- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-06
- Bylos Nr.
- I-779-121/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Halina Zaikauskaitė, Nijolė Šidagienė
- Trečiasis asmuo
- Centrinės hipotekos įstaigos, Kelmės rajono apylinkės teismui
- Pareiškėjas
- L. Z., S. Š., E. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Advokatai
- Marius Grajauskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Mariui Grajauskui, atsakovės atstovui Virginijui Varnaičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Centrinės hipotekos įstaigos atstovui Arnoldui Tomaševičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. Z., S. Š. ir E. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Centrinei hipotekos įstaigai, Kelmės rajono apylinkės teismui, Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos 2008-11-21 skundu ir 2008-11-26 skundo papildymu prašo: 1) panaikinti Teisingumo ministro 2008 m. spalio 21 d. įsakymą Nr.1R-402 „Dėl Teisingumo ministerijos filialo Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus veiklos nutraukimo ir pareigybių panaikinimo“ (toliau- Įsakymas); 2) sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), prašant ištirti, ar Įsakymas neprieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad, vykdant Hipotekos registro steigimo įstatymą, Teismų įstatymą ir kitus teisės aktus, prie apylinkės teismų buvo įsteigti hipotekos skyriai, tarp jų- ir Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius (toliau- Hipotekos skyrius), kuriame dirba pareiškėjos. Ginčijamas Įsakymas, kuriuo, be kita ko, nuo 2009 m. sausio 1 d. nutraukta Hipotekos skyriaus veikla ir panaikintos šio skyriaus pareigybės, o jo funkcijos perduotos vykdyti Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriui, atitinkamai padidinant šio hipotekos skyriaus pareigybių skaičių, yra nepagrįstas, neteisėtas bei naikintinas dėl šių priežasčių:
1) Įsakymas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams: a) Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta, kad teismų sudarymą ir kompetenciją nustato Teismų įstatymas. Hipotekos registro įsteigimo įstatymu (toliau- Įsteigimo įstatymas) įsteigus hipotekos registrą, į Teismų įstatymą buvo įtrauktos nuostatos dėl hipotekos įstaigų, nustatant, kad hipotekos įstaigos priklauso teismų sistemai ir steigiamos prie apylinkės teismų (1996 m. rugsėjo 24 d. redakcijos 68-1 str.). Keičiant Teismų įstatymą, liko galioti nuostatos, kad prie apylinkės teismų steigiami hipotekos skyriai, taip pat nuostatos, kad apylinkės teismų kompetencija inter alia apima hipotekos teisėjams priskirtinas bylas (aktualios redakcijos Teismų įstatymo 14 str. 2 d., 15 str. 1 d. 3 p.). Todėl, Įsakymu likvidavus Hipotekos skyrių, buvo apribota įstatyme numatyta Kelmės rajono apylinkės teismo kompetencija spręsti hipotekos teisėjams priskirtinas bylas, kas prieštarauja aukščiau paminėtoms Teismų įstatymo nuostatoms, be to, vadovaujantis Konstitucijos 112 ir Teismų įstatymo 45, 56 straipsniais, teisėjas skiriamas ar perkeliamas Prezidento dekretu, pritarus Teisėjų tarybai, tačiau Įsakymu ši aukštesnės galios teisės aktuose nustatyta tvarka buvo pažeista, nes, panaikinus Hipotekos skyrių, jo teisėja V. R. buvo priverstinai perkelta dirbti į Kelmės rajono apylinkės teismą pilnu etatu. Hipotekos skyriaus veiklos nutraukimas taip pat prieštarauja Teismų įstatymo 58 straipsniui, numatančiam, kad turi būti užtikrinamas nenutrūkstamas funkcijų, susijusių su hipoteka, įgyvendinimas prie to teismo, prie kurio atitinkamas hipotekos skyrius buvo įsteigtas. Todėl, atsižvelgus į tai, kad hipotekos skyriai prie apylinkės teismų yra neatskiriama teismų sistemos dalis, Hipotekos skyriaus veiklos nutraukimas traktuotinas kaip teismo dalies likvidavimas, kas teisėtai gali būti padaryta tik vadovaujantis įstatymu (Teismų įstatymo 45 str. 5 d.); b) pagal Įsteigimo įstatymą ir Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr.1246 patvirtintus Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatus (toliau- ir Nuostatai), hipotekos registro įstaigos yra hipotekos skyriai prie aplinkės teismų ir Centrinė hipotekos įstaiga, kiekvienas hipotekos skyrius priklauso bendrai Hipotekos registro sistemai ir įgyvendina teisės aktuose numatytas funkcijas. Vadovaujantis Įsteigimo įstatymo 7 straipsniu, Hipotekos registras reorganizuojamas tik įstatymu, t.y. apsisprendus įstatymų leidėjui. Todėl, nesant įstatymų leidėjo valios ir jo padarytų atitinkamų teisės aktų pakeitimų, Įsakymas, kuriuo iš dalies keičiama įstatymais nustatyta sistema, laikytinas neteisėtu. Be to, pačios Teisingumo ministerijos paruošti Teismų įstatymo, CK, CPK ir kitų teisės aktų projektai patvirtina, kad, reformuojant bendrą Hipotekos registro sistemą, turėjo būti priimti atitinkami įstatymai ir jų pakeitimai; c) Vyriausybė 2007 m. vasario 27 d. nutarimu Nr.232 patvirtino Hipotekos registro vystymo koncepciją (toliau- Koncepcija), kuria nutarta keisti įstatymų, susijusių su hipoteka, nuostatas ir hipotekos skyrių prie apylinkės teismų įgaliojimus perduoti Centrinės hipotekos įstaigai (CHĮ) bei išplėsti šios įstaigos įgaliojimus. Įgyvendinant Koncepciją, Teisingumo ministro pavedimu CHĮ įkūrė ir 2008 m. sausio 14 d. įregistravo hipotekos skyrius, kaip CHĮ filialus, minėti hipotekos skyriai įsteigti ten, kur egzistuoja hipotekos skyriai prie apylinkės teismų, įskaitant Kelmės rajoną, o tolimesnis šios koncepcijos įgyvendinimo žingsnis turėjo būti hipotekos skyrių darbuotojų prie apylinkės teismų perkėlimas į naujai įkurtus hipotekos skyrius, kaip CHĮ filialus. Taigi, Hipotekos skyriaus veiklos nutraukimas ir jo pareigybių panaikinimas prieštarauja Koncepcijai ir ankstesniems jos įgyvendinimo veiksmams, o Įsakymas priimtas ignoruojant teisės aktų reikalavimus bei pareiškėjų teisėtus interesus;
2) priimant Įsakymą buvo viršyta Teisingumo ministro kompetencija. Neatsižvelgus į tai, jog Įsteigimo įstatymu Hipotekos registro steigėjo funkcijos pavestos Teisingumo ministerijai, iki 2002 metų galiojusios Teismų įstatymo 68-3 straipsnio nuostatos, numačiusios, kad Teisingumo ministerija, o vėliau- Teismų departamentas, nustato hipotekos skyrių darbuotojų skaičių ir darbo užmokestį, šiuo metu yra panaikintos, taip pat panaikinta Teismų įstatymo 1997 m. birželio 10 d. redakcijos 39 str. 1 dalis, nustačiusi, kad teismų pirmininkai priima ir atleidžia iš darbo hipotekos skyriaus tarnautojus. Tačiau, nors šiuo metu įstatymu nėra reglamentuojama, kas kompetentingas spręsti minėtus klausimus, faktiškai, nesant įstatyminio pagrindo, hipotekos skyrių tarnautojus į darbą priima ir atleidžia apylinkės teismų pirmininkai, darbinius pavedimus jiems teikia ir darbo užmokestį moka CHĮ, o sprendimus dėl veiklos nutraukimo ir pareigybių naikinimo, kaip matyti iš Įsakymo, priima Teisingumo ministras. Teisingumo ministerijai, kaip centriniam administravimo subjektui, inter alia taikomas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 3 str. 1 p.). Taigi, nepaisant susiklosčiusios praktikos, vadovaujantis įstatymais, Teisingumo ministro kompetencija neapėmė Hipotekos skyriaus veiklos nutraukimo ir pareigybių naikinimo, todėl Įsakymas yra neteisėtas;
3) Įsakymas priimtas tinkamai neįvertinus jo pagrįstumo. Teisingumo ministro 2008 m. lapkričio 18 d. rašte nurodytos aplinkybės dėl mažą darbo krūvį turinčių hipotekos skyrių veiklos nutraukimo būtinybės neatitinka faktinės situacijos. Iš CHĮ pateiktos statistikos matyti, kad Hipotekos skyriaus užimtumas niekada nebuvo mažiausias, šio skyriaus darbo krūvis pagal bendrą dokumentų skaičių yra didesnis už Rokiškio ar Ignalinos hipotekos skyrių darbo krūvį, o einamaisiais 2008 metais šio skyriaus vieno darbuotojo vidutinis krūvis Turto arešto aktų registre buvo didžiausias iš visų hipotekos skyrių. Todėl mažas darbo krūvis objektyviai negalėjo būti pagrindas Įsakymu naikinti Hipotekos skyrių;
4) Įsakymas nesuderinamas su viešuoju interesu. Pagal skundžiamą Įsakymą 43 tūkstančiams Kelmės rajono gyventojų bus apribotos galimybės hipotekos skyriui priskirtinas paslaugas gauti tame rajone, kuriame jie gyvena, ir tokias paslaugas teiks tik už 40 kilometrų įsikūręs Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius. Taigi, Įsakymu nepagrįstai panaikinus tai, kas reikšminga ir reikalinga daliai visuomenės - Kelmės rajono gyventojams ir verslo (ūkio) subjektams, viešojo intereso prasme buvo padaryti niekuo nepagrįsti ir teisėtų lūkesčių principui prieštaraujantys vieningos teismų sistemos pakeitimai.
