įmonės yra įtrauktos trečiaisiais asmenimis. Byloje pagal PTO reikalavimą yra sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo ir sprendimas byloje Nr. eI-142-789/2019 turės tiesioginės įtakos šiai administracinei bylai. Taip pat nurodo, jog esant nebaigtiems atlikti ikiteisminiams tyrimams ir vykstant administracinėms byloms dėl panaikintų aktų teisėtumo, kurių baigtis turės įtakos sprendimui šioje byloje, Departamentas nepagrįstai reikalauja sumokėti mokestį.
8.4. Iš viso to daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas, neatitinka pamatinių teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principų, yra priimtas skubotai ir neatsižvelgiant į tai, kad yra sprendžiamas dokumentų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, teisėtumo klausimas.
9. Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. d. įsakymu Nr. D1-213, 17.2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Pareiškėja nurodo, kad jos įsitikinimu šioje byloje kilusi pagrįsta abejonė dėl minėto aprašo 17.2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi minėta nuostata sudaro sąlygas teisėtai savo veiklą organizuojantiems ir vykdantiems juridiniams asmenims patirti didžiulių finansinių nuostolių dėl valstybės neveikimo (kontrolės funkcijos nevykdymo). Valstybės sukurtą teisinė sistema iš esmės sudarė tokią situaciją, jog Pareiškėja tinkamai įvykdžiusi savo pareigas, privalo apmokėti už tą patį antrą kartą.
10. Departamentas su Pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip neapgrįstą.
11. Teigia, kad Vilniaus RAAD atlikęs PTO patikrinimą, atsižvelgiant į ATĮ 34²⁵ straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 7 punktų bei 3 dalies nuostatas, vadovaujantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Dokumentų aprašas) 54 ir 55 punktais priėmė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5- 82, kurio pasėkoje PTO išrašyti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą pripažinti netekusiais galios.
12. Pažymi, kad į Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu pripažintų neteisėtai išrašytų patvirtinimų sąrašą pakliuvo ir Pareiškėjai išduoti patvirtinimai apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius.
13. Departamentas nurodo, kad 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo Pareiškėją apie pareigą apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios.
14. Kadangi pagal Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos (IKS) duomenis buvo matyti, kad Pareiškėja Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raginimo Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 neįvykdė - mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013-2015 metus nepatikslino, nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio remiantis faktiniu užduoties įvykdymu, todėl 2018 m. balandžio 20 d. išsiuntė Pareiškėjai pranešimą Nr. (38-17)-VR-1.7-3127 apie planinį patikrinimą.
15. Pažymi, jog atlikus patikrinimą, 2018 m. lapkričio 20 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. V-85 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MUATĮ) 5 straipsnio 6 dalimi, 8 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 9 straipsnio 1 dalimi Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo nurodyta formule paskaičiuotas privalomas sumokėti mokestis už taršą metalinės pakuotės atliekomis.
16. Departamentas pabrėžia, kad Pareiškėja pasirinko pakuočių gamintojų ir importuotojų nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti PTO, tačiau pasirinkdama kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, Pareiškėja gerai žinojo apie būtent jai, kaip gamintojai/importuotojai, išliekančią pareigą MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jei neįvykdys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Atsižvelgiant į tai mano, kad Pareiškėja žinojo ir privalėjo žinoti būtent jai, kaip gamintojai/importuotojai, teisės aktais pavestas užduotis, pareigas ir atsakomybes, įvertinti rizikas bei žinojo, kad mokestį mokėti privalėtų būtent ji, jei nustatytos užduotys nebūtų tinkamai įgyvendintos.
17. Atkreipia dėmesį, kad mokesčio lengvatą suteikia tik tokie dokumentai, kurie įrodo faktinį atliekų sutvarkymą, visgi šiuo atveju, kai yra panaikinami dokumentai, kurių pagrindu Pareiškėja grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, kai tie dokumentai pripažinti išrašytais neteisėtai ir nepagrįstai, ir kai visiškai aišku, kad Pareiškėjos teiktos pakuotės atliekos faktiškai sutvarkytos nebuvo, mokesčio lengvata netaikytina. Pabrėžia, kad Pareiškėjos teiktos rinkai pakuotės atliekos realiai nebuvo sutvarkytos, tik neteisėtai išrašomų dokumentų lygmeniu buvo mėginama įrodyti priešingai.
