- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- 1A-448-382-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00101-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Eduardas Maškevičius, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- G. B., ir A
- Kategorijos
Pranešėjas Zigmas Pocius Baudžiamoji byla Nr. 1A-448-382/2014
Teisėja Virgina Pankauskienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00101-2013-3
2014 m. birželio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 189 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. rugsėjo 10 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Nuosprendžiu nuteistas ir A. Š., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki birželio 30 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Vilkyčių kaime, Šilutės r., žinodamas, kad Lenkijos piliečiui Z. M. K. priklausantis automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 31 530 Lt vertės, yra gautas nusikalstamu būdu, t. y. 2012 m. gegužės 9 d. laikotarpiu nuo 1.30 val. iki 4.30 val. pagrobtas iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., jį įgijo iš A. Š., po to automobilį išardė dalimis ir jį laikė Vilkyčių k., Šilutės r., iki 2012 m. rugpjūčio 8 d., kol minėtas automobilio dalis surado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu G. B. įgijo turtą žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, jog nuosprendis neteisėtas ir nepagrįsats. Pasak nuteistojo, jis brolio bendradarbiui A. Š. remontavo automobilį. Tačiau A. Š. pasiūlė jam išardyti dar vieną, naujesnį automobilį. Už automobilio išardymą pažadėjo sumokėti 700 Lt. Kadangi jis šia veikla vertėsi, todėl sutiko tai padaryti. Nuteistojo teigimu, po poros savaičių A. Š. jam atvežė automobilį „Toyota Corolla Verso“. Atgabenęs automobilį, A. Š. nuėmė nuo jo valstybinius numerius ir pasiėmė automobilio raktelius. Pasak apelianto, jis paklausė A. Š., ar automobilis nėra vogtas, tačiau pastarasis jį patikino, kad automobilis yra nevogtas, ir davė automobilio techninio paso kopiją bei žadėjo vėliau atvežti kitus automobilio dokumentus. Jis pasitikėjo A. Š., todėl ir sutiko išardyti automobilį. Automobilio techninio paso kopija buvo užsienio kalba, jis netikrino, ar dokumente nurodytas identifikacinis numeris sutampa su automobilio numeriu. Išardė automobilį, automobilio kėbulą supjaustė. Pjovimo metu galėjo panaikinti automobilio VIN kodą, esantį ant kėbulo. Po kurio laiko iš policijos pareigūnų sužinojo, kad automobilis yra vogtas. Nuteistojo tvirtinimu, to jis negalėjo žinoti, kadangi automobilio spynelė nebuvo sugadinta. Todėl nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, kadangi teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, išsamiai netyrė visų byloje surinktų įrodymų bei neteisingai juos įvertino. Nuteistojo teigimu, byloje esantys įrodymai bei jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu, kai jis sutiko bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, tik patvirtina, kad jis nežinojo, jog jam atgabentas automobilis yra vogtas. Tai patvirtina ir kito nuteistojo pasakyti žodžiai, užfiksuoti slapto filmavimo metu. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad būtent A. Š. organizavo automobilio „Toyota Corolla Verso“ realizavimą, atgabeno automobilį, pateikė jo dokumentų kopijas, patikino, kad automobilis nėra vogtas. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti automobilio atsiradimo pas jį aplinkybes, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad dėl automobilio išardymo su A. Š. tarėsi ne jis, o jo brolis – D. B. D. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis taip pat nežinojo, jog automobilis yra vogtas.
Nuteistojo manymu, byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad jis padarė nusikaltimą, teismas vadovavosi tik prielaidomis, o ne pagrįstais faktiniais duomenimis. Be to, apeliantas pažymi, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189 str. 1 d. atsirasti svarbu yra nustatyti, ar asmuo suvokė, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu. Šiuo atveju, apelianto nuomone, jokių objektyvių duomenų apie tai, kad jam buvo žinoma, kad automobilis yra vogtas, byloje nesurinkta. Kadangi jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties, todėl jis turi būti išteisintas.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nors nuteistasis G. B. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis, tinkamai įgyvendino BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir vertino jų visetą. Teismas, vykdydamas BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinimui prieštaraujančias versijas. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl G. B. kaltės padarius BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nuteistojo versija, kad jis nesuvokė ir nežinojo, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“ įgytas nusikalstamu būdu, paneigta byloje ištirtais įrodymais.
BK 189 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to nori. Pažymėtina, jog nebūtina, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, užtenka bendro kaltininko supratimo apie kito asmens padarytos veikos pobūdį ir nuskalstamą turto gavimo būdą. Teismų praktikoje apie šiuos požymius sprendžiama įvertinus tam tikrus paties turto ypatumus, jo įgijimo ar paėmimo sąlygas, konkrečius duomenis apie asmenį, kuris pasiūlo šį turtą, ir pan.