Dėl prašymo kreiptis į LVAT dėl Įsakymo, kaip norminio administracinio akto, ištyrimo, ar jis neprieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams, paaiškino, kad pagal LVAT 2006 m. kovo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.AS8-78-06 suformuotą praktiką, ABTĮ 2, 13, 15 straipsniuose apibrėžti norminio administracinio akto požymiai yra vertinamieji, t.y., kiekvienu atveju nustatant, ar aktas, dėl kurio teisėtumo į teismą kreipėsi atitinkamas subjektas, laikytinas norminiu administraciniu aktu, būtina įvertinti daugelį objektyvių požymių: išsiaiškinti akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį; subjektų ratą, kuriems taikomas aktas; aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas priėmimo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Įsakymą (aktą) priėmusi Teisingumo ministerija (ministras) laikytina viešojo administravimo subjektu ir, nors Įsakymas priimtas konkrečiai dėl Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus, šis aktas iš esmės skirtas (taikomas) individualiais požymiais neapibūdintai subjektų grupei (ABTĮ 2 str. 13 d.), nes įtakoja neapibrėžto rato subjektų, besikreipiančių į Hipotekos skyrių, interesus, t.y. nustato šiems asmenims elgesio taisykles. Be to, Įsakymo norminį pobūdį taip pat atskleidžia tai, kad juo inter alia padaryti aukščiausią teisinę galią turinčiais aktais (Konstitucija ir įstatymais) sukurtos vieningos teismų sistemos pakeitimai. Įsakymo neatitikimo aukštesnės teisinės galios aktams pagrindai išdėstyti aukščiau, o šis norminis aktas prieštarauja šiems aukštesnės galios teisės aktams: 1) nuostatoms, kad prie apylinkės teismų steigiami hipotekos skyriai, taip pat, kad apylinkės teismų kompetencija inter alia apima hipotekos teisėjams priskirtinas bylas (Teismų įstatymo 14 str. 2 d., 15 str. 1 d. 3 p.), nes Įsakymu apribota iš įstatymų kylanti Kelmės rajono apylinkės teismo kompetencija spręsti hipotekos teisėjams priskirtinas bylas; 2) nuostatoms, kad teisėjas perkeliamas tik šių teisės aktų nustatyta tvarka (Konstitucijos 112 str., Teismų įstatymo 45, 56 str.), nes Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja perkelta priverstinai, nesilaikant šios tvarkos; 3) nuostatoms, kad teismai reorganizuojami ar likviduojami tik įstatymu (Teismų įstatymo 45 str. 5 d.), nes Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus, kaip neatskiriamos teismų sistemos (teismo) dalies, veikla nutraukta (skyrius likviduotas) nesilaikant šios tvarkos; 4) Steigimo įstatymo nuostatoms, numatančioms, kad Hipotekos registras reorganizuojamas įstatymu, taip pat CK, CPK, Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatoms, numatančioms bendrą su hipoteka susijusių funkcijų įgyvendinimo reglamentavimo sistemą, nes Įsakymu inter alia reformuojant Hipotekos registro sistemą nebuvo priimti atitinkami įstatymai ir įstatymų pakeitimai; 5) Koncepcijai, numačiusiai CHĮ išplėtimą ir hipotekos skyrių pavaldumo perdavimą šiai įstaigai, nes Įsakymu panaikintas Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius, nors įgyvendinant šią koncepciją paties Teisingumo ministro pavedimu jau buvo įkurtas CHĮ filialas- Kelmės hipotekos skyrius, į kurį turėjo būti perkelti Hipotekos skyriaus tarnautojai (b.l.1-11, 35-36).
Atsiliepimas
Atsakovė, atsikirsdama į skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad Įsakymas yra individualus teisės aktas, kuris pagal VAĮ 8 str. 1 dalį turi būti pagrįstas teisės aktų normomis ir faktais, o ABTĮ 3 str. 2 dalis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo administravimo akto politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi, nors teismas neturi vertinti Įsakymo tikslingumo požiūriu, sprendžiant viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimą, vertintini jo tikslai bei uždaviniai. Teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998-07-09 nutarimu Nr.851, 6.17 punktu numatyta, jog Teisingumo ministerija užtikrina hipotekos įstaigų finansavimą, buhalterinę atskaitomybę ir kontroliuoja jų ūkinę bei finansinę veiklą, o pagal šių nuostatų 7.6 punktą ji vykdo ir kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytas funkcijas. Įsakymas neatsiejamas nuo Koncepcijos, todėl tikslinga sprendžiant klausimą dėl įsakymo teisėtumo, būtina įvertinti ir jos nuostatas. Skundas atmestinas dėl šių motyvų:
1) dėl Įsakymo atitikimo aukštesnės galios teisės aktams bei Teisingumo ministro kompetencijos paaiškino, kad Koncepcijos tikslas- pakeisti esamą hipotekos registravimo modelį; Koncepcija siekiama išspęsti tris esmines problemas: hipotekos skyrių pavaldumo, dvigubo dokumentų tikrinimo registruojant hipoteką ir nebūdingų teisminiai valdžiai funkcijų vykdymo. Įsigaliojus atitinkamų įstatymų pakeitimams, be kita ko, planuojama pakeisti hipotekos skyrių prie apylinkės teismų pavaldumą iš Teisingumo ministerijos žinios perduodant jų funkcijas CHĮ ir šiuo atveju duomenys Hipotekos, Turto arešto aktų registrams būtų teikiami ir tvarkomi elektroniniu būdu, dėl ko registrų tvarkymas taptų efektyvesnis ekonominiu požiūriu. Įvertinus šiuo metu esantį hipotekos skyrių veiklos reglamentavimą bei atsižvelgiant į Koncepcijos 5 punktą, numatantį, kad hipotekos skyrių (kurie yra Teisingumo ministerijos filialai) funkcijos bus perduotos CHĮ, buvo pradėti paruošiamieji darbai instituciniams pertvarkymams, kuriais siekiama tinkamai organizuoti žmogiškuosius išteklius, sustiprinti CHĮ administravimą bei išspręsti šiuo metu egzistuojančią hipotekos skyrių teisinio statuso ir finansavimo problemą. Koncepcijos 56.9.2.3 punktu numatoma, jog, vykdant minėtą reformą, reikės keisti esamą teisinį reguliavimą, todėl, atsižvelgus į tai, kad Vyriausybės 2007-02-27 nutarimu Nr.232 suformuotas pavedimas dėl teisės aktų pakeitimo bei, vadovaujantis Įsteigimo įstatymo 1 straipsniu, CK 2.53, 2.55 straipsniais, Vyriausybės įstatymo 26 str. 3 d. 9 punktu ir Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsniu, buvo priimtas ginčijamas Įsakymas. Būtinumas neatidėliotinai pakeisti hipotekos skyrių prie apylinkės teismų pavaldumą, perduodant jų funkcijas CHĮ, ne kartą buvo akcentuotas ir kontrolės bei priežiūros funkcijas vykdančių valstybinių institucijų išvadose (Valstybės kontrolės 2004-04-30 valstybinio audito ataskaita Nr. 1020-15-49, Teismų tarybos 2004-05-07 nutarimu Nr.222 sudarytos darbo grupės išvada „Dėl hipotekos skyrių prie apylinkių teismų administravimo“ (atkreipia dėmesį, kad šioje išvadoje akcentuojama skyrių reorganizavimo galimybė, tačiau, atsižvelgus į valstybės institucijų teisinę prigimtį, buvo pasirinktas ne reorganizavimo institutas, bet juridiniam asmeniui priklausančio skyriaus veiklos nutraukimas, nes pasirinkus reorganizavimo institutą, vadovaujantis CK nuostatomis, turėtų būti reorganizuotas visas juridinis asmuo, t.y. Teisingumo ministerija, steigėjui- Seimui, priimant dėl to sprendimą); Teisingumo ministerijos vidaus audito tarnybos 2007-07-31 ataskaita Nr.1V-8 „Dėl Specialiosios hipotekos įstaigų materialinės techninės bazės plėtojimo programos audito“; Valstybės kontrolės 2007-12-22 raštas teisingumo ministrui). Vadovaujantis Hipotekos registro įstatymo 1 straipsniu, hipotekos skyrių ir vietinių hipotekos registrų steigimo etapus nustato teisingumo ministras, ir, nors įstatymų leidėjas nenustatė, kas turi teisę likviduoti hipotekos skyrius, tačiau pagal bendrąsias viešųjų juridinių asmenų teisinio statuso nuostatas (jeigu juridinis asmuo steigia filialą, jo veikla gali būti nutraukta steigėjo sprendimu), tai turi teisę atlikti teisingumo ministras. Juridinių asmenų registre hipotekos skyriai įregistruoti kaip Teisingumo ministerijos filialai, darbo užmokestis, socialinės išmokos taip pat mokamos iš Teisingumo ministerijai priklausančios programos lėšų, Teisingumo ministerija tvarko hipotekos skyrių darbuotojų Sodros duomenis ir hipotekos skyrių darbuotojų skaičius sumuojamas prie Teisingumo ministerijos etatų skaičiaus. Šiuo metu Teisingumo ministro 2008-07-21 įsakymu Nr.1R-291 nustatytos hipotekų skyrių prie apylinkių teismų valstybės tarnautojų pareigybės ir teisingumo ministerija materialiai aprūpina hipotekos skyrius, o CHĮ jiems teikia metodinę bei informacinę pagalbą, be to, šios įstaigos direktoriui Teisingumo ministro 2007-01-11 įsakymu Nr.1R-22 pavesta naudoti skirtus biudžeto asignavimus pagal nustatytą paskirtį- taip pat ir hipotekos skyrių aptarnavimui, hipotekos skyriai turi savarankiškus (atskirus nuo teismų) archyvus, savarankiškai išlaikomus iš savo lėšų. Faktiškai teismo pirmininko sprendimu šio skyriaus darbuotojai priimami į darbą, skatinami, išleidžiami atostogų ir pan. Vadovaujantis registre esančių duomenų teisėtumo prezumpcija bei atsižvelgiant į faktinę padėtį, hipotekos skyriai, atliekantys registro tvarkymo funkcijas, laikytini Teisingumo ministerijos filialais, todėl teisingumo ministras, priimdamas sprendimą dėl savo struktūrinio padalinio veiklos, savo įgaliojimų neviršijo, priešingai, ministerija veikė laikydamasi VAĮ reikalavimų dėl centrinio viešojo administravimo subjekto prigimties. Be to, Teisingumo ministras neviršijo savo kompetencijos taip pat ir atsižvelgiant į tai, kad Hipotekos skyrius nebuvo likviduotas, o buvo nutraukta jo veikla ir funkcijos perduotos vykdyti hipotekos skyriui prie Šiaulių miesto apylinkės teismo, o šiame skyriuje dirbanti hipotekos teisėja nebuvo atleista. Šalyje veikia 15 hipotekos skyrių prie apylinkių teismų, tarp jų- ir Kelmėje, ir, vykdant institucinį hipotekos skyrių pertvarkymą, planuojama nutraukti mažesnių skyrių veiklą jų vykdytas funkcijas perduodant didžiuosiuose miestuose veikiantiems skyriams, kurie taptų pavaldūs CHĮ ir nebūtų laikomi Teisingumo ministerijos filialais. Pagal Konstitucijos nuostatas, reglamentuojančias teismų veiklą, bei pagal Teismų įstatymo 14 str. 2 dalies, 16 bei 17 straipsnių nuostatas darytina išvada, jog hipotekos skyriai prie apylinkių teismų nėra nei teismo dalis, nei specializuotas teismas, o