18. Departamentas, atsižvelgdamas į Pareiškėjos skunde nurodytą netikslumą, pažymi, jog ginčijamame Sprendime paminėtas 2018 m. vasario 22 d. Vilniaus RAAD Sprendimas Nr. VR- 19.3-2 yra tiesiog techninio pobūdžio klaida. Pažymi, kad pačiame Patikrinimo akte, kuris patvirtintas ginčijamu Sprendimu, nurodyti teisingi faktiniai duomenys. Iš šių abiejų dokumentų viso turinio aiškiai matyti, kad mokestinė prievolė paskaičiuota dėl panaikintų patvirtinimų 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus RAAD sprendimu, kurio pasėkoje PTO išrašyti patvirtinimai apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą neteko galios, todėl ši techninė klaida, Departamento manymu, nėra esminė, kad pats Sprendimas būtų pripažintas neteisėtu ar Pareiškėjai išnyktų įstatymais nustatyta mokestinė prievolė. Be to, ir iš paties skundo mato, kad ir pati Pareiškėja puikiai supranta, kokiais sprendimais patvirtinimai panaikinti, o kuriais ne.
19. Teigia, jog nesant galiojančių Pareiškėjos į vidaus rinką išleistų pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų Pareiškėjos deklaruojamiems kiekiams, aptartiems Patikrinimo akte, Pareiškėja privalo perskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Be to, jei Pareiškėja laiko, kad trečiasis suinteresuotas asmuo PTO netinkamai atliko su Pareiškėja pasirašytos paslaugų sutarties sąlygas - Pareiškėja turi teisę kreiptis regreso tvarka dėl išlaidų (kai sumokėtų Departamento nurodytąjį mokestį) išsiieškojimo iš trečiojo asmens.
20. Akcentuoja ir tai, kad Sprendimas nėra jokia sankcija Pareiškėjai. Paaiškina, kad Pareiškėjai netaikytas, pavyzdžiui, mokestis padidintu tarifu už nuslėptą taršą ar paskaičiuoti kokie nors delspinigiai, o tiesiog nurodyta įvykdyti įstatymu nustatytą prievolę - sumokėti mokestinę prievolę už 2013-2015 m. laikotarpį. Nurodo, jog nesant galiojančių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų, Pareiškėja privalo perskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, todėl mano, jog Pareiškėja yra neteisi, vertindama skundžiamą sprendimą kaip sankciją, o juo labiau antrą kartą reikalaujamą mokėti mokestį.
21. Nurodo, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos, tačiau tokio pagrindimo Pareiškėja nepateikė. Pabrėžia, jog nepateikė jokio duomens, kad faktiškai pakuočių atliekos būtų buvę sutvarkytos tinkamai ir tinkamai būtų buvusi įvykdyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta užduotis.
22. Departamentas taip pat nurodo, kad Sprendimą priėmė laikydamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nustatytų terminų ir tvarkos, Sprendimas priimtas vadovaujantis teisės normomis, faktiniais turimais duomenimis ir sprendimo priėmimo metu galiojusiais kitais administraciniais aktais.
Žemesnės instancijos teismas
23. Nurodo, jog Pareiškėja skunde taip pat prašo kreiptis Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Mokesčio už aplinkos teršimą tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, 17.2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiuo atveju Departamentas pažymi, kad skundžiamame Sprendime nėra nurodomas Pareiškėjos minimas tvarkos aprašas.
24. Teigia, kad Pareiškėja taip pat prašo mažinti paskaičiuotą mokestį, visgi šioje vietoje Departamentas mano, kad paskaičiuoti mokestį kitaip, nei yra paskaičiuota šiuo metu, neturėjo teisinio pagrindo, nes mokestis apskaičiuotas pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką.