Nors byloje ir nėra duomenų, patvirtinančių, jog G. B. apie jam perleidžiamo turto neteisėtą įgijimą būtų suteikta tiesioginė informacija, tačiau apylinkės teismo posėdyje ištirtų aplinkybių visuma – sandorio sąlygos ir aplinkybės, turto pobūdis ir jo techninė būklė, pačių nuteistųjų parodymai, leidžia pagrįstai teigti, kad G. B. neabejotinai suvokė, kad įgyja neteisėtu, nusikalstamu būdu gautą turtą.
Nuteistasis pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. Š. pasiūlė jam išardyti automobilį. Už automobilio išardymą pažadėjo sumokėti 700 Lt. Kadangi jis šia veikla užsiiminėjo, jam reikėjo pinigų, todėl ir sutiko. Po poros savaičių A. Š. atgabeno automobilį „Toyota Corolla Verso“. Automobilis buvo geros techninės būklės. A. Š. nusikabino automobilio valstybinius numerius, pasiėmė automobilio raktelius. Jis paklausė A. Š., ar automobilis nėra vogtas, tačiau šis jį patikino, kad nevogtas, davė jam automobilio techninio paso kopiją ir žadėjo vėliau atvežti kitus automobilio dokumentus. Jis pasitikėjo A. Š.. Automobilio techninio paso kopija buvo surašyta užsienio kalba, jis netikrino, ar dokumente nurodytas automobilio identifikacinis numeris sutampa su automobilio numeriu. Kai automobilis buvo atgabentas, jis internete pasižiūrėjo, kad tokio automobilio kaina yra apie 25 000 Lt. Jis išardė automobilį, jo kėbulą supjaustė. Pjovimo metu galėjo panaikinti automobilio VIN kodą, esantį ant kėbulo. Tik po kurio laiko iš policijos pareigūnų sužinojo, kad automobilis yra vogtas. Jis šio fakto negalėjo žinoti, kadangi automobilio spynelė nebuvo sugadinta (t. 2. b. l. 32–34).
Šie nuteistojo G. B. parodymai neabejotinai patvirtina, kad jis jau susitarimo su A. Š. metu dėl automobilio išardymo aiškiai suvokė, kad automobilis yra vogtas. Tai, kad G. B. daro nusikaltimą ir kad tai jis neabejotinai suprato, patvirtina ir ta aplinkybė, kad nors jis ne vienerius metus užsiiminėjo automobilių remontu, jų ardymu, tačiau kažkodėl neturėdamas transporto priemonės privalomų dokumentų, nepatikrinęs, ar dokumente nurodytas automobilio identifikacinis numeris sutampa su automobilio numeriu, skubiai ėmė jį ardyti dalimis, nors pats teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad automobilis buvo geros techninės būklės, apynaujis. Be to, tik pristačius automobilį, nuteistasis internete pasidomėjo jo rinkos kaina, kuri buvo apie 25 000 Lt. Nuteistasis pats patvirtino, kad išardžius tokios vertės automobilį ir pardavus jį dalimis, tokios sumos nepavyktų gauti (t. 2. b. l. 34). Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad riziką išardyti pagrobtą turtą G. B. pateisino 700 Lt atlygiu už šią paslaugą. O tai, kad automobilio spynelė nebuvo sugadinta, kaip ginčydamas kaltę skunde teigia apeliantas, nepaneigia aplinkybės, jog nuteistasis nesuvokė veikiantis nusikalstamai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks nuteistojo elgesys kelia ne tik pagrįstų abejonių jo sąžiningumu, bet ir parodo jo siekį kuo greičiau realizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą (išardant jį dalimis) bei tokiu būdu pasipelnyti.
Priešingai apelianto tvirtinimui, slapto filmavimo įrašas nepaneigia jo tyčios kryptingumo, kolegijos nuomone, šio įrašo pokalbio turinys tik patvirtina ir detaliai atskleidžia, jog G. B. nuo pat pradžių žinojo, kad automobilis yra vogtas.
Šių aplinkybių visuma, t. y. anksčiau aptartas sandorio sudarymo būdas, tai, kad G. B. nebuvo pateikti jokie transporto priemonės oficialūs dokumentai, kad tik atgabenus automobilį nuo jo buvo nuimti valstybiniai numeriai, kad automobilio vertė buvo pakankamai didelė, kad automobilis buvo pagamintas 2006 metais, t. y. realizavimo metu buvo vos 6 metų senumo, kad nuteistasis dirbo darbą, susijusį su automobiliu remontu, jų ardymu, rodo, kad G. B. neabejotinai suprato, kad įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, tai yra veikė tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.
Kaip jau minėta anksčiau šioje nutartyje, įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Taigi, nėra būtina, kad G. B. žinotų apie visas automobilio „Toyota Corolla Verso“ pagrobimo iš teisėto valdytojo aplinkybes, ir jo kaltei pagal BK 189 straipsnio 1 dalį konstatuoti pakanka nustatytos aplinkybės, kad jam buvo žinoma, kad automobilis yra vogtas.
Aptartų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistojo G. B. kaltė neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, todėl tenkinti G. B. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.