administracinis padalinys, kuriame bendrąją specializaciją turintis teisėjas atlieka jam priskirtas, nebūdingas teisėjui, hipotekos teisėjo funkcijas. Todėl nepagrįsti pareiškėjų argumentai, jog, vadovaujantis Teismų įstatymo 45 str. 5 dalimi, hipotekos skyriai gali būti reorganizuojami ar likviduojami tik pagal Teismų įstatymą. Tuo labiau, kad pagal Įsteigimo įstatymą ir Hipotekos registro nuostatus Hipotekos registro įstaigos yra hipotekos skyriai prie apylinkės teismų ir CHĮ, t.y. įstatymų leidėjas įtvirtino atskirą neteisminei valdžiai priskiriamą sistemą. Aplinkybę, kad tiek pagal teisinį statusą, tiek pagal faktinę situaciją hipotekos skyriai prie apylinkių teismų yra quasi teisminės institucijos, o jų steigėjas yra Teisingumo ministras, turintis teisę juos reorganizuoti ar nutraukti jų veiklą, taip pat patvirtina Įsteigimo įstatymo 1 straipsnio nuostata, numatanti, kad Hipotekos registras susideda iš centrinio hipotekos registro bei vietinių hipotekos registrų, o hipotekos skyriai prie apylinkės teismų yra Hipotekos registro tvarkytojai, ką pripažįsta ir pareiškėjos. Valstybės registrų įstatymo 2 str. 19 dalis numato, kad valstybės registras yra teisinių, organizacinių, technologinių priemonių visuma, skirta registruoti įstatymų nustatytus registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registruojamų objektų kiekybinius, kokybinius, geografinius ir kitus duomenis bei dokumentus, o vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga yra įstatymu ar Vyriausybės nutarimu paskirta ministerija ar kita valstybės institucija ar įstaiga, kurios valdymo sričiai priskirtas registras, metodiškai vadovaujanti registro kūrimui ir koordinuojanti jo funkcionavimą. Teisingumo ministerijos nuostatų 6.12 punktas nustato, kad ministerija metodiškai vadovauja teisės aktų ministerijos valdymo sričiai priskirtų registrų kūrimui ir koordinuoja jų funkcionavimą, o pagal Hipotekos registro įstatymą bei Hipotekos registro nuostatų 8 punktą Teisingumo ministerija yra vadovaujančioji hipotekos registro tvarkymo įstaiga, kuri pagal ministerijos nuostatų 6.17 punktą užtikrina hipotekos įstaigų finansavimą, buhalterinę atskaitomybę ir kontroliuoja jų ūkinę bei finansinę veiklą. Taigi, valstybės registro- Hipotekos registro- tvarkymas priskirtinas vykdomosios valdžios kompetencijai, o pareiškėjų teiginiai, kad hipotekos skyriai yra teisminės valdžios dalis prieštarauja konstituciniams valdžių atskyrimo principams, nes šiuo metu Teisingumo ministerija ne tik moka atlyginimus, nustato etatus skyriuose dirbantiems darbuotojams, bet ir metodiškai vadovauja tvarkant registrą. Sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra kolizinė situacija dėl to, jog hipotekos skyriai prie apylinkės teismų aptarnauja hipotekos teisėjus, bet yra ir Hipotekos registro tvarkytojai, tačiau pažymi, kad tai nėra pakankamas pagrindas teigti, jog hipotekos skyriai prie apylinkės teismų pagal savo teisinę prigimtį ir atliekamas funkcijas gali būti priskirtini teisminei valdžiai. Be to, negalima išvada, kad hipotekos skyriai prie apylinkės teismų yra teismo struktūrinis padalinys, nes įstatymų leidėjas juos pavedė steigti Teisingumo ministrui, tuo tarpu teismai įsteigti įstatymu ir veikia pagal įstatymą. Paaiškina, kad šiuo metu įstatymu nėra reglamentuota, kas kompetentingas spręsti hipotekos skyrių reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, todėl, nesant aiškaus teisinio reguliavimo, nelogiška reikalauti, jog atsakovė laikytųsi nesamų procedūrų, juo labiau, kai yra galiojančios Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios juridinio asmens ir jo struktūrinių padalinių veiklos klausimus (2.53, 2.55 str.), kurios ir buvo vienas iš Įsakymo pagrindų. Pažymi, kad pareiškėjos painioja sąvokas, tapatindamos „hipotekos skyrių“ su „vietiniu hipotekos registru“, nes tai nėra tapačios sąvokos. Pagal Valstybės registrų įstatymo nuostatas hipotekos skyrius yra registro tvarkymo įstaiga, atliekanti registro tvarkymo funkcijas, o Hipotekos registro steigimo įstatymas numato, kad hipotekos registras (t.y. ne hipotekos skyrius) likviduojamas įstatymu. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog Teisingumo ministerija turi kompetenciją keisti savo filialų teisinį statusą ir tam įstatymų keisti nereikia, be to, Teisingumo ministerija, kaip hipotekos registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga, atlieka šio registro bei jį tvarkančios įstaigos priežiūrą;
2) dėl Įsakymo pagrįstumo ir atitikimo viešajam interesui paaiškino, kad buvo įvertintas skyriaus veiklos krūvis, išlaikymo kaštai ir paslaugų poreikis. CHĮ dokumentai patvirtina, jog hipotekos skyrių, esančių ne didmiesčiuose, darbo krūvis žymiai mažesnis, nei hipotekos skyrių didmiesčiuose, pvz.: 2007 m. vieno darbuotojo dienos darbo krūvis tvarkant Hipotekos ir Turto arešto aktų registrą Kelmės hipotekos skyriuje yra 6,3; Šiaulių - 7,3; o Vilniuje - 16,2; 2008 m. Kelmės hipotekos skyriuje - 7,8; Šiaulių - 8,6; Vilniuje - 15,4. Žymus vienam darbuotojui tenkantis darbo krūvio skirtumas matomas ir analizuojant kitų mažesnių hipotekos skyrių veiklą ją lyginant su didmiesčiais. Todėl, siekiant išvengti papildomų išlaidų patalpų, darbuotojų išlaikymui, tikslinga mažinti struktūriniu požiūriu esamas institucijas. Trečiųjų asmenų interesai ginčijamu Įsakymu nėra iš esmės pažeidžiami, nes jiems paslaugas numatoma suteikti prie Šiaulių miesto apylinkės teismo veikiančiame hipotekos skyriuje. Nurodo, kad hipotekos skyrių teikiamos paslaugos nėra pirmo būtinumo ir ne kiekvienas žmogus dažnai susiduria su dokumentų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, tvarkymu, todėl asmens nuvykimas šiuo tikslu iš Kelmės į Šiaulius nelaikytinas kaip žymiai apsunkinantis miesto bendruomenę. Be to, artimiausiu metu numatoma hipotekos skyrių paslaugas teikti elektroniniu būdu per notarą, kaip ir numatyta Koncepcijoje. Teisingumo ministro 2008-09-29 raštu Nr.(1.8.)-7R-8336 ginčijamo įsakymo projektas buvo nusiųstas derinimui Šiaulių miesto apylinkės teismui bei Kelmės rajono apylinkės teismui, tačiau pateiktuose atsakymuose pastabų bei pasiūlymų nebuvo pateikta;
3) dėl prašymo kreiptis į LVAT paaiškino, kad Įsakymas skirtas konkrečiai subjektų grupei (Kelmės hipotekos skyriui) ir jis skirtas ne nuolatiniam taikymui, o skyriaus veiklos nutraukimui, todėl tai yra individualaus pobūdžio teisės aktas (ABTĮ 2 str. 14 p.), kurio teisėtumą gali įvertinti Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas individualų ginčą, ir nėra pagrindo kreiptis į LVAT (ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p., 110 ir 111 str.), todėl šis prašymas netenkintinas (b.l.140-145).
Tretysis suinteresuotas asmuo CHĮ atsiliepimu į skundą paaiškina, kad pareiškėjų teiginys, jog hipotekos skyrių valstybės tarnautojams bei darbuotojams darbo pavedimus teikia ir darbo užmokestį moka CHĮ, yra netikslus. Pagal galiojančius teisės aktus hipotekos skyrių darbuotojai nėra pavaldūs CHĮ, nes, vadovaujantis CHĮ nuostatų, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr.149, 9.7, 9.8 punktais, Hipotekos registro nuostatų 12.6, 12.7 punktais bei Turto arešto aktų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr.314, 10.10 punktu, ši įstaiga tik teikia apylinkių teismų hipotekos skyriams metodinę ir informacinę pagalbą registrų tvarkymo klausimais. Turto arešto aktų registro nuostatų 10.1 punktas nustato, jog CHĮ priima faksu specialiąja linija siunčiamų turto arešto aktų elektronines kopijas arba padaro paštu arba asmeniškai gautų turto arešto aktų elektronines kopijas, įrašo į duomenų bazę minimalius turto arešto akto duomenis, priima elektroniniu būdu siunčiamus turto arešto aktus ir duomenų perdavimo tinklais paskirsto turto arešto aktus hipotekos skyriams įregistruoti, tačiau teisės aktams nenumatant, kokiu principu paskirstomi turto arešto aktai hipotekos skyriams, paprastai atsižvelgiama į hipotekos skyriaus darbo krūvį bei darbuotojų skaičių. Teisingumo ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr.1R-22 CHĮ direktoriui pavesta naudoti biudžeto asignavimus, skirtus biudžetinės įstaigos programoms vykdyti ir paskirstyti biudžeto lėšas hipotekos skyriams prie apylinkių teismų. CHĮ filialai įsteigti atsižvelgus į Vyriausybės 2007 m. vasario 27 d. nutarimu Nr.232 patvirtintos Koncepcijos 5 punktą, kuriame numatyta, kad hipotekos skyrių funkcijas numatoma perduoti CHĮ, ir Teisingumo ministro 2007 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr.1R-469 „Dėl Hipotekos registro vystymo koncepcijos nuostatų įgyvendinimo“, kuriuo CHĮ pavesta imtis priemonių, siekiant laiku įgyvendinti Koncepcijos 5 ir kitus susijusius punktus. Filialai buvo steigiami atsižvelgus į hipotekos skyrių prie apylinkių teismų skaičių. CHĮ Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr.1641 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ 1.7.9 punktu yra patvirtintos 107 pareigybės: CHĮ dirba 38 valstybės tarnautojai ir darbuotojai, papildomai priskirtos 69 darbuotojų pareigybės atitinka šiuo metu dirbančių Hipotekos skyriuose prie apylinkės teismų darbuotojų skaičių. Sprendžiant CHĮ filialų patalpų klausimą, Kelmės rajono apylinkės teismui 2008 m. vasario 4 d. buvo pateiktas prašymas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai perduoti hipotekos skyriaus prie Kelmės rajono apylinkės teismo naudojamas patalpas, tačiau sutikimas dėl patalpų perdavimo panaudos pagrindais nebuvo gautas. Todėl, neišsprendus visų filialų patalpų klausimo ir negavus visų hipotekos skyrių prie apylinkių teismų darbuotojų prašymų būti perkeltiems, visų hipotekos skyrių prie apylinkių teismų darbuotojai negalėjo būti perkelti į CHĮ filialus ir dėl šios priežasties filialai veiklos vykdyti nepradėjo. Atsižvelgdama į tai, kad jokie reikalavimai CHĮ atžvilgiu nereiškiami ir nėra teisinio ryšio nė su viena iš šalių bei su ginčo teisiniu santykiu, CHĮ nurodė nepasisakanti dėl pareiškėjų reikalavimų teisėtumo (b.l.135-137).