25. Pareiškėja 2023 m. birželio 29 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje dalį, kuria buvo nutarta iš dalies panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Atsižvelgiant į tai nurodo, kad skundžiamas Sprendimas yra priimtas iš dalies neteisėto dokumento (Vilniaus RAAD sprendimo) pagrindu.
25.1. Nurodo, jog kaip yra matyti iš skundžiamo Sprendimo turinio, iš Pareiškėjos yra prašoma susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis būtent dėl 2013 metų laikotarpio, t, y. to laikotarpio, kuriuo LVAT nutarė panaikinti Departamento priimtus sprendimus. Atsižvelgiant į tai mano, kad Sprendimas yra iš dalies negaliojantis vien tik šiuo pagrindu.
26. Teigia, kad skundžiamas Sprendimas ir jo motyvai nepagrindžia (neįrodo) Pareiškėjos kaltės ir pareigos mokėti mokestį. Paaiškina, jog skundžiamo Sprendimo motyvuose Departamentas privalėjo pagrįsti Pareiškėjos kaltę įrodymais, kurie nekeltų jokių abejonių. Teigia, jog šioje situacijoje abejonių nekelia faktas, kad visi ne UAB „Metrail“ išrašyti dokumentai yra galiojantys, tačiau Sprendime nėra jokių motyvų, kurios konkrečiai bendrovės išrašytų ir dokumentų pagrindu yra skiriamos poveikio priemonės Pareiškėjai.
27. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Departamentas nepaneigė jos įrodinėjamų aplinkybių. Visų pirma paaiškina, kad per daugiau nei ketverius bylos nagrinėjimo metus, Departamentas į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kad Departamentas bent jau būtų vertinęs skundžiamo Sprendimo (ne)proporcingumą. Teigia, kad teismui pateiktame skunde yra nurodyti išsamūs motyvai, kurių pagrindu Pareiškėja įrodinėja, kad įpareigojimas sumokėti visą mokestį šiuo konkrečiu atveju yra neproporcingas ir neadekvatus.
27.1. Pažymi, jog atsiliepime į skundą Departamentas nurodė, kad įpareigojimas sumokėti visą mokestį nėra sankcija Pareiškėjai, tačiau nepateikė jokių motyvų ar įrodymų, kurie leistų manyti, kad Departamentas iš viso vertino mokesčio proporcingumą. Teigia, kad Departamentas visiškai ignoruoja faktą, jog viso mokesčio sumokėjimas yra poveikio priemonė Pareiškėjai, kadangi nepaisant to, kad Pareiškėja dalyvavo atliekų tvarkymo sistemoje, vykdė visas numatytas užduotis, ji vis tik yra įpareigotą sumokėti visą mokestį. Teigia, kad sprendimo pasekmė – panaikinta teisė į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, yra laikytina teisinio poveikio priemone, t. y. sankcija, o sankcija gali būti taikoma tik esant kaltei. Visgi pažymi, kad nagrinėjamu atveju sankcija pritaikyta Pareiškėjai, kuri nepadarė pažeidimų ir savo veiklą, susijusią su pakuočių atliekų tvarkymu, vykdė nepažeisdama teisės normų.
27.2. Akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju, priimtas Sprendimas neatitinka proporcingumo principo reikalavimų - įstatymas taikomas mechaniškai, neatsižvelgiant į susidariusią faktinę situaciją, nebuvo tinkamai įvertinta, jog Pareiškėja sąžiningai vykdė pačios Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus t. y. dalyvavo atliekų tvarkymo sistemoje; vykdė teisės aktuose nustatytas užduotis; yra apmokėjusi valstybės licencijuotai įmonei už suteiktas paslaugas.
