Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Savinijus Katauskas Baudž. byla Nr. 1A–356-174/2007 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1, 1.1.8.9.

2007 m. spalio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. V. ir nuteistojo R. K. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-07-04 nuosprendžio, kuriuo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 180 str. 2 d. dėl 2006-10-28 1.30 val. padaryto plėšimo iš A. V. - terminuotu laisvės atėmimu 10 mėnesių;

pagal BK 180 str. 2 d. dėl 2006-10-28 2.30 val. padaryto plėšimo iš A. V. - terminuotu laisvės atėmimu 10 mėnesių;

pagal BK 180 str. 2 d. dėl 2006-11-04 padaryto plėšimo iš A. V. - terminuotu laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2006-11-06 iki 2006-11-08.

Priteista solidariai iš M. K., A. Š. ir R. K. A. V. 200 litų bei subsidiariai iš P. K. ir I. Š. po 66,66 litų.

Valstybės naudai priteista solidariai iš M. K., A. Š. ir R. K. 381,20 litų bei subsidiariai iš P. K. ir I. Š. po 127,06 litų.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti M. K. ir A. Š., tačiau nuosprendis dėl jų neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad jis 2006-10-28, apie 1.30 val., veikdamas bendrai grupe su M. K. ir A. Š., turėdami vieningą tyčią pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą, įsibrovė į A. V. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir panaudojus fizinį smurtą, tai yra rankomis sudavus A. V. smūgius į galvą ir nugarą ir tokiu būdu atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė A. V. priklausančius 50 litų, 100 litų vertės radijo imtuvą „VEF“, 50 litų vertės radijo imtuvą „Panasonic“, 60 litų vertės sieninį laikrodį „Raketa“.

Be to, jis 2006-10-28, apie 2.30 val., veikdamas bendrai grupe su M. K. ir A. Š., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą, įsibrovė į A. V. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir panaudojus fizinį smurtą, tai yra rankomis sudavus A. V. smūgius į galvą ir nugarą ir tokiu būdu atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė A. V. priklausančius 50 litų.

Be to, jis 2006-11-04, apie 22.00 val., veikdamas bendrai grupe su M. K. ir A. Š., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą, įsibrovė į A. V. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį , ir panaudojus fizinį smurtą, tai yra rankomis sudavus A. V. ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos ir nugaros sritį, dėl ko A. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir tokiu būdu atėmus nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė A. V. priklausantį 400 litų vertės televizorių VESTEL.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, kad paskirta bausmė yra pernelyg griežta. Po padaryto nusikaltimo jis kitą dieną savarankiškai nuvyko pas nukentėjusįjį A. V., grąžino jam pagrobtą televizorių, atsiprašė dėl to, kad šiam žmogui sukėlė skausmą. Po to, iškart nuvyko į policiją, padėjo ikiteisminiam tyrimui išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme metu išsamiai paaiškino visas aplinkybes, prisipažino įvykdęs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Apeliantas kartu su sutuoktine R. K. augina septynerių metų dukrą G. ir vienerių metų dukrą I. Šeimos pajamas sudaro jo atlyginimas - 500 Lt, ir žmonos R. gaunamos išmokos už auginamą dukrą - apie 200 Lt. Todėl tai apsunkintų jo šeimos gyvenimą. Apeliantas tvirtina, kad kitą darbą jam yra sunku susirasti, nes jo sveikatos būklė yra bloga, jis serga kaulų artroze. Jie neturi savo gyvenamojo ploto, todėl nuomoja Kretingoje. Abu neturėjo tėvų, augo valdiškose įstaigose.

Apeliantas nurodo, kad BK 59 str. yra numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Teigia, kad jam gali būti taikytos BK 62 str. 1 d. nuostatos ir paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, o bausmės tikslai pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad nesutinka su nuosprendžiu, nes R. K. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė nėra teisinga, neatitinkanti teisingumo ir proporcingumo principų. Nukentėjusysis nurodo, kad kitą dieną po įvykio pas jį į namus atėjo R. K. ir jis grąžino pagrobtąjį televizorių, gailėjosi dėl to, kas įvyko. Teismo proceso metu sužinojo, kad po televizoriaus grąžinimo R. K. pats prisistatė į policijos įstaigą, geranoriškai nurodė buvusias įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi. R. K. nusikalto pirmą kartą, užaugo ir gyveno labai sunkiomis sąlygomis, turėjo materialinių nepriteklių, serga kaulų artroze, yra dirbantis ir šiuo metu vienas pats išlaiko dvi mažametes dukras. Paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tiek pačiam R. K., tiek jo šeimai, o ypač mažametėms dukroms, turės pakankamai akivaizdų poveikį psichologiniam ir doroviniam vystymuisi. Nukentėjusysis mano, kad R. K. galima paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme. Visi pagrindai tam yra, t. y. R. K. pats atvyko į policijos įstaigą, nuoširdžiai prisipažino įvykdęs nusikaltimą, iki sulaikymo savanoriškai grąžino dalį pagrobtų daiktų, visiškai atlygino padarytą žalą, atsiprašė ir gailėjosi, nusikalto pirmą kartą, augina ir išlaiko dvi mažametes dukras, serga sunkia liga.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam R. K. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