Tretysis suinteresuotas asmuo Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius atsiliepimu į skundą prašo bylą išspręsti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad skunde neteisingai apibūdintos hipotekos teisėjos pareigos, funkcijos ir kompetencija, nes Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos funkcijas atliekanti teisėja V. R. Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. gruodžio 17 d. dekretu Nr. 719 buvo paskirta Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja iki 65 metų amžiaus, o Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriui veiklą pradėjus nuo 1999 m. kovo 15 d., vadovaujantis tuo metu galiojusio Teismų įstatymo 68² str. 1 dalimi ir Kelmės rajono apylinkės teismo pirmininko įsakymu, ji buvo paskirta hipotekos teisėja. Taigi, nei įstatymu, nei poįstatyminiu aktu nenustatyta šios hipotekos teisėjos darbo vieta hipotekos skyriuje, o nutraukus Hipotekos skyriaus veiklą, ši teisėja, atliekanti hipotekos teisėjos funkcijas, ir toliau vykdys apylinkės teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas (b.l.158).
Žemesnės instancijos teismas
Tretysis suinteresuotas asmuo Kelmės rajono apylinkės teismas, atsikirsdamas į skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pareiškėjų teiginiai, jog panaikinus Kelmės rajono hipotekos skyrių tuo pačiu bus panaikinta ir ir hipotekos skyriaus teisėjo darbo vieta bei atitinkamai teisėja V. R. bus priverstinia perkelta dirbti į Kelmės rajono apylinkės teismą pilnu etatu, neatitinka tikrovės, kadangi ši teisėja 1994-12-19 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo paskirta dirbti Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja, o 1999 metais šiame teisme įsteigus hipotekos skyrių, jai buvo papildomai pavesta atlikti ir hipotekos teisėjos funkcijas. Pažymi, kad hipotekos skyriaus buvimas didina Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjų darbo krūvį, kuris ir taip nėra mažas. Be to, hipotekos skyrius neturi savo patalpų ir naudojasi teismo patalpomis, kurios yra reikalingos teismui ir šiuo metu dėl patalpų stygiaus yra trukdoma teismo veikla, tad teismas keletą metų pasisako už hipotekos skyriaus naikinimą, be to, reikiamo išsilavinimo neįgijusi Kelmės rajono hipotekos skyriaus vadovo pavaduotoja L. Z. buvo palikta dirbti tik todėl, kad maždaug 2 metus buvo ruošiamasi šį skyrių likviduoti, o šiam skyriui likus, ji turėtų būti atleista pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 4 punkto nuostatas, nes per Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatyme nustatytą terminą neįgijo einamoms pareigoms būtino (teisinio) išsilavinimo. Nurodo, kad kitos hipotekos skyriaus darbuotojos pagal išsilavinimą negali užimti vadovo pavaduotojo pareigų ir įstatymo reikalavimus atitinkančių kandidatų rajone gali būti sunku rasti, kas apsunkintų hipotekos skyriaus darbą (b.l.180-181).
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad Nuostatuose yra konkrečiai numatyta, jog prie kiekvieno apylinkės teismo yra steigiami hipotekos skyriai ir vietiniai hipotekos registrai.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, kad vietinio- Kelmės rajono- hipotekos registro duomenų bazės perkėlimas į Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus admnistrauojamą hipotekos registrą nėra registro reorganizavimas, atliekamas įstatymu, reorganizavimas būtų, pvz. nutarus hipotekos registre kaupti kitokius duomenis.
CHĮ atstovas sprendimą paliko teismo nuožiūrai, palaikė atsiliepimą, papildomai paaiškino, kad pagal ministro įsakymą buvo sujungtos Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos registro ir Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos registro duomenų bazės ir tai nėra hipotekos registrų reorganizacija.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja S. Š. nuo 1999 m. sausio 18 d. yra Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus vyr. specialistė, pareiškėja E. B. - nuo 2006 m. birželio 28 d. šio hipotekos skyriaus vyr. specialistė, pareiškėja L. Z. - nuo 2006 m. birželio 28 d. Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus vadovo pavaduotoja (b.l.14-16).
Žemesnės instancijos teismas
Teisingumo ministras, vadovaudamasis Hipotekos registro steigimo įstatymo 1 straipsniu, Civilinio kodekso 2.53 ir 2.55 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsniu, 2008 m. spalio 21 d. priėmė įsakymą Nr.1R-402 „Dėl teisingumo ministerijos filialo Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus veiklos nutraukimo ir pareigybių panaikinimo“, kurio 1 punktu nutraukė nuo 2009 m. sausio 1 d. valstybės biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos filialo Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus, kodas 188730669, buveinė Vytauto Didžiojo g. 60, Kelmė, veiklą (b.l.66-67). Minėto įsakymo 2-uoju punktu pakeitė: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. 32 „Dėl hipotekos skyrių veiklos teritorijų, dokumentų perdavimo ir prašymų pateikimo hipotekos skyriams tvarkos nustatymo“ pripažįstant netekusiu galios 1.4 punktą, įrašant 1.10 punkte po žodžių „Joniškio rajono“ žodžius „Kelmės rajono“, papildė šiuo 4.7 punktu: „4.7. Nuo 2009 m. sausio 1 d. prašymai pakeisti Kelmės r. hipotekos skyriaus įregistruotą sutartinę (priverstinę) hipoteka (sutartinės (priverstinės) hipotekos lakštai su juose padarytais pakeitimais) ar sutartinį (priverstinį) įkeitimą (sutartinio (priverstinio) įkeitimo lakštai su juose padarytais pakeitimais), taip pat prašymai išregistruoti Kelmės r. hipotekos skyriaus įregistruotą sutartinę (priverstinę) hipoteką ar sutartinį (priverstinį) įkeitimą pateikiami Šiaulių m. apylinkės teismo hipotekos skyriui.“, taip pat papildė šiuo 4.8 punktu: „4.8. Nuo 2009 m. sausio 1 d. pareiškimai dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto bei kitų iš hipotekos ir įkeitimo atsirandančių teisinių santykių, kai sutartinė (priverstinė) hipoteka ar sutartinis (priverstinis) įkeitimas įregistruoti Kelmės r. apylinkės teismo hipotekos skyriaus, pateikiami Šiaulių m. apylinkės teismo hipotekos skyriui.“; 2) Hipotekos skyrių prie apylinkių teismų 2008 m. pareigybių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 1R-291 įrašant skyriaus „Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius“ 2 punkte, skiltyje „Pareigybių skaičius“ vietoj skaičiaus „3“ skaičių „5“ ir eilutėje „Iš viso pareigybių“ vietoj skaičiaus „6“ skaičių „8“, taip pat išbraukiant iš sąrašo Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyrių; 3) Hipotekos registro informacinės sistemos duomenų saugos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1R-388 „Dėl Hipotekos registro informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo, duomenų saugos įgaliotinio ir saugos dokumentų rengėjų skyrimo“ išdėstant 4.2.6 punktą taip: „4.2.6. Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius, kurio adresas Vytauto g. 149, Šiauliai“ ir pripažįstant netekusiu galios 4.2.13 punktą. Įsakymo 3-iuoju punktu pripažino netekusiais galios: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 119 „Dėl hipotekos skyrių įsteigimo“ 1.4 punktą; 2) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. 184 „Dėl 1998 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 119 „Dėl hipotekos skyrių įsteigimo“ dalinio pakeitimo“. Įsakymo 4-uoju punktu įgaliojo Centrinės hipotekos įstaigos direktorių išregistruoti šio įsakymo 1 punkte nurodytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos filialą Juridinių asmenų registro bei organizuoti šio filialo dokumentų, turto, finansinių įsipareigojimų perdavimą, 5-uoju punktu įpareigojo Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyrių perduoti Šiaulių m. apylinkės teismo hipotekos skyriui: 1) nekilnojamojo turto įkeitimo sutartis, sudarytas iki 1998 m. balandžio 1 d., kurių duomenys įrašyti į hipotekos registro laikinąją duomenų bazę, taip pat kitus su šiomis sutartimis susijusius dokumentus ir nekilnojamojo turto registro tvarkytojo perduotus sąrašus apie iki 1998 m. balandžio 1 d. sudarytas įkeitimo sutartis; 2) turto registre registruoto kilnojamojo turto įkeitimo sutartis, sudarytas iki 1998 m. balandžio 1 d., kurių duomenys įrašyti į hipotekos registro laikinąją duomenų bazę, taip pat kitus su šiomis sutartimis susijusius dokumentus; 3) Kelmės r. hipotekos skyriaus gautus ir hipotekos skyriuje esančius sutartinės (priverstinės) hipotekos, sutartinio (priverstinio) įkeitimo lakštus ir kartu su lakštais pateiktus dokumentus; 4) bylas dėl išieškojimo iš įkeisto turto.
Kelmės rajono apylinkės teismo pirmininkas pareiškėjoms 2008 m. spalio 30 d. pateikė pasiūlymą dalyvauti specialiųjų reikalavimų patikrinime laisvoms Kelmės rajono apylinkės teismo paslaugų valstybės tarnautojo, dirbančio pagal darbo sutartį- vyresniojo specialisto-konsultanto informatikai- pareigoms užimti (b.l.20-22), o 2008 m. spalio 31 d. įspėjimais Nr. VD 1-6, VD 1-7 ir VD 1-8 joms pranešė apie jų užimamų pareigybių naikinimą nuo 2009 m. sausio 1 d. Teisingumo ministro 2008 m. spalio 21 d. įsakymo Nr.1R-402 pagrindu ir atleidimą iš pareigų (b.l.17-19). Pareiškėjas, Hipotekos skyriaus tarnautojas, į darbą priėmė Kelmės rajono apylinkės teismo pirmininkas (b.l.14-16), o darbo užmokestį joms moka Centrinė hipotekos įstaiga (b.l.28).
