Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl įsakymo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. K. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 40-TE-168 ir grąžinti A. K. į vidaus tarnybą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigas; priteisti A. K. iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos 2016-03-01 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus argumentus (2–5 b. l.). Papildomai pažymėjo, kad blaivumą tikrinusiai pareigūnei nepagalvojo pasakyti, kad vartojo vaistus, o kai įpūtė 0,26 promilės, pasimetė, patyrė šoką. Neprašė, kad vėliau pakartotų. Nuvykęs į gydymo įstaigą neprašė, kad patikrintų girtumą, ne tas galvoje buvo. Išeidamas pasakė, kad eina į priimamąjį. Vėliau paskambino ir pasakė, kad turi nedarbingumo pažymėjimą. Pirmiausia informavo G., paskui vadą. Teismo prašė skundą tekinti.

Skunde nurodė, kad skundžiamu aktu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas nusprendė skirti tarnybinę nuobaudą atleidimą iš vidaus tarnybos viršilai A. K., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiajam patruliui. Skundžiamas aktas buvo priimtas remiantis 2016-02-23 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-IS-16-(4.1) (toliau – ir Išvada). Išvadoje buvo nustatyta, kad Šiaulių apskrities VPK Radviliškio r. PK KPS vyriausioji tyrėja L. Š. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015-12-26 jai tikrinant Šiaulių apskrities VPK Radviliškio r. PK pamainos pareigūnų darbą, 9.20 val. į tarnybą atvykusiam pareigūnui A. K. nustatytas 0,26 promilės girtumas. A. K. ant alkoholio matuoklio parodymų šaknelės nepasirašė ir nieko nepaaiškinęs iš policijos komisariato patalpų išėjo. Nurodo, kad skundžiamas aktas ir išvada yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl skundžiamas aktas turėtų būti panaikintas. Skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais: blaivumo patikrinimą atlikęs pareigūnas nesilaikė gamintojo pateikto alkoholio matuoklio naudojimo aprašymo. Prietaiso, kuriuo atliktas blaivumo patikrinimas, gamintojas prietaiso naudojimo instrukcijoje nurodytų tam tikrų medžiagų vartojimo atveju negarantuoja teisingų matavimo rezultatų ir nenustato matavimo rezultatų paklaidos tokiems atvejams. Matavimą atlikusi pareigūnė matavimo metu neužtikrino privatumo ir asmens duomenų apsaugos, kas sukliudė pareiškėjui savo iniciatyva išsakyti visas priežastis, galinčias įtakoti matavimo rezultatus. Tarnybinio patikrinimo išvados prieštarauja teisės normoms, reglamentuojančioms sąvoką, kas yra neblaivumas. Drausminė nuobauda pritaikyta nenustačius tam pagrindo – buvimo darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Gamintojo „Drager“ tinklapyje pateikiama „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcija. Šioje naudojimo instrukcijoje nurodoma, kad atliekant matavimus alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ būtina laikytis laukimo periodo mažiausiai 15 minučių po paskutinio alkoholio vartojimo. Liekamasis alkoholis burnoje gali sutrikdyti matavimą. Matavimą taip pat gali sutrikdyti aromatiniai gėrimai (pvz. vaisių sultys), burnos purškalai pagaminti alkoholio pagrindu, vaistai, lašai, o taip pat po raugėjimo ar vėmimo. Šiais atvejais taip pat laikykitės 15 minučių laukimo periodo. Burnos skalavimas vandeniu arba nealkoholiniais gėrimais laukimo periodo pakeisti negali. Taip pat „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad alkoholio matuoklis „Drager Alcotest 6810“ negali būti naudojamas arčiau kaip 10 metrų atstumu nuo mobiliųjų telefonų antenų ir siųstuvų, priešingu atveju gamintojas matavimo tikslumo ir paklaidos dydžio negarantuoja. Tikrinimą atlikusi pareigūnė nesilaikė matavimo prietaiso