27.3. Be kita ko pažymi, jog nei atsiliepime, nei bylos nagrinėjimo metu Departamentas nepateikė visiškai jokių argumentų dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo. Pareiškėja paaiškina, kad sudarė sutartį su valstybės licencijuota PTO, mokėjo už teikiamas paslaugas ir galėjo pagrįstai tikėtis, kad valstybė tinkamai kontroliuoja licencijuotus juridinius asmenis, kurie turi teisę teikti atliekų tvarkymo paslaugas. Nepaisant to, šiuo konkrečiu atveju iš Pareiškėjos yra reikalaujama pakartotinai sumokėti už tai, už ką Pareiškėja jau yra pilnai atsiskaičiusi ir tokius atsiskaitymus deklaravusi.
27.4. Mano, kad susidariusi situacija akivaizdžiai neatitinka teisėtų lūkesčių principo, kadangi sąžiningi ūkio subjektai negalėjo tikėtis ar numatyti, kad valstybės institucijos atgaline data panaikins jos pačios kontroliuojamų ūkio subjektų išduotus dokumentus. Taigi pats Departamentas savo neveikimu sukūrė tokią situaciją, kuri lemią didžiulius (45 kartus didesnius) mokesčius nei tie, kurie turėjo būti mokami bendra tvarka pačiam Departamentui nepanaikinus išduotų dokumentų atgaline tvarka.
27.5. Pažymi, kad nepadarė jokio teisės akto pažeidimo ir savo veiklą, susijusią su pakuočių atliekų tvarkymu, vykdė sąžiningai, tačiau Departamentas šį faktą visiškai ignoruoja. Sąžiningi ūkinės-komercinės veiklos dalyviai yra žlugdomi įpareigojant juos susimokėti milžiniškas sumas, nors vykdė visus teisės aktų reikalavimus.
28. Taip pat nurodo Departamentas nepaneigė Pareiškėjos argumentų dėl poreikio kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
29. Galiausiai nurodo, jog viso mokesčio sumokėjimas Pareiškėjai reikštų nemokumą. Paaiškina, jog teisėtai ir sąžiningai vykdydama veiklą negalėjo pagrįstai tikėtis ir planuoti papildomų 64 999,18 Eur išlaidų. Pažymi, kad jau yra sumokėjusi už suteiktas pakuočių tvarkymo paslaugas, todėl įpareigojimas sumokėti mokestį tikėtina reikš Pareiškėjos nemokumą. Nurodo, jog nekilnojamojo turto neturi, taip pat neturi ir lėšų banko sąskaitose, iš kurių būtų galima padengti mokestį.
30. Departamentas 2023 m. birželio 29 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 panaikino atsakovo Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikino atsakovo Vilniaus RAAD sprendimo dalį dėl 3,1592 procento atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų (2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513) pagrindu; pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD sprendimo dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 procentų šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusią atsakovo Vilniaus RAAD sprendimo dalį paliko nepakeistą.
31. Nurodo, jog atsižvelgiant į minėtą LVAT nutartį, buvo atliktas perskaičiavimas už 2013-2015 metus, kurio metu Sprendimu patvirtinta 64 999,18 Eur mokesčio suma perskaičiuota į 42 726,68 Eur mokėtiną mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013-2015 metus. Atsižvelgiant į tai pažymi, kad Pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 42 726,68 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
32. 2023 m. lapkričio 13 d. teisme gautas Pareiškėjos prašymas dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo. Prašyme pareiškėja nurodo, jog nei skundžiame Sprendime, nei 2023 m. birželio 29 d. Departamento pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, nei Patikrinimo akte, kurio pagrindu surašytas skundžiamas Sprendimas, nėra nurodyta, ar dokumentus įrodančius atliekų sutvarkymą Pareiškėjos atveju surašė UAB „Metrail“ ar ne UAB „Metrail“, ar dar kita bendrovė (pvz. UAB „Sauduva“). Pažymi, jog dėl šių trūkumų nėra galimybės nustatyti, kokia apimtimi turi būti taikoma LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis, todėl prašė iš Departamento išreikalauti minėtus duomenis, pateikiant panaikintų dokumentų kopijas.