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2008-11-13 dienos išplėstiniame išraše su istorija (b.l.13) nurodoma, kad Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius 1999-01-20 buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, kodas – 188730669, šios įstaigos teisinė forma – valstybinės biudžetinės įstaigos filialas, steigėjas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, hipotekos skyriui nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre momento vadovauja hipotekos teisėja V. R., o minėto registro 2008-11-18 dienos išplėstiniame išraše su istorija nurodoma, kad Kelmės hipotekos skyrius (juridinio asmens kodas -301519613) yra 1997-10-03 įregistruotos valstybės biudžetinės įstaigos – Centrinės hipotekos įstaigos – filialas, kuris, kartu su kitais 14 hipotekos skyrių, įregistruotas 2008-01-14 (b.l.23-24).
Prie CHĮ 2008 m. lapkričio 25 d. rašto Nr.B5-9695(08) pridėti dokumentai (Hipotekos skyrių prie apylinkių teismų darbo krūvio 2007 ir 2008 metais statistika, b.l.41-44) patvirtina, kad Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus darbo krūvis tiek 2007 metais, tiek ir 2008 metais buvo mažesnis nei vidutinis. Pagal Centrinės hipotekos įstaigos tinklalapyje adresu http://www.lhr.lt skelbiamą hipotekos skyrių darbo krūvių statistiką už 2008 m. rugpjūčio – spalio mėnesius (b.l.174-179) matyti, kad Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus darbo krūvis, lyginant jį su kitų 14 keturiolikos hipotekos skyrių darbo krūviu, buvo vienas iš mažiausių.
Dėl prašymo kreiptis į LVAT su prašymu ištirti Įsakymo atitikimą aukštesnės teisinės galios aktų reikalavimams pagrįstumo.
Minėta, kad šis prašymas grindžiamas iš esmės dviem argumentais: a) Įsakymas laikytinas norminiu administraciniu aktu, nes jį priėmusi institucija yra viešojo administravimo subjektas ir, nors Įsakymas priimtas konkrečiai dėl Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus, šis aktas iš esmės yra skirtas (taikomas) individualiais požymiais neapibūdintai subjektų grupei, nes įtakoja kiekvieno Kelmės rajono gyventojo ar kito subjekto, besikreipiančio į hipotekos skyrių, interesus, t. y. nustato jiems elgesio taisykles, be to Įsakymo norminį pobūdį taip pat atskleidžia tai, kad juo inter alia padaryti aukščiausią teisinę galią turinčiais aktais (Konstitucija ir įstatymais) sukurtos vieningos teismų sistemos pakeitimai; b) Įsakymas prieštarauja šiems aukštesnės galios teisės aktams: Teismų įstatymo 14 str. 2 dalies, 15 str. 1 d. 3 punkto nuostatoms, kad prie apylinkės teismų steigiami hipotekos skyriai, taip pat, kad apylinkės teismų kompetencija inter alia apima hipotekos teisėjams priskirtinas bylas, nes juo apribota įstatyme numatyta Kelmės rajono apylinkės teismo kompetencija spręsti hipotekos teisėjams priskirtinas bylas; Konstitucijos 112 ir Teismų įstatymo 45, 56 straipsnių nuostatoms, kad teisėjas perkeliamas tik šių teisės aktų nustatyta tvarka, nes įsakymu Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja perkelta priverstinai, nesilaikant šios tvarkos; Teismų įstatymo 45 str. 5 dalies nuostatoms, kad teismai reorganizuojami ar likviduojami tik įstatymu, nes Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus, kaip neatskiriamos teismų sistemos (teismo) dalies, veikla nutraukta (skyrius likviduotas) nesilaikant šios tvarkos; Hipotekos registro steigimo įstatymo nuostatoms, numatančioms, kad Hipotekos registras reorganizuojamas įstatymu, taip pat CK, CPK, LR turto arešto aktų registro įstatymo nuostatoms, numatančioms bendrą su hipoteka susijusių funkcijų įgyvendinimo reglamentavimo sistemą, nes Įsakymu inter alia reformuojant Hipotekos registro sistemą nebuvo priimti atitinkami įstatymai ir įstatymų pakeitimai; Koncepcijos, kuri numatė Centrinės hipotekos įstaigos išplėtimą ir hipotekos skyrių pavaldumo perdavimą šiai įstaigai, nuostatoms, nes Įsakymu panaikintas Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius, nors, įgyvendinant Koncepciją, jau buvo įkurtas Centrinės hipotekos įstaigos filialas Kelmės hipotekos skyrius, į kurį turėjo būti perkelti Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus tarnautojai (pareiškėjos).
ABTĮ 2 str. 13 dalis (2007-06-07 įstatymo Nr.X-1174 redakcija) nustato, kad norminis teisės aktas yra įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei; individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (2 str. 14 d.), o administracinis aktas yra vykdant administravimo funkcijas administravimo subjekto priimtas teisės aktas (2 str. 15 d.).
LVAT 2006 m. kovo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.AS8–78–06 pažymėjo, kad, analizuojant ABTĮ 2 str. 13 bei 15 dalyje apibrėžtą norminio administracinio akto sąvoką, matyti, jog daugelis įstatyme nurodytų šio akto požymių yra vertinamieji, tai yra kiekvienu atveju teismui nustatant ar aktas, dėl kurio teisėtumo į teismą kreipėsi atitinkamas subjektas būtina įvertinti daugelį objektyvių požymių: išsiaiškinti akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį; subjektų ratą, kuriems taikomas aktas; aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes. Taigi, darytina išvada, jog tuo atveju, kai teismui ginčijamo akto pobūdis (norminis ar individualus) nėra akivaizdus, konkreti išvada dėl akto rūšies gali būti daroma tik įvertinus visas bylos aplinkybes bei ištyrus teismui pateiktus įrodymus. ABTĮ 86 straipsnis numato, kad administracinis teismas įvertina ištirtus įrodymus bei konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, priimdamas sprendimą, tai yra išnagrinėjęs bylą iš esmės. Dėl šios priežasties, konstatuotina, jog tuo atveju, kai į administracinį teismą su prašymu ištirti norminio akto teisėtumą kreipiasi ABTĮ 110 straipsnyje nurodytas specialus subjektas ir nėra akivaizdžių požymių, kad aktas, kurio teisėtumas ginčijamas yra individualus bei nenustatoma kitų teismui paduoto prašymo trūkumų (ABTĮ 37 straipsnis), byla pagal atitinkamo subjekto prašymą privalo būti nagrinėjama iš esmės. Tokiu atveju, jei išnagrinėjus bylą bei ištyrus pateiktus įrodymus nustatoma, kad ginčijamas aktas nėra norminis, priimamas sprendimas prašymą atmesti (ABTĮ 115 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad Įsakymas skirtas konkrečiai subjektų grupei - Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriui, ir jis skirtas nenuolatiniam taikymui, tačiau tik šio skyriaus veiklos nutraukimui, konstatuotina, kad Įsakymas yra individualus teisės aktas, kurio teisėtumą gali įvertinti Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėdamas individualų ginčą, todėl dėl šio akto teisėtumo ištyrimo pagrindo kreiptis į LVAT nėra.
Be to, vadovaujantis ABTĮ 20 str. 1 d. 3 punktu (2007-06-07 įstatymo Nr.X-1174 redakcija), LVAT yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo. Iš teismui pateikto skundo ir jo papildymo matyti, kad pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo dar ir panaikinti skundžiamą įsakymą. Tačiau, sistemiškai įvertinus ABTĮ 88, 89 bei 115, 116 straipsnių normas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos administraciniam teismui toks reikalavimas gali būti reiškiamas tik skundžiamą įsakymą laikant individualiu administravimo aktu, gi LVAT skundžiamą norminį aktą pripažinus prieštaraujančiu įstatymui, šis teismas pats jį nutaria laikyti jį panaikintu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba nuo tokio akto priėmimo dienos (ABTĮ 116 str.1,2d.). Nesant byloje kitokių reikalavimų, reiktų laikyti, kad prašymą ištirti norminio akto teisėtumą padavė neįgaliotas asmuo (ABTĮ 110 str.1d.).
Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.
Byloje kilo ginčas dėl teisingumo ministro 2008-10-21 įsakymo Nr.1R-402, kuriuo nutraukiama hipotekos skyriaus prie Kelmės rajono apylinkės teismo veikla, nes, pareiškėjų teigimu, šis įsakymas, kaip norminis admnistrvaimo aktas, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimtas viršijant teisingumo ministro kompetenciją, nepagrįstai ir neatsižvelgiant į viešąjį interesą.
Dėl Įsakymo atitikimo aukštesnės galios teisės aktų reikalavimams ir Teisingumo ministro įgaliojimų priimti Įsakymą.
Pareiškėjos teigia, kad, Įsakymu panaikinus Hipotekos skyrių, buvo apribota įstatymuose numatyta Kelmės rajono apylinkės teismo kompetencija spręsti hipotekos teisėjams priskirtinas bylas, kas prieštarauja aukštesnės galios teisės akto - Teismų įstatymo 68-1 straipsnio (1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymo redakcija), 14 str. 2 dalies ir 15 str. 1 d. 3 punkto (aktuali įstatymo redakcija)- nuostatoms, taip pat teigia, kad, panaikinus Hipotekos skyrių, tuo pačiu buvo panaikinta ir Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo darbo vieta, dėl ko buvusi Hipotekos skyriaus vadovė teisėja V. R., pažeidžiant aukštesnės galios teisės aktuose nustatytą teisėjų perkėlimo tvarką (Konstitucijos 112 str., Teismų įstatymo 45, 56 str.), buvo priverstinai perkelta dirbti į Kelmės rajono apylinkės teismą pilnu etatu. Nurodo, kad Hipotekos skyriaus veiklos nutraukimas taip pat prieštarauja Teismų įstatymo 58 straipsniui, nes hipotekos skyriai prie apylinkės teismų yra neatskiriama teismų sistemos dalis, todėl Hipotekos skyriaus veiklos nutraukimas laikytinas teismo dalies likvidavimu, kas, kaip numato Teismų įstatymo 45 str. 5 dalis, teisėtai gali būti padaryta tik įstatymu, be to, Hipotekos registro steigimo įstatymo 7 straipsnis numato, kad Hipotekos registras reorganizuojamas tik įstatymu, todėl, nepriėmus atitinkamo įstatymo, Įsakymas, kuriuo iš dalies keičiama įstatymais nustatyta sistema, yra neteisėtas. Teigia, kad Hipotekos skyriaus veiklos nutraukimas ir šio skyriaus pareigybių panaikinimas taip pat prieštarauja Koncepcijai ir jau atliktiems veiksmams. Pareiškėjų teigimu, priimdamas Įsakymą, Teisingumo ministras viršijo savo kompetenciją, nes jo kompetencija neapėmė Hipotekos skyriaus veiklos nutraukimo ir pareigybių naikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nenagrinės skundo argumentų dėl Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo darbo vietos panaikinimo, dėl ko buvusi Hipotekos skyriaus vadovė teisėja V. R., pažeidžiant aukštesnės galios teisės aktuose nustatytą teisėjų perkėlimo tvarką (Konstitucijos 112 str., Teismų įstatymo 45, 56 str.), buvo priverstinai perkelta dirbti į Kelmės rajono apylinkės teismą pilnu etatu, nes V. R. nėra šios bylos dalyvė, o pareiškėjos nėra įgaliotos ginti jos pažeistas teises teisme.