instrukcijos reikalavimų, nes nelaukė 15 min. laiko, per kurį turėtų išnykti liekamojo alkoholio burnoje poveikis matavimo rezultatams. Be to, matavimą atlikusi pareigūnė prieš matavimą nė vienam kabinete buvusiam pareigūnui nepranešė, kokių konkrečiai medžiagų vartojimas prieš matavimą gali turėti įtakos matavimo rezultatams. Be to, matavimas buvo atliktas policijos komisariato budėtojų dalyje, kur buvo didelis skaičius mobiliųjų telefonų ir radijo ryšio stotelių, veikiantys radijo ryšio prietaisai buvo iki 1 metro atstumu iki alkoholio matuoklio ir tai sąlygojo klaidingus matavimo rezultatus. Tai patvirtina aplinkybė, kad tikrinimo metu nebuvo įvykdyti visi alkotesterio naudojimo instrukcijoje išdėstyti nurodymai. Šiais veiksmais atsakovas pažeidė Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kur numatyta, kad matavimo priemonė turi būti naudojama laikantis gamintojo parengtų naudojimo instrukcijų ir techninio aptarnavimo reikalavimų. Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad matavimą atlikusi pareigūnė matavimo metu neužtikrino privatumo ir asmens duomenų apsaugos, kas sukliudė pareiškėjui savo iniciatyva išsakyti savo nuomonę dėl priežasčių, galinčių įtakoti matavimo rezultatus. Šiuo atveju turi reikšmę tai, kad pagal gamintojo parengtą naudojimo instrukciją įtaką matavimo rezultatams gali turėti asmens sveikatos būklė, pavartoti vaistai ir pan. Neblaivumo patikrinimo metu pareiškėjas buvo blaivus, nes daugiau kaip vienerius metus nevartoja alkoholinių gėrimų. Su matavimo rezultatais nesutiko, sutiko atlikti pakartotinį patikrinimą, tačiau dėl paūmėjusių nugaros ir danties skausmų, pranešęs budėtojui, nuvyko į Radviliškio ligoninę. Taip pat kreipėsi į odontologą, kuris nustatė danties kariozinę ertmę ir atvirą skausmingą nervą. Dėl danties ir nugaros skausmo prieš tarnybą vartojo vaistus „Nospa“, „Lymphomiosot“, „Ibuprom“. Nei vieno iš šių vaistų informacijoje vartotojui nėra nurodyta, kad pavartojus šiuos vaistus negalima vairuoti ar valdyti mechanizmus. Šie vaistai Europos Sąjungoje platinami be apribojimų, susijusių su darbu ar profesija, ar kitomis aplinkybėmis. Lietuvos Respublika atsižvelgiant į įsipareigojimus pagal sutarties Dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnį, negali nustatyti nepateisinamų prekės naudojimo apribojimų atskiroms vartotojų grupėms. Draudimo vartoti vaistus nėra ir jo tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Apie alkoholio matuoklio naudojimo apribojimus ir teisingą panaudojimą pareiškėjas nebuvo informuotas. Klaidingus matavimo rezultatus galėjo įtakoti radijo bangų šaltiniai budėtojų dalyje ir pavartoti vaistai. Apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo, jokie girtumo požymiai jam nebuvo nustatyti. Nuo 2015-12-26 iki 2016-02-01 pareiškėjui buvo nustatytas nedarbingumas dėl sveikatos būklės, kuri ir sąlygojo skausmus, taip pat tikrinant blaivumą tarnybos metu. Atsakovas taip pat nevertino matavimo rezultatų kaip patvirtinančių jo neblaivumą, nes nuo tarnybos jo nenušalino. Vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 1V-720 „Dėl Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ pakeitimo“ 16 punktu įtariamą neblaivumu pareigūną tiesioginis jo vadovas nedelsdamas nušalina nuo tarnybos, nušalinimą įformina aktu ir teisės aktų nustatyta tvarka pasiunčia arba pristatyto pareigūną į asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti („Jeigu yra pagrindas manyti, kad pareigūnas tarnybos metu yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, tiesioginis jo vadovas nedelsdamas pareigūną nušalina nuo pareigų likusiam tos dienos tarnybos laikui. Nušalinimo nuo pareigų faktas įforminamas aktu, kurį surašo pareigūną nušalinęs nuo pareigų vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Nušalinęs nuo pareigų vadovas nedelsdamas privalo pareigūną, įtariamą neblaivumu ar apsvaigimu, teisės aktų nustatyta tvarka pasiųsti arba pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti, ar toks pareigūnas yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Apsvaigimas nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka...“). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktus, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347, su vėlesniais pakeitimais) 4.6, 4.24 , 4.28 , 14.1. , 14.3. punktų ir Šiaulių apskrities VPK vidaus tvarkos taisyklių 8, 10, 15 punktų reikalavimus. Šiuose aktuose numatytas draudimas būti darbo metu neblaiviam, tačiau nei viename iš šių teisės norminių aktų nepateikta neblaivumo sąvoka. Ši sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 punkte, kur numatyta, kad neblaivumas (girtumas) – asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą. Todėl ne bet kokie duomenys, susiję su ore iškvepiamu alkoholiu, yra laikomi asmens neblaivumu, o tik tokia situacija, kai 1) asmuo yra fiziologiškai apsvaigęs, 2) alkoholio koncentracija viršija nustatytą teisės aktuose. Teisės aktai nustato, kokie subjektai turi teisę nustatyti maksimalią alkoholio koncentraciją kraujyje ir iškvepiamame ore. Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbuotojų, transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolės tvarką, darbo, vairavimo metu leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją asmenų iškvepiamame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, t. y. įstatymu nustatyta, kad leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją neturi teisės nustatyti policijos generalinis komisaras, policijos komisariato viršininkas ar kiti tam neįgalioti asmenys. Spėjamo pažeidimo padarymo dieną jokie teisės aktai nenustatė leidžiamos maksimalios alkoholio koncentracijos pareigūnams, kuriems taikomas Vidaus tarnybos statutas. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti taikoma bendra teisės norma, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 3 punkte, kur numatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Išvadą, kad asmuo, kurio iškvepiamame ore alkoholio koncentracija neviršija 0,4 %, o yra blaivus, patvirtina ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintų Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų 1, 11.3., 11.4., 11.4.1., 11.4.2., 11.4.4. punktai. Minėtame teisės akte numatyta, kad Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų, tarp jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų, įtariamų neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu, patikrinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Skiltyje „Išvada“ nurodoma: asmuo blaivus/neblaivus, apsvaigęs/neapsvaigęs, vartojęs/nevartojęs. Jei išvadoje teigiama vartojęs, nurodoma, kokių medžiagų. Nustačius neblaivumą, nurodomas laipsnis: lengvas (alkoholio koncentracija kraujyje nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės); vidutinis (alkoholio koncentracija kraujyje nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės); kita išvada, jei įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta kitaip. T.y. Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje numatyta, kad neblaivumas konstatuojamas tais atvejais, kai galima nurodyti neblaivumo laipsnį, iš kurių mažiausias yra lengvas neblaivumas, kai alkoholio koncentracija kraujyje nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės. Tvirtindamas tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje nurodyta, kad pareigūnas, kurio iškvepiamame ore nustatyta 0,26 % alkoholio, yra neblaivus, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 3 punktą, sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintų Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų 1, 11.3., 11.4., 11.4.1., 11.4.2., 11.4.4. punktus; Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 2 dalį. Nurodė, kad net jei būtų nustatyta, kad pareiškėjo iškvepiamame ore nustatyta 0,26 % alkoholio koncentracija, pareiškėjo elgesys jokių teisės normų nepažeidžia, nes kompetentingų institucijų priimtuose teisės aktuose tokio elgesio draudimas nenustatytas. Pareiškėjas darbo vietoje alkoholinių gėrimų nevartojo, psichiką veikiančiomis medžiagomis nepiktnaudžiauja – tokių duomenų nėra, atsakovas tokių aplinkybių neįrodinėja. Iš tarnybinio patikrinimo metu surinktos medžiagos matyti, jog pareiškėjas su alkoholio kiekio matuoklio rezultatu nesutiko. Jokie fiziologiniai neblaivumo požymiai, numatyti sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje Bendros asmens būklės įvertinimo metodikoje, nustatyti nebuvo. Nurodė, jog jokių teisės normų nepažeidė ir todėl nepadarė teisės pažeidimo, numatyto Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje, kur tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Atsakovas skundžiamą aktą grindė Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 3 dalies 7 punktu (buvimas apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos (darbo) metu arba ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, kai pareigūno elgesys žeidžia žmogaus orumą ir diskredituoja institucijos ar įstaigos autoritetą). Atsakovas turėjo teisę, bet neprivalėjo skirti jam tarnybinės nuobaudos atleidimo iš vidaus tarnybos. Apsvaigimo faktas nebuvo nustatytas, o alkoholio buvimas iškvepiamame ore ir apsvaigimas nėra tapačios sąvokos, todėl net padarius prielaidą, kad neblaivumo patikrinimo rezultatai yra teisingi, paskirta tarnybinė nuobauda yra aiškiai per griežta. Tarnyboje yra charakterizuojamas teigiamai, kadangi buvo ne kartą skatinamas ir tarnybinės nuobaudos jam anksčiau nebuvo paskirtos.

Pareiškėjo atstovas advokatas R. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, prašo skundą tenkinti, argumentai nurodyti skunde. Paaiškino, kad po to, kai buvo paduotas skundas ir priimtas skundžiamas įsakymas, buvo pakeistas teisinis reguliavimas ir įsigaliojo nuo š. m. liepos 1 d. Vyriausybės nutarimo redakcija numato, kad darbuotojui, pareigūnui darbo metu leidžiama iki 0,2 promilių alkoholio kiekis kraujyje. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad šitokia norma gali būti policijos pareigūno kraujyje. Pareiškėjo tokia pozicija pagrįsta, nes 2006 m. Vyriausybės nutarimu patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės numato, kad tos taisyklės galioja visiems asmenims, taip pat ir vairuotojams. Policijos pareigūnai ar kiti statutiniai pareigūnai šiame nutarime nėra išskirti, todėl jiems taikytina bendra norma, todėl yra reikalavimas, kad darbo metu bendra koncentracija neviršytų 0,4 promilės. Teisės normų pasikeitimas, įsigaliojęs nuo liepos 1 d., patvirtina šią pareiškėjo poziciją, kad šie klausimai nebuvo sureglamentuoti iki liepos 1 d. Pareiškėjas pagrįstai galėjo manyti, kad jam taikomas reikalavimas minėto Vyriausybės nutarimo 3 punkto, t. y. 0,4 promilių koncentracija, kad neviršytų kraujyje. Pareiškėjas paaiškino, kad pažeidimo padarymo dieną jis sirgo, turėjo sveikatos sutrikimų, jautė fizinį skausmą. Tai patvirtino liudytojas G., teismui pateikti medicininiai dokumentai. Šiaulių odontologijos skyriuje buvo nustatyta pareiškėjui skaudus dantų židinys. Pareiškėjas yra pateikęs vaistų informacinį lapelį, tie vaistai mažina skausmą, limfos patinimą. Jie yra alkoholio pagrindu, yra iki 0,35 procentų alkoholio. Vaistai vartojami ir platinami