32.1. Be kita ko nurodo, jog 2023 m. birželio 29 d. Departamento pateiktuose paaiškinimuose nėra pateiktos jokios aiškios mokesčio apskaičiavimo tvarkos ar metodikos, dar daugiau, minėtuose paaiškinimuose nurodyta eilė sąvokų ir žymėjimų, kurių reikšmė nepaaiškinta. Taip pat pažymi, jog neįmanoma suprasti ar apskaičiuoti, kaip gaunama 42 726,68 suma, nėra pateikta jokių matematinių veiksmų/operacijų, iš kurių būtų galima įsitikinti individualaus administracinio akto pagrįstumu ir mokėtino mokesčio apskaičiavimo tikslumu. Atsižvelgiant į tai, taip pat prašo išreikalauti duomenis, patvirtinančius mokėtinos 42 726,68 sumos apskaičiavimą.
33. 2023 m. lapkričio 22 d. teisme gauti Departamento papildomi paaiškinimai. Paaiškinimuose Departamentas akcentavo, kad LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties 129.2 punktu, už 2013 metus Pareiškėjai paliekama galioti 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513 UAB „Metrail“ įrodančio dokumento pagrindu Pareiškėjai išrašytame patvirtinime Nr. 1314VI0056-5513-2998. Taip pat pažymėjo, jog vadovaujantis LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties 129.1 punktu, nustatyta, kad Departamento Patikrinimo akto priede Nr. 5 nurodytas patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-2998 buvo išrašytas ne UAB „Metrail“ išrašytu įrodančio dokumento pagrindu, todėl Pareiškėjai paliekamas galioti patvirtinimas už sutvarkytus 10,723 t atliekų kiekius.
33.1. Taip pat pateiktuose paaiškinimuose Departamentas nurodė sąvokų paaiškinimus, bei apskaičiavimo metodiką. Paaiškino, kad bendra mokesčio suma Pareiškėjai, įvertinus LVAT nutartį, atlikus perskaičiavimus už 2013, 2014 metus ir palikus galioti paskaičiuotą mokestį už 2015 metus yra: MNES = 19 958,75 + 0 + 22 767,93 = 42 726,68 Eur.
33.2. Papildomai prie paaiškinimų pridėjo 2013 m. lapkričio 23 d. įrodantį dokumentą Nr. 1314VI0014-4994-5513, patvirtinantį, kad patvirtinimas už 2013 metus, už kuriuos ir buvo atliktas perskaičiavimas, Pareiškėjai buvo išrašytas UAB „Metrail“ pakuočių atliekų surinkėjo išrašytu pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento pagrindu.
34. Trečiojo suinteresuoto asmens bankrutuojančios PTO atstovas "Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras" atsiliepimo į skundą nepateikė, tačiau pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
35. Trečiasis suinteresuotas asmuo bankrutuojanti UAB „Metrail“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
Teismas konstatuoja:
36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 436 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas 2018 m. lapkričio 20 d. patikrinimo aktas Nr. VR-85, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja skunde prašo: 1) panaikinti Departamento Sprendimą; 2) netenkinus prašymo panaikinti Sprendimą, mokestį sumažinti iki 10 000,00 Eur; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Mokesčio už aplinkos teršimą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, 17.2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja 2023-06-30 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašo skundą tenkinti visiškai ar iš dalies, sumažinant įpareigotą sumokėti sumą.
37.1. Vykdydama ATĮ, Įstatyme ir MUATĮ gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, Pareiškėja, 2013 m. spalio 8 d. sutarties Nr. PTO/13/1016 „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“ pagrindu, 2013-2015 metais buvo pavedusi licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai PTO vykdyti Pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas.
37.2. Atsižvelgiant į tai, PTO pareiškėjai išrašė patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą už 2013 – 2015 metus. Remdamasi šiais Patvirtinimais, Pareiškėja pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2013–2015 m. ir pasinaudojo teise į mokestinę lengvatą.