Konstitucijos 111 str. nustato, kad Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai.(...) Teismų sudarymą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas.
Nuostatos dėl hipotekos įstaigų bei jų teisinio statuso atsirado 1996 m. rugsėjo 24 d. Teismų įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatyme Nr.I-1543, kurio 68¹ straipsnis numatė, kad hipotekos įstaigos priklauso teismų sistemai ir steigiamos prie apylinkės teismų, tačiau 1997 m. birželio 10 d. Teismų įstatymo 10, 15, 22, 33, 38, 39, 56, 68¹–68⁷ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme Nr.VIII-253 šios nuostatos neliko. Teismų įstatymo 10 straipsniu (redakcijos, aktualios nuo 1997-06-10 iki 1998-04-07) buvo nustatyta, kad apylinkės teisme gali būti steigiamas hipotekos skyrius ir kad apylinkės teismus, kuriuose steigiami hipotekos skyriai, ir šių skyrių veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusios 1994 m. gegužės 31 d. Teismų įstatymo Nr. I-480 (nauja įstatymo redakcija nuo 2002 m. gegužės 1 d.) redakcijos (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2008-07-17 iki 2008-11-14) 14 straipsnio (minėto straipsnio redakcija, aktuali nuo 2002-01-24) 1 dalį, apylinkės teismas susideda iš šio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo (-ų) ir kitų teisėjų, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad prie apylinkės teismo įstatymų nustatyta tvarka gali būti steigiamas Hipotekos skyrius. Vadovaujantis Teismų įstatymo 16 str. 1 dalimi, hipotekos skyrius prie apylinkės teismo steigiamas Hipotekos registro steigimo įstatymo, taip pat kitų įstatymų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad hipotekos skyriaus veiklos teritorija gali nesutapti su apylinkės teismo, prie kurio tas Hipotekos skyrius įsteigtas, veiklos teritorija; hipotekos skyriaus veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras. Hipotekos skyriaus veiklą reglamentuoja Hipotekos registro steigimo įstatymas, Hipotekos registro nuostatai ir kiti teisės aktai (...) (16 str. 3, 4 d.).
Hipotekos įstaigų, valstybės ir inter alia hipotekos registrų steigimo teisinius klausimus reglamentavo ir reglamentuoja Valstybės registrų bei 1996 m. rugsėjo 24 d. Hipotekos įstaigų steigimo įstatymas Nr.I-1544 (nuo 1997-07-01- Hipotekos registro steigimo įstatymas Nr.I-1544).
1996 m. rugpjūčio 13 d. Valstybės registrų įstatymo Nr. I-1490 2 str. 19 dalis nustato, kad valstybės registras (kadastras) (toliau – registras) yra teisinių, organizacinių, technologinių priemonių visuma, skirta registruoti įstatymų nustatytus registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registruojamų objektų kiekybinius, kokybinius, geografinius ir kitus duomenis bei dokumentus, o šio straipsnio 18 dalis nustato, kad vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga- įstatymu ar Vyriausybės nutarimu paskirta ministerija ar kita valstybės institucija ar įstaiga, kurios valdymo sričiai priskirtas registras, metodiškai vadovaujanti registro kūrimui ir koordinuojanti jo funkcionavimą. Registro tvarkymo įstaiga yra įstatymu ar Vyriausybės nutarimu paskirtas juridinis asmuo, registruojantis registro objektus, tvarkantis ir teikiantis registro duomenis bei dokumentus ir atsakantis už jų saugą, o registro tvarkytojas yra juridinis asmuo, atliekantis vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos perduotas atskiras registro duomenų tvarkymo funkcijas, nesusijusias su sprendimo dėl objektų registravimo bei sprendimo dėl registro duomenų teikimo priėmimu (2 str. 12, 13 dalys).
Vadovaujantis 1996 m. rugsėjo 24 d. Hipotekos įstaigų steigimo įstatymo Nr.I-1544 originalios redakcijos, galiojusios iki 1997-07-01, 1 str. 1, 2 dalimis, Teisingumo ministerija vykdo hipotekos įstaigų steigėjo funkcijas ir iki 1997 m. liepos 1 d. atlieka organizacinius hipotekos įstaigų kūrimo darbus, suformuoja automatizuotą duomenų bazę perimdama duomenis apie apskrities valdytojo administracijos padaliniuose miestuose ir rajonuose, respublikiniuose inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuruose, kelių policijoje bei Susisiekimo ministerijoje iki 1997 m. liepos 1 d. įregistruotus turto įkeitimus; Teisingumo ministerija iki 1997 m. vasario 1 d. parengia Hipotekos įstaigų nuostatus. Šio straipsnio 4 dalis nustatė, kad hipotekos įstaigos pradeda vykdyti visas Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, Hipotekos įstatyme ir kituose įstatymuose bei Hipotekos įstaigų nuostatuose numatytas funkcijas nuo 1997 m. liepos 1 d. Vadovaujantis minėtos redakcijos įstatymo 6 straipsniu, Vyriausybė vykdo centrinės hipotekos įstaigų duomenų bazės steigėjo ir tvarkytojo funkcijas ir iki 1998 m. sausio 1 d. atlieka organizacinius centrinės hipotekos įstaigų duomenų bazės kūrimo darbus, suformuoja registrus hipotekos įstaigose sukauptų duomenų pagrindu, nustato duomenų srautų judėjimo tarp hipotekos įstaigų ir centrinės duomenų bazės tvarką, taip pat reglamentuoja centrinės duomenų bazės juridinę ir materialinę atsakomybę dėl jos duomenų neatitikimo hipotekos įstaigų duomenims.
1996 m. rugsėjo 24 d. Hipotekos registro steigimo įstatymo Nr.I-1544 (nauja įstatymo redakcija nuo nuo 1997-07-02 iki 1997-12-08) 1 str. 1 dalyje numatyta, kad turto įkeitimo teisei registruoti įsteigiamas Lietuvos Respublikos hipotekos registras (toliau- Hipotekos registras), kuris yra valstybės pagrindinis registras ir susideda iš centrinio hipotekos registro bei vietinių hipotekos registrų; šio straipsnio 2 dalis nustatė, kad Teisingumo ministerija vykdo Hipotekos registro steigėjo funkcijas ir iki 1998 m. sausio 1 d. atlieka organizacinius vietinių hipotekos registrų kūrimo darbus, suformuoja automatizuotą duomenų bazę, perimdama duomenis apie turto įkeitimus, įregistruotus turto registravimo įstaigose iki 1998 m. sausio 1 d.; vietinius hipotekos registrus tvarko apylinkių teismų hipotekos skyriai (toliau - hipotekos skyriai), steigiami Teismų įstatymo nustatyta tvarka. Teisingumo ministerija iki 1997 m. liepos 1 d. parengia Hipotekos registro nuostatus ir pateikia juos tvirtinti Vyriausybei (1 str. 3 dalis); hipotekos skyriai nuo 1998 m.sausio 1 d. palaipsniui pradeda vykdyti Teismų įstatyme, Hipotekos įstatyme ir kituose įstatymuose bei Hipotekos registro nuostatuose nustatytas funkcijas; hipotekos skyrių ir vietinių hipotekos registrų steigimo etapus nustato teisingumo ministras; steigti hipotekos skyrius ir vietinius hipotekos registrus visoje Lietuvos Respublikoje turi būti baigta iki 2000 m. sausio 1 d. (1 str. 5 dalis). Minėtos redakcijos Hipotekos registro steigimo įstatymo 6 str. 1 dalis nustatė, kad centrinio hipotekos registro steigėjo ir tvarkytojo funkcijas vykdo Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija, kuri iki 1998 m. sausio 1 d. atlieka organizacinius centrinio hipotekos registro kūrimo darbus, nustato duomenų srautų judėjimo tarp centrinio hipotekos registro ir vietinių hipotekos registrų tvarką, o 7 straipsnis nustatė, kad Hipotekos registras likviduojamas (reorganizuojamas) įstatymu.
Pagal 1996 m. rugsėjo 24 d. Hipotekos registro steigimo įstatymo Nr.I-1544 vėlesnę- 1997-12-09 įstatymo Nr. VIII-567 redakciją- hipotekos registro steigimo reguliavimas iš esmės nesikeitė, t.y buvo nustyta, kad turto įkeitimo teisei registruoti steigiamas Lietuvos Respublikos hipotekos registras, kuris yra valstybės pagrindinis registras ir susideda iš centrinio hipotekos registro bei vietinių hipotekos registrų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad Teisingumo ministerija vykdo Hipotekos registro steigėjo funkcijas ir iki 1998 m. sausio 1 d. atlieka organizacinius vietinių hipotekos registrų kūrimo darbus, suformuoja automatizuotą duomenų bazę; vietinius hipotekos registrus tvarko apylinkių teismų hipotekos skyriai (toliau - hipotekos skyriai), steigiami Teismų įstatymo nustatyta tvarka. Teisingumo ministerija iki 1997 m. liepos 1 d. parengia Hipotekos registro nuostatus ir pateikia juos tvirtinti Vyriausybei (1 str. 3 d.). Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad hipotekos skyriai nuo 1998 m. sausio 1 d. palaipsniui pradeda vykdyti Teismų įstatyme, Hipotekos įstatyme ir kituose įstatymuose bei Hipotekos registro nuostatuose nustatytas funkcijas; hipotekos skyrių ir vietinių hipotekos registrų steigimo etapus nustato teisingumo ministras; steigti hipotekos skyrius ir vietinius hipotekos registrus visoje Lietuvos Respublikoje turi būti baigta iki 2000 m. sausio 1 d. Centrinio hipotekos registro steigėjo ir tvarkytojo funkcijas vykdo Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija, kuri iki 1998 m. sausio 1 d. atlieka organizacinius centrinio hipotekos registro kūrimo darbus, nustato duomenų srautų judėjimo tarp centrinio hipotekos registro ir vietinių hipotekos registrų tvarką (Hipotekos registro steigimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Hipotekos registro steigimo įstatymo 7 straipsniu, Hipotekos registras likviduojamas (reorganizuojamas) įstatymu.