R. K. padarė tris tyčines sunkias nusikalstamas veikas (BK 11 str. 5 d.). Nors R. K. teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus, tačiau padarė tris analogiškas tyčines nusikalstamas veikas. Dvi veikos padarytos tą pačią naktį kelių valandų laikotarpiu, o paskutinė veika padaryta po savaitės. Visi nusikaltimai padaryti dėl tos pačios priežasties – pritrūko pinigų alkoholiui nusipirkti. Tai rodo, kad R. K. po padarytų dviejų nusikaltimų toliau buvo abejingas tokiems savo veiksmams, savo elgesio nevertino. Paskutinį nusikaltimą jis vėl padarė dėl analogiškų aplinkybių, tai yra dėl menkavertės priežasties, nes neturėjo pinigų alkoholiui. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek R. K., tiek kiti nuteistieji visus kartus apiplėšė tą patį senyvo amžiaus žmogų. Jie žinojo, kad jis turi pinigų, kad gauna pensiją, atitinkamai jie suprato, kad svetimus pinigus užvaldyti nebus sudėtinga. Šios aplinkybės atitinkamai atskleidžia ir kaltininko asmenybę.

Taip pat apylinkės teismas nustatė ir pagrįstai atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, kad jis šiuos nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl nusikaltimų prisipažino ir dėl to gailisi.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam bausmės parinktos tinkamai. BK 180 str. 2 d. numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių (BK 50 str. 2 d.) iki septynerių metų. Nuteistajam paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės už kiekvieną sunkų nusikaltimą yra žymiai žemesnės už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, artimos šių bausmių minimumui, todėl nelaikytinos aiškiai per griežtos. Apylinkės teismo parinktas bausmių subendrinimo būdas atitinka BK 63 str. reikalavimus, paskirta galutinė subendrinta bausmė atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal švelnesnės, negu įstatymo numatytos, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 str. 1 ir 2 d. numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Taip yra todėl, kad sprendimą taikyti BK 62 str. 1 ir 2 d. nuostatas teismas gali priimti ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas kitas bylos aplinkybes.

BK 62 str. 1 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, jeigu yra visos sąlygos, kurios apibūdina kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką, būtent: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) nuoširdžiai gailisi ir (ar) padeda ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygina arba pašalina padarytą turtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė yra ir viena iš sąlygų taikyti BK 62 str. 1 d. nuostatas, tačiau BK 62 str. 1 d. iš asmens reikalauja ne tik prisipažinti padarius nusikalstamą veiką, bet ir savo noru atvykti arba pranešti apie ją. Iš bylos duomenų matyti, kad R. K. prisipažino kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų po to, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kretingos rajono policijos komisariate 2006 m. lapkričio 6 d. faktiškai tuo pačiu metu buvo sulaikyti ir kiti šių nusikaltimų bendrininkai: M. K. sulaikytas 13.05 val., A. Š. – 13.01 val., o R. K. – 13.30 val. (b. l. 37, 69, 97). Nors nukentėjusysis į policiją kreipėsi 2006 m. lapkričio 6 d., tačiau nusikaltimus padarę asmenys buvo sulaikyti tik po nukentėjusiojo kreipimosi į policiją, tai yra praėjus daugiau nei vienai parai (paskutinis nusikaltimas padarytas 2006 m. lapkričio 4 d., apie 22 val., o pagrobtas televizorius kaltininkų grąžintas nukentėjusiajam 2006 m. lapkričio 5 d.). Nors R. K. teigia, kad jis savanoriškai atvyko į policiją, tačiau policijoje tuo metu buvo ir kiti šiais nusikaltimais įtariami asmenys. Tai reiškia, kad R. K. atvyko ir prisipažino verčiamas objektyvių aplinkybių. Tuo tarpu asmens atvykimas ar pranešimas apie nusikalstamos veikos padarymą laikomas savanorišku, kai asmuo tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į kitą minėtą aplinkybę, kad paskutinis nusikaltimas padarytas po savaitės. Atitinkamai nusikaltimą padaręs asmuo savo noru turėjo galimybę apgalvoti savo poelgį (nes nukentėjusysis po pirmų nusikaltimų nesikreipė į policiją), atvykti į policiją ir pranešti apie nusikaltimą. Todėl apelianto teiginiai nepagrįsti, šioje baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 str. 1 d. nuostatas.

Pagal BK 62 str. 2 d. švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš būtinų alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Vadinasi, šiuo atveju, esant padarytai turtinei žalai, turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Byloje yra duomenų, kad nuteistasis R. K. kartu su žmona augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės nebūtų kam prižiūrėti mažamečių vaikų. Kitų duomenų, turinčių reikšmės taikant BK 62 str. 2 d. nuostatas, nenustatyta.

Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 str. 2 d. 5 p.) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus.

Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad paskiriant R. K. bausmę už šias veikas būtų pažeisti BK 54, 62 straipsnio reikalavimai. Paskirta bausmė ne didesnė kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis, artima jos minimui. Taip pat teisėjų kolegijos pažymi, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, neturi pagrindo pasinaudoti jam įstatymo suteikta diskrecija taikant BK 62 str. nuostatas.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo A. V. ir nuteistojo R. K. apeliacinius skundus atmesti.

Violeta Miliuvienė ...