37.3. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo Pareiškėją, kad vadovaudamasis ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalimi ir Dokumentų aprašo 56 punktu, atsižvelgus į 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54, priėmė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82, kuriuo patvirtino 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54 ir panaikino PTO Pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą. Nurodė, kad Pareiškėja iki 2018 m. vasario 15 d. turi apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kadangi su šiuo raštu pateiktame priede nurodyti patvirtinimai yra netekę galios.
37.4. Departamento 2018 m. balandžio 20 d. pranešimu Nr. (38-17)-VR-1.7-3127 Pareiškėja buvo informuota apie planinį patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 – 2015 m. mokestinius laikotarpius.
37.5. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. lapkričio 20 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad Pareiškėja iki patikrinimo pradžios nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos už 2013-2015 metus, nors PTO išduoti Patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu, ir vadovaujantis MUATĮ 6 straipsnio 9 dalimis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 4, 5, 6, 7 punktais, Pareiškėjai apskaičiavo 64 999,18 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 metus.
37.6. Departamentas 2018 m. gruodžio 27 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir juo Pareiškėjai apskaičiuotą 64 999,18 Eur mokestį.
38. Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 2019 m. balandžio 3 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1), kurioje PTO kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Nurodytoje administracinėje byloje dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir Pareiškėja, todėl nustatytos teismo aplinkybės ir pateikti išaiškinimai turi prejudicinę galią byloje dalyvavusiems asmenims.
38.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8) patenkino PTO skundą ir panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą.
38.2. LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 Departamento apeliacinį skundą patenkino iš dalies: panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusią atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
38.3. 2023 m. birželio 26 d. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius parengė išvadą dėl skundžiamame Sprendime patvirtinto Patikrinimo akte paskaičiuoto mokesčio perskaičiavimo, atsižvelgiant į LVAT nutartį, kurioje, vadovaujantis 2022 m. lapkričio 23 d. LVAT nutartimi, atliktas Sprendimu Pareiškėjai paskaičiuotos 64 999,18 Eur mokesčio sumos perskaičiavimas, nustatant perskaičiuotą mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius – 42 726,68 Eur.
39.1. Vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja (66 straipsnio 1 dalis).
39.2. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (66 straipsnio 2 dalis).
39.3. Pagal 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).
40. Vadovaujantis ATĮ 32 straipsnio 1 dalimi ir 38 dalimi, Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalimi, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.
41.1. Gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (1 dalies 2 punktas).
41.2. Gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (7 straipsnio 3 dalis).
41.3. Gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais) (7 straipsnio 5 dalis)
42. Aktualios ginčui MUATĮ redakcijos 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
43. Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (ginčui aktualios redakcijos nutarimu patvirtintose užduotyse numatytas 54 proc. (atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių kiekį) metalinės pakuotės atliekų perdirbimas.
44. ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.
45. Dokumentų aprašo 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis šio aprašo 55 punktu, priima regiono aplinkos apsaugos departamentas.
46. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 ginčytas Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Dokumentų aprašo 55, 56 ir 57 punktais. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Dokumentų aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. vasario 15 d.) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Tvarkos aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima regionų aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir RAAD) (56 punktas). Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (57 punktas) (2022 m. LVAT nutarties 106 punktas).
47. LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 padarė išvadą, kad įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Teismas vertino, kad minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Sprendime konstatuota, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta ATĮ. Licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.
48. Neteisėtais pripažinti PTO gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai buvo išrašyti 2014 m. ir 2015 m. Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Dokumentų aprašo 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Dokumentų aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasis LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, LVAT padarė išvadą, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Dokumentų aprašo pakeitimams PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant ginčijamą sprendimą (VRAAD sprendimą) principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas (2022 m. LVAT nutarties 114 punktas).
49. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad PTO išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (MUATĮ 6 str. 4 d.), tačiau pažymėjo, jog LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 nurodė, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo.