Vyriausybė 1997 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr.893 „Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtino Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatus, reglamentuojančius Lietuvos Respublikos hipotekos registro paskirtį, objektus, hipotekos registro tvarkymo įstaigų teises ir pareigas, šio registro tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą (1 p.). Šių nuostatų 3 punktas nustatė, kad Hipotekos registras steigiamas pagal Hipotekos registro steigimo įstatymą; Hipotekos registras tvarkomas vadovaujantis Hipotekos įstatymu, Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymu, Teismų įstatymu, Valstybės registrų įstatymu, kitais įstatymais, šiais nuostatais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės registrų veiklą (4 p.); Hipotekos registras yra pagrindinis valstybės registras ir susideda iš vietinių hipotekos registrų bei centrinio hipotekos registro (5 p.). Nuostatų 8 punktas nustatė, kad vadovaujančioji hipotekos registro tvarkymo įstaiga yra Teisingumo ministerija, o Hipotekos registro tvarkymo įstaigos yra: vietinių hipotekos registrų (hipotekos registro vietinių duomenų bazių)- apylinkių teismų hipotekos skyriai, centrinio hipotekos registro (hipotekos registro centrinės duomenų bazės)- Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija (centrinė hipotekos įstaiga). Vadovaujantis Nuostatų 9 punktu, Teisingumo ministras Teismų įstatymo nustatyta tvarka nustato apylinkės teismus, kuriuose steigiami hipotekos skyriai, ir šių skyrių veiklos teritoriją, apylinkės teismo pirmininko pasiūlymu iš paskirtų teisėjų skiria pareigoms hipotekos skyrių hipotekos teisėjus bei atleidžia juos iš šių pareigų, nustato hipotekos skyrių darbuotojų skaičių, jų darbo užmokestį, organizuoja hipotekos skyrių darbuotojų tobulinimąsi. Hipotekos registras gali būti likviduotas arba reorganizuotas įstatymu (Nuostatų 95 p.).
Vyriausybė 2001 m. spalio 18 d. nutarimo Nr.1246 1 punktu patvirtino naujus Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatus, 2.1 punktu pripažino netekusiais galios Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 893. Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr.1246 patvirtintų Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų (redakcija, aktuali nuo 2001-10-25 iki 2007-10-20) 3 punktas nustatė, kad Hipotekos registras steigiamas pagal Hipotekos registro steigimo įstatymą; vadovaujančioji hipotekos registro tvarkymo įstaiga yra Teisingumo ministerija. Hipotekos registro tvarkymo įstaigos yra: vietinių hipotekos registrų (Hipotekos registro vietinių duomenų bazių) – apylinkių teismų hipotekos skyriai, centrinio hipotekos registro (Hipotekos registro centrinės duomenų bazės) – Centrinė hipotekos įstaiga (8 p.); Teisingumo ministras Teismų įstatymo nustatyta tvarka nustato apylinkės teismus, kuriuose steigiami hipotekos skyriai, ir šių skyrių veiklos teritoriją, apylinkės teismo pirmininko pasiūlymu iš paskirtų teisėjų skiria pareigoms hipotekos skyrių hipotekos teisėjus ir atleidžia juos iš šių pareigų, tvirtina apylinkių teismų hipotekos skyrių valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus (9 p.). Vadovaujantis Nuostatų 10.1, 10.6, 10.9 punktais, vadovaujančioji hipotekos registro tvarkymo įstaiga: koordinuoja hipotekos registro tvarkymo įstaigų darbą, metodiškai jam vadovauja ir įstatymų nustatyta tvarka vykdo šio darbo priežiūrą; nagrinėja hipotekos registro tvarkymo įstaigų pasiūlymus dėl registro veiklos tobulinimo, juos apibendrina, sprendžia Hipotekos registro modernizavimo darbų tikslingumo, finansavimo klausimus; kontroliuoja apylinkių teismų hipotekos skyrių ūkinę-finansinę veiklą. Nuostatų 13.6-13.8 punktai nustato, kad Centrinio hipotekos registro tvarkymo įstaiga, be kitų jos atliekamų funkcijų, teikia vietinių hipotekos registrų tvarkymo įstaigoms metodinę ir informacinę pagalbą Hipotekos registro tvarkymo klausimais; vykdo Hipotekos registro darbuotojų kvalifikacijos kėlimą; rengia Hipotekos registro duomenų naudotojams mokomuosius ir pažintinius kursus įkeitimo klausimais.
Žemesnės instancijos teismas
Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr.1246 (2007 m. spalio 10 d. nutarimo Nr.1079 redakcija) patvirtintų Hipotekos registro nuostatų 8 punkte nustatyta, kad vadovaujančioji Lietuvos Respublikos hipotekos registro tvarkymo įstaiga yra Teisingumo ministerija (toliau – vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga), o registro tvarkymo įstaigos yra hipotekos skyriai prie apylinkių teismų (toliau – hipotekos skyriai) ir Centrinė hipotekos įstaiga. Šių nuostatų 9 punktas nustato, kad vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos viena iš pareigų – koordinuoti registro tvarkymo įstaigų veiklą, metodiškai joms vadovauti ir teisės aktų nustatyta tvarka atlikti šios veiklos priežiūrą (9.1.1 p.); taip pat ji turi teisę rengti ir priimti teisės aktus, susijusius su registro tvarkymu ir registro duomenų sauga (9.2.1 p.); organizuoti ir koordinuoti lėšų paskirstymą registro kompiuterinei, programinei, komunikacinei, biuro įrangai įsigyti, nustatyti šios įrangos priežiūros reikalavimus, spręsti registro modernizavimo ir plėtojimo klausimus (9.2.2 p.); atlikti kitas šiuose Nuostatuose, Valstybės registrų įstatyme ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme numatytas funkcijas ir veiksmus (9.2.3 p.). Vadovaujantis nuostatų 12.6-12.7 punktais, Centrinė hipotekos įstaiga, be kitų jos atliekamų funkcijų, teikia hipotekos skyriams metodinę ir informacinę pagalbą registro tvarkymo klausimais, organizuoja registrą tvarkančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, apibendrina registro duomenų registravimo, keitimo, išregistravimo ir kitų su šiais duomenimis atliekamų veiksmų praktiką, teikia bendrą praktiką formuojančias rekomendacijas; organizuoja Centrinės hipotekos įstaigos, hipotekos skyrių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kvalifikacijos kėlimą.
Vyriausybė 1997 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr.991 „Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro steigimo įstatymo įgyvendinimo“ 1 punktu įsteigė Centrinę hipotekos įstaigą, išlaikomą iš Lietuvos valstybės biudžeto, ir pavedė Teisingumo ministerijai vykdyti šios įstaigos steigėjos funkcijas, taip pat šio nutarimo 2 punktu pavedė Teisingumo ministerijai iki 1997 m. rugsėjo 20 d. parengti ir patvirtinti Centrinės hipotekos įstaigos nuostatus.
Teisingumo ministras, vadovaudamasis Teismų įstatymo 10 straipsniu (įstatymo redakcijos, aktualios nuo 1997-06-10 iki 1998-04-07, kad apylinkės teisme gali būti steigiamas hipotekos skyrius ir kad apylinkės teismus, kuriuose steigiami hipotekos skyriai, ir šių skyrių veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras) ir Hipotekos registro steigimo įstatymo 1 straipsniu, 1997 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr.77 „Dėl hipotekos skyrių įsteigimo bei jų veiklos teritorijos nustatymo“ 1 punktu nuo 1997 m. spalio 1 dienos įsteigė hipotekos skyrius 10-yje apylinkių teismų ir nustatė šių skyrių veiklos teritorijas, o vėlesniais įsakymais įsteigė dar 5 skyrius, tarp jų- ir Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyrių, kuris pradėjo veiklą nuo 1999 m. kovo 15 d. (1999-02-19 įsakymas Nr.32 „Dėl hipotekos skyrių veiklos teritorijų, dokumentų perdavimo ir prašymų pateikimo hipotekos skyriams tvarkos nustatymo“) ir viso buvo įsteigta 15 hipotekos skyrių prie apylinkių teismų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje, Ignalinoje, Kelmėje, Mažeikiuose, Rokiškyje, Ukmergėje).
Hipotekos įstaigų pavaldumas apibrėžtas 1996 m. rugsėjo 24 d. Teismų įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo 68³ straipsnyje, numatant, kad Teisingumo ministerija koordinuoja ir kontroliuoja hipotekos įstaigų darbą bei vykdo šių įstaigų organizacinį vadovavimą. Teisingumo ministerija nustato darbuotojų skaičių, užmokestį. 1996 m. rugsėjo 24 d. Teismų įstatymas buvo papildytas nauju XVI skirsniu, kurio 68² straipsnyje buvo numatyta, kad hipotekos teisėjas yra hipotekos įstaigos vadovas, kuris vadovauja hipotekos įstaigai ir organizuoja jos darbą. 1997 m. birželio 10 d. Teismų įstatymo 10, 15, 22, 33, 38, 39, 56, 68¹–68⁷ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme nurodoma, kad teismo pirmininkas priima į darbą ir atleidžia iš darbo hipotekos skyriaus tarnautojus (6 straipsnis) (tačiau 1998 m. balandžio 8 d. Teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. VIII-696 panaikino šią nuostatą (32 straipsnis). 1997 m. birželio 10 d. Teismų įstatymo 10, 15, 22, 33, 38, 39, 56, 68¹–68⁷ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme neliko nuostatos, kad hipotekos teisėjas yra hipotekos įstaigos vadovas, tačiau buvo nurodyta, kad hipotekos teisėjas vadovauja hipotekos skyriui, organizuoja ir kontroliuoja kitų hipotekos skyriaus darbuotojų darbą (68(2) straipsnis). 1998 m. balandžio 22 d. redakcijos Teismų įstatymo 68³ straipsnyje nurodoma, kad hipotekos skyrių veiklą užtikrina ir prižiūri Teismų departamentas: nustato hipotekos skyrių darbuotojų skaičių, darbo užmokestį, tikrina ūkinę ir finansinę veiklą. 2002 m. sausio 24 d. Teismų įstatymo pakeitimo įstatyme neliko nuostatų, nurodančių, kam pavaldžios hipotekos įstaigos, o šios redakcijos Teismų įstatymo IV dalies XII skyriaus antrajame skirsnyje „Teismo personalas ir struktūra“ hipotekos skyriaus valstybės tarnautojai neminimi. Šios redakcijos Teismų įstatymo 17 straipsnyje buvo apibrėžtos hipotekos teisėjo funkcijos, nurodant, kad jis nagrinėja bylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dėl įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus.
