Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-622-190/2013

Teisėja Ramunė Valiulytė Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00170-2012-0

2013 m. rugsėjo 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. , 178 str. 2 d. ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nusprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012-05-22 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, visiškai jas sudedant, ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir R. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent : jis 2012-03-10 17.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai grupėje su R. B., tikslu pagrobti L. B. priklausantį dujų balioną, atėjo prie Laurai J. B. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), R. B. likus stovėti prie namo lauke ir saugoti, kad neitų pašaliniai asmenys, M. K. užlipo prie palėpės durų, per neužrakintas palėpės duris įsibrovė į namo vidų ir iš vidaus per langą padavė R. B. metalinį dujų balioną su dujomis, 180 Lt vertės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. B. nematant ir nežinant, M. K. iš namo virtuvės paėmė nešiojamą kompiuterį Samsung notebook R 540-IS0, 3000 Lt vertės, su mobilaus interneto modemu K3765, 200 Lt vertės, priklausančius L. B., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininkų valios, nes buvo sulaikytas prie namo atvykusio K. B.. Tokiu būdu, M. K. veikdamas bendrai su R. B. pasikėsino pagrobti svetimą L. B. priklausantį 180 Lt vertės turtą, bei vienas pasikėsino pagrobti svetimą L. B. priklausantį 3200 Lt vertės turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. K. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

M. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantas M. K. apeliaciniame skunde neginčija kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikacijos, tačiau prašo nutraukti jo atžvilgiu baudžiamąją bylą vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 416 str. 1-3 dalyse numatytais pagrindais.

Teisėjų kolegijos manymu, nors M. K. prašo nutraukti jo atžvilgiu baudžiamąją bylą vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 416 str., tačiau ši teisės norma reglamentuoja privataus kaltinimo bylų proceso nutraukimą ir duotuoju atveju netaikytina, o iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog M. K. prašo bylą nutraukti jam (kaltininkui) ir nukentėjusiajai susitaikius (Lietuvos Respublikos BK 38 str.), todėl bus aptariama būtent galimybė taikyti M. K. būtent Lietuvos Respublikos BK 38 str.

Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma, be to, priimdamas tokį sprendimą, teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismų išvada dėl šios sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių (tiek objektyvių, tiek subjektyvių) vertinimo rezultatas. Kolegija pažymi, jog nors M. K. nusikaltimo padarymo metu teistumas buvo išnykęs, tačiau šią nusikalstamą veiką jis padarė vykstant kitam ikiteisminiam tyrimui dėl vagystės (2012-05-22 Trakų rajono apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį), turėdamas 7 galiojančias administracines nuobaudas už viešosios tvarkos pažeidimus (b.l. 115-119). Be to, buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius bei aktyvus jos vykdytojas. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, jog apeliantas dėl savo nusikalstamo elgesio atitinkamų išvadų nepadaro. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad M. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi, nesant nors vienai BK 38 str. 1 d. numatytų sąlygų, nėra pagrindo nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

M. K. apeliaciniu skundu taip pat prašo sumažinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, nuteistojo asmenybei, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

Skirdamas nuteistajam M. K. bausmę apylinkės teismas BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

M. K. pasikėsino padaryti tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką. Ir nors M. K. nusikaltimo padarymo metu teistumas buvo išnykęs, tačiau šią nusikalstamą veiką jis padarė tuo metu, kai vyko kitas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės, be to, tai, kad M. K. ir vėl nusikalto rodo, jog jis jokių išvadų iš ankstesnių teistumų ir jam paskirtų bausmių nepadarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis įstatymų reikalavimų. Dėl auksčiau paminėtų aplinkybių, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai M. K. paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes kitos rūšies bausmės nusikalstamiems nuteistojo polinkiams pakeisti nepakaks. Pažymėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu M. K. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis (9 mėnesiai) yra ženkliai mažesnis už šios bausmės vidurį, todėl ji negali būti pripažinta per griežta. Tai, jog teismas, bendrindamas M. K. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2012-05-22 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, visiškai jas sudėjo, nėra pagrindas pripažinti nuosprendį neteisėtu ir nepagrįstu, nes šiuo atveju nebuvo pažeistos baudžiamajame įstatyme numatytos bausmių bendrinimo normos, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., bausmių bendrinimo būdas (apėmimo, visiško sudėjimo ar sudėjimo iš dalies) priklauso teismo diskrecijai.

M. K. prašo į jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2012-12-21 iki 2013-06-11, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šioje baudžiamojoje byloje M. K. 2012-03-12 buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o suimtas jis buvo nuo 2012-03-10 iki 2013-03-12 ir nuo 2012-11-25 iki 2012-11-16 ir šie laikotarpiai buvo įskaityti į 2013 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką. Įskaityti M. K. suėmime išbūtą laiką nuo 2012-12-21 iki 2013-06-11 nėra teisinio pagrindo, nes šiuo laikotarpiu jam buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas kitoje baudžiamojoje byloje.

Keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl M. K. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Kolegija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, M. K. paskirta subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta arba neteisinga ir paskirta tinkamai, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybę.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.