50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Pareiškėjos argumentai, kad ji elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, Departamentas tokių pažeidimų nenustatė, todėl, nesant jos kaltės, Departamento ginčijamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, taip pat argumentai, kad Patvirtinimai yra panaikinti nesant įstatyminio pagrindo atmetami kaip visiškai nepagrįsti. Šiuo atveju svarbu, ar Pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti negali, tad ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pažymėtina, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų.
51. Teismas pažymi ir tuo pačiu sutinka su Departamento pozicija, kad Sprendimu Pareiškėjai nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, todėl Pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Skundžiamame Sprendime apskaičiuotas Pareiškėjai, nepagrindusiai teise pasinaudoti mokesčio lengvata, mokestis, iš į rinką išleistą jos deklaruotą pakuotės kiekį.
52. Teismas taip pat pažymi, kad analogiškoje faktinėmis aplinkybėmis administracinėje byloje Nr. A-1143-520/2023, kurioje buvo sprendžiamas individualaus administracinio sprendimo pakuotės gamintojui/importuotojui teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, LVAT 2023 m. kovo 1 d. sprendimu nustatė, kad, atsižvelgiant į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nustatytus prejudicinius faktus, yra pagrindas, remiantis iš esmės ekonomiškumo principu, sumažinti mokėtiną mokestį pagal atliktą Departamento perskaičiavimą (ABTĮ 56 str. 5 d.).
53. Nagrinėjamoje byloje Departamentas pateikė įrodymus, kad įvertinus LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nustatytas aplinkybes, atliko perskaičiavimus, kadangi minėta nutartimi LVAT panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu už 2013 metus. Atitinkamai atlikus perskaičiavimą nustatė, kad Pareiškėja turi mokėti 42 726,68 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą. Departamentas informaciją apie atliktus perskaičiavimus pateikė 2023 m. birželio 29 d. teismui teiktuose papildomuose paaiškinimuose prie jų pridėdamas ir tai patvirtinančią išvadą. Dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo Pareiškėja pastabų nepateikė.
54. Pareiškėja skunde pabrėžė, jog susidariusi situacija akivaizdžiai neatitinka teisėtų lūkesčių principo, kadangi sąžiningi ūkio subjektai negalėjo tikėtis ar numatyti, kad valstybės institucijos atgaline data panaikins jos pačios kontroliuojamų ūkio subjektų išduotus dokumentus, taip pat neturėjo realaus pasirinkimo ir privalėjo naudotis valstybės licencijuotų įmonių paslaugomis. Taip pat pažymėjo, kad pats Departamentas savo neveikimu, t. y. nevykdydamas savo pareigų su licencijuotų subjektų veiklos tikrinimu lėmė tokią situaciją, todėl Pareiškėja negali būti atsakinga už netinkamą Departamento pareigų vykdymą.
55. Teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjos išsakytais argumentais nesutinka. Visų pirma akcentuotina, jog kaip minėta prieš tai, Pareiškėjai sankcija nėra skirta, o yra skirtas mokestis. O antra, kaip jau buvo minėta prieš tai, remiantis LVAT praktika, Departamentas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Dokumentų aprašo pakeitimams PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, todėl nagrinėjamu atveju Departamentui priimant ginčijamą Sprendimą principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas.
56. Taip pat teismo vertinimu, Pareiškėjos teiginiai, jog Departamentas nevykdė pareigų susijusių su subjektų veiklos tikrinimu, labiau yra deklaratyvūs, nei turintys realų pagrindą. Visų pirma, pabrėžtina, kad nepagrįsta būtų reikalauti iš Departamento visus galimus pažeidimus prevenciškai užkardyti. Akivaizdu, kad pažeidimai nustatomi atliekant atitinkamus patikrinimus, tuomet ir imamasi atitinkamų priemonių. Kaip matyti iš bylos, dėl UAB „Metrail“ 2013 m. išrašytų dokumentų patikrinimas buvo atliktas 2015 m., atitinkamai buvo priimti sprendimai, kurie buvo skundžiami teismui. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad Departamentas kitais metais, t. y. 2016 m., vėl atliko UAB „Metrail“ 2015 m. patikrinimą. Atlikus patikrinimą paaiškėjo minėtos įmonės padaryti pažeidimai, kurie vėliau turėjo įtakos Pareiškėjos mokėtiniems mokesčiams. Teisėjų kolegija nenustatė jokio netinkamo Departamento elgesio.
57. Įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad skundžiamas sprendimas neatitiko esminių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies (ankstesnės įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies) reikalavimų, nes skundžiamame administraciniame sprendime aiškiai įtvirtintas mokesčio perskaičiavimas, Pareiškėjai nepagrindus pasinaudojimo mokestine lengvata, pateiktas apskaičiavimas, nurodant reikšmingas perskaičiavimui faktines aplinkybes ir taikytinas ginčo teisiniams santykiams teisės normas. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais remiasi Departamentas apskaičiuodamas Pareiškėjos mokėtiną mokestį. Vien tai, kad Pareiškėjos netenkina Sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame Departamentas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Be to, Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Sprendimą taip pat priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.
58. Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir Pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad Pareiškėja patikrinimo metu ir iš skundžiamo Sprendimo suvokė savo teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei efektyviai realizavo savo teisę į pažeistų teisių gynybą tiek dalyvaudama trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodytoje administracinėje byloje Nr. Nr. eA-927-525/2022, tiek ir šioje administracinėje byloje teikdama skundą dėl jai individualiai surašyto administracinio sprendimo. Ginčijamo Sprendimo, kurio sudėtine dalimi yra Patikrinimo aktas, nėra teisinio pagrindo laikyti nemotyvuotu.
59. Teismas pažymi, kad negali panaikinti skundžiamo Sprendimo visa apimtimi, kadangi Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos pakuotės atliekos (ar Vyriausybės nustatytas užduoties dydis), šiuo atveju už 2013-2015 m., buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad ji perdavė PTO metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti tai patvirtinantys dokumentai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, vadovavosi įstatymų nuostatomis, tačiau, kaip jau minėta, išrašyti patvirtinimai yra negaliojantys, nenustačius, jog deklaruotos pakuotės atliekos buvo realiai sutvarkytos. Teisės aktai nenumatė, jog pakuotės gamintojas ar importuotojas galėtų perduoti jiems įstatymuose įtvirtintus įpareigojimus dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokėjimo perduoti kitiems asmenims. Atitinkamai Pareiškėjai, neteisėtai pasinaudojus mokestine lengvata, Departamentas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai už 2013-2015 metus priskaičiavo mokėtiną mokestį.
60. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Sprendimas, kuriuo Pareiškėjai už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 metus patvirtinta 69 999,18 Eur mokesčio suma, keistinas, sumažinant mokestį iki 42 726,68 Eur. Kita Pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 2 punktai).
61. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
62. Dėl Pareiškėjos prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Mokesčio už aplinkos teršimą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, 17.2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, pažymėtina, kad teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka, privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris taikytinas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Teismui nekyla abejonių dėl šioje byloje taikomų ir minėtų teisės aktų atitikties Konstitucijai, todėl toks Pareiškėjos prašymas netenkinamas. Tai, kad Pareiškėja kitaip aiškina ir interpretuoja įstatymo nuostatas, neduoda pagrindo teismui pritarti pozicijai apie teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą egzistavimą.
63. Pareiškėja prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
63.1. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
63.2. Nors Pareiškėjos skundas patenkintinas iš dalies, sumažinant mokesčio sumą, tačiau ginčijamas Sprendimas nėra panaikintas, o mokėtinos sumos pokytis atsirado įvertinus LVAT priimtą sprendimą, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju Pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Medžista“ skundą patenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 436 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeisti, sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą 64 999,18 Eur mokesčio sumą iki 42 726,68 Eur sumos.
Kitą pareiškėjos UAB „Medžista“ skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.