Juridinio asmens struktūrinių padalinių – filialų - veiklos klausimus reglamentuojančios Civilinio kodekso nuostatos (CK 2.53 - 2.55 straipsniai) nustato, kad juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų; juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo; juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles (CK 2.53 straipsnio 1, 2 dalys). Juridinio asmens filialas veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus (CK 2.54 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.55 straipsnio 1 dalį (2004-04-27 įstatymo Nr. IX-2172 redakcija), filialams ir jų veiklai taikomos šios knygos II dalies normos tiek, kiek jos neprieštarauja filialo esmei, ir atsižvelgiant į šiam straipsnyje numatytus ypatumus. Filialo dokumentuose, nurodytuose šio kodekso 2.44 straipsnyje, t.y. dokumentuose, kuriuos jis naudoja turėdamas santykių su kitais subjektais, (raštuose, sąskaitose, prekybos dokumentuose ir t. t.), turi būti pateikiama analogiška informacija ir apie juridinį asmenį, išskyrus informaciją, nurodytą šio kodekso 2.44 straipsnio 3 dalyje, jei filialo steigėjas yra užsienio juridinis asmuo ar kita organizacija (CK 2.55 straipsnio 2 dalis). Užsienio juridinis asmuo ar kita organizacija, įregistravusi filialą, privalo informuoti juridinių asmenų registrą apie pateiktų registrui juridinio asmens dokumentų ir duomenų pasikeitimus ir apie juridinio asmens teisinį statusą, pateikti juridinio asmens metinės finansinės atskaitomybės, taip pat ir konsoliduotos, dokumentus, jei tokia atskaitomybė būtina pagal įstatymus, taikomus užsienio juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai (CK 2.55 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998-07-09 nutarimu Nr.851 (nutarimo redakcija, aktuali nuo 2008-04-23 iki 2008-12-31), 6.12, 6.17 punktai atitinkamai nustato, kad siekdama užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, teisinėmis priemonėmis padėti sudaryti palankią aplinką verslui, taip pat sąlygas tobulinti valstybės administravimą, Teisingumo ministerija: metodiškai vadovauja teisės aktų ministerijos valdymo sričiai priskirtų registrų kūrimui ir koordinuoja jų funkcionavimą; užtikrina hipotekos įstaigų finansavimą, buhalterinę atskaitomybę ir kontroliuoja jų ūkinę ir finansinę veiklą, o pagal šių nuostatų 7.6 punktą, ji vykdo ir kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytas funkcijas. Teisingumo ministerijos nuostatuose nenurodyta, kad ministerija turi filialų ir nenumatytos funkcijos, kurias šie filialai atlieka.
Siekiant reorganizuoti Hipotekos registro informacinę sistemą – atsisakyti teritorinių duomenų bazių ir visas registravimo procedūras atlikti vienoje centrinėje duomenų bazėje (Centriniame hipotekos registre), Vyriausybė 2007 m. vasario 27 d. nutarimu Nr.232 patvirtino Hipotekos registro vystymo koncepciją (nutarimo redakcija, aktuali nuo 2007-12-14), kurios pagrindinis tikslas- apibrėžti nuostatas, galiojančių teisės aktų pakeitimus, kuriuos priėmus būtų sukurtas naujas hipotekos ir įkeitimo bei turto arešto aktų registravimo modelis – atsisakyta hipotekos teisėjo funkcijų registruojant hipoteką (įkeitimą) ir hipotekos skyrių prie apylinkės teismų (toliau vadinama – hipotekos skyriai), kas leistų užtikrinti adekvačią šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą kreditorių teisių apsaugos sistemą, įgyvendinti „vieno langelio“ principą, o duomenys Hipotekos registrui ir Turto arešto aktų registrui būtų teikiami elektroniniu būdu (Koncepcijos 2 p.). Pagal Koncepcijos 5 punktą hipotekos skyrių funkcijas numatoma perduoti Centrinei hipotekos įstaigai. Koncepcijos 6 punkte nurodoma, kad šiuo metu Civilinio proceso kodekso ir Teismų įstatymo nuostatos neatitinka Hipotekos registro steigimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246, ir šie faktai skatina tobulinti Hipotekos registro sistemos teisinį reguliavimą. Numatyta, kad Koncepcija bus įgyvendinama 2007–2008 metais (Koncepcijos 7 punktas). Koncepcijos 8-25 punktuose pateikta esama hipotekos skyrių veiklos teisinio reglamentavimo problematika, o 56.9.1, 56.9.3 punktai numato, kad numatoma keisti Hipotekos registro nuostatus bei kitus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, reguliuojančius Hipotekos registro ir Turto arešto aktų registro, antstolių ir notarų veiklą.
Teisingumo ministras 2007 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr.1R-469 „Dėl Hipotekos registro vystymo koncepcijos nuostatų įgyvendinimo“ įpareigojo CHI imtis priemonių siekiant laiku įgyvendinti Koncepcijos 5 punktą ir kitus susijusius Koncepcijos punktus (b.l.45). Minėta, kad įgyvendinant Koncepciją, CHĮ įsteigė ir 2008 m. sausio 14 d. įregistravo 15 hipotekos skyrių, tarp jų ir Kelmės hipotekos skyrių, kaip Centrinės hipotekos įstaigos filialus, kurie buvo steigiami atsižvelgiant į hipotekos skyrių prie apylinkių teismų skaičių (b.l.23-24). CHI filialai - hipotekos skyriai - įsteigti Centrinės hipotekos įstaigos direktoriaus 2008 m. sausio 10 d. įsakymu Nr.B1-6 „Dėl Centrinės hipotekos įstaigos filialų įsteigimo, jų veiklos teritorijos nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“, kurio 1 punktu įsteigta 15 Centrinės hipotekos įstaigos filialų, o 2 punktu patvirtinti Centrinės hipotekos įstaigos filialų, tarp jų ir Centrinės hipotekos įstaigos filialo Kelmės hipotekos skyriaus, nuostatai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2008 m. liepos 21 įsakymu Nr.1R-291 „Dėl hipotekos skyrių prie apylinkių teismų valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo“ patvirtino Hipotekos skyrių prie apylinkių teismų valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą, kuriame nurodoma, kad hipotekos skyriuje yra šios valstybės tarnautojų pareigybės - Skyriaus vedėjo pavaduotojas, 2 vyriausieji specialistai ir specialistas; taip pat patvirtino Hipotekos skyrių prie apylinkių teismų 2008 m. pareigybių sąrašą, numatantį, kad Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje yra dvi pareigybės- skyriaus vedėjo pavaduotojas ir vyriausiasis specialistas. Teisingumo ministras 2008 m. sausio 11d. įsakymu Nr. 1R-22 Centrinės hipotekos įstaigos direktoriui pavedė naudoti skirtus biudžeto asignavimus pagal nustatytą paskirtį, taip pat ir hipotekos skyrių aptarnavimui (b.l.103).
Iš to, kas pasakyta šiame ir sprendimo skyriuje „Faktinės bylos aplinkybės“, darytinos tokios bylos išnagrinėjimui reikšmingos išvados: 1) įvertinus nuo 1997-06-10 ir iki šiol galiojantį reglamentavimą, kad apylinkės teisme gali būti steigiamas (bet neprivalomas įsteigti) hipotekos skyrius, kad apylinkės teismus, kuriuose steigiami hipotekos skyriai, ir šių skyrių veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras, kad hipotekos skyriaus veiklos teritorija gali nesutapti su apylinkės teismo, prie kurio tas hipotekos skyrius įsteigtas, veiklos teritorija; nuspręsti, kiek, konkrečiai prie kokių apylinkių teismų įsteigti hipotekos skyrius ir nustatyti jų veiklos teritoriją yra teisingumo ministro kompetencija ir tam atlikti nereikia keisti įstatymus ar priimti naujus ; 2) pagal aukščiau cituotus teisės aktus Teisingumo ministras, kaip apylinkių teismų hipotekos skyrių steigėjas, gali spręsti ir šių įstaigų likvidavimo (reorganizavimo) klausimus; 3) pagal Hipotekos registro steigimo įstatymą ir Hipotekos registro nuostatus hipotekos registro įstaigos yra hipotekos skyriai prie apylinkės teismų ir Centrinė hipotekos įstaiga, taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino atskirą neteisminei valdžiai priskiriamą sistemą; vietiniai hipotekos registrai steigiami ten, kur yra įsteigtas hipotekos skyrius prie apylinkės teismo; vieno vietinio hipotekos registro duomenų perdavimas kitam vietiniam hipotekos registrui (kaip yra šiuo atveju) nėra pagrindo laikyti hipotekos registro reorganizavimu ar likvidavimu, kurie gali būti atliekami tik pagal įstatymą; 4) pagal Teismų įstatymo 14 str. 2 dalies, 16 bei 17 straipsnių nuostatas hipotekos skyriai prie apylinkių teismų nėra nei teismo dalis, nei specializuotas teismas, o yra administracinis padalinys, kuriame bendrąją specializaciją turintis teisėjas atlieka jam priskirtas, nebūdingas teisėjui, hipotekos teisėjo funkcijas, todėl nepagrįsti pareiškėjų argumentai, jog, vadovaujantis Teismų įstatymo 45 straipsnio 5 dalimi, hipotekos skyriai gali būti reorganizuojami ar likviduojami tik pagal įstatymą, t.y. tik pagal Teismų įstatymą, nes, vadovaujantis Hipotekos registro steigimo įstatymo 7 straipsniu, Hipotekos registras (o ne hipotekos skyriai) likviduojamas (reorganizuojamas) įstatymu.
Dėl Įsakymo pagrįstumo ekonominio tikslingumo prasme.
Pareiškėjos teigia, kad Hipotekos skyriaus darbo krūvis, lyginant jį su kitų hipotekos skyrių darbo krūviu, nėra pats mažiausias, todėl šio hipotekos skyriaus darbo krūvis objektyviai negalėjo būti pagrindas Įsakymu jį naikinti.
Dėl Įsakymo prieštaravimo viešajam interesui.
Pareiškėjos teigia, kad Įsakymu panaikinus Hipotekos skyrių ir jo funkcijas perdavus Šiaulių m. apylinkės teismo hipotekos skyriui, bus pažeistas viešasis interesas, nes 43 tūkstančiams Kelmės rajono gyventojų bus apribotos galimybės hipotekos skyriui priskirtinas paslaugas gauti tame rajone, kuriame jie gyvena.
Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi (2007-06-07 įstatymo Nr. X-1174 redakcija), teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Pažymėtina, kad įsigaliojus ginčijamam teisingumo ministro įsakymui, trečiųjų asmenų interesai nebus pažeidžiami, nes jiems paslaugos bus teikiamos prie Šiaulių miesto apylinkės teismo veikiančiame hipotekos skyriuje. Be to, vadovaujantis patvirtintos penkioliktosios Vyriausybės veiklos programos 96 ir 97 punktais (Lietuvos Respublikos Seimo 2008-12-09 nutarimo Nr.XIP-127 projektas), artimiausiu metu hipotekos skyrių paslaugas numatoma teikti elektroniniu būdu per notarą.
Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad skundas nepagrįstas, o prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo- netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 1 p., 127 str., nusprendė :
prašymo kreiptis į LVAT ištirti Įsakymo atitikimą aukštesnės teisinės galios aktų reikalavimams netenkinti.
Skundą atmesti kaip nepagrįstą, netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.