ES. Reikėtų vertinti ir Vyriausybės nutarimo, galiojusio iki š.m. liepos 1 d., redakciją, nors atsakovas minėjo, kad draudė bet kokią alkoholio koncentraciją kraujyje. Pareigūnams turėtų būti 0,00 promilių. Šitie argumentai atsakovo yra paneigiami, nes toks reikalavimas neįmanomas. Žmogaus organizme visada yra tam tikra alkoholio koncentracija, tai matyti iš alkotesterio naudojimo instrukcijos. Šiuos klausimus reglamentuoja sutarties Dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnis. Pareiškėjas, įsigijęs teisėtai Europos Sąjungoje platinamą vaistą ir naudodamas pagal instrukciją, rūpinosi savo sveikata ir jokie teisės aktai nenumatė apribojimų, kad pareiškėjas negalėtų vartoti tokių vaistų. Atsakovo pozicija – pareiškėjas tų vaistų neturėjo vartoti, atlikus visas procedūras vaistų patekimo į rinką, paaiškėjo, kad tie vaistai Lietuvoje negali būti vartojami tam tikrai asmenų grupei. Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovas atlikęs matavimą nesilaikė alkotesterio naudojimosi instrukcijos, kur numatytas laukimo periodas 15 min., kai pavartoti vaistai ir t.t. Atsakovas pripažino, kad nėra nustatęs tvarkos, kaip pareigūnas, atliekantis matavimą, turėtų informuoti asmenį apie alkotesterio naudojimo ypatumus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų apmokytas naudotis atsakovo alkotesteriu ir būtų susiję su pareiškėjo tarnybinėmis pareigomis. Pareiškėjas nežinojo, kokios aplinkybės daro įtaką alkotesterio parodymams ir matavimo tikslumui, prieš tarnybą jis vartojo vaistus. Už tokią situaciją yra atsakingas atsakovas. Atsakovas turėjo informuoti pareiškėją apie alkotesterio naudojimo ypatumus, to nebuvo padaryta. Pareiškėjo pažeidimas vertinamas kaip mažareikšmis. Asmuo turi teisę į sveikatos apsaugą ir teisę vartoti vaistus. Asmuo negali nustatyti alkoholio kiekio vaistuose, apsvaigimo nejaučia, tai patvirtino apklausti liudytojai. Apsvaigimo požymių nebuvo, o pamatuoti promiles, kiek viršija leistiną normą, pareiškėjas neturėjo galimybės. Atsakovas taikė atleidimą iš tarnybos, vertinant aplinkybes, nuobauda paskirta per griežta, neatsižvelgta į įvykio aplinkybes, pareiškėjo pateiktus dokumentus, todėl prašo skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą įsakymą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, jog viskas yra išdėstyta tarnybinio patikrinimo išvadoje, atsiliepime. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausio Teismo senatas 2004-06-18 nutarime Nr. 45 pažymėjo, kad darbuotojo apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, nepriklausomai nuo apsvaigimo masto. Šis faktas atsakovo buvo nustatytas tarnybinio patikrinimo išvada. Darbuotojo neblaivumo faktą turi įrodyti darbdavys, tačiau pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie sukeltų pagrįstų abejonių jo neblaivumo patikrinimo procedūra ir suteiktų pagrindą suabejoti jos rezultatu. Girtumo faktą patvirtino alkoholio matuoklio duomenys. Matuoklis turi galiojantį patikros sertifikatą. Pareiškėjas dėl prietaiso abejones pareiškė po to, kai jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda, tačiau paaiškinime, pateiktame tarnybinio patikrinimo metu, tiek dėl alkoholio matuoklio, tiek dėl testavimo procedūros jokių pastabų nenurodė. Tik savo paaiškinime pareiškėjas nurodė aplinkybes, kuriomis bando paneigti neblaivumą tarnyboje, t.y. tariamų vaistų „Lymphomiosot“ vartojimo. Jie skirti ne skausmo malšinimui, nors pareiškėjas nurodė, kad jam skaudėjo nugarą, dantį, kaklo sritį. Jokiuose dokumentuose nėra pažymėta apie kaklo skausmus. Pareiškėjas posėdžio metu aiškino, kad jam buvo limfmazgiai padidėję. A. K. teigia, kad prieš patikrą jo niekas neįspėjo, kokiu tikslu yra tikrinamas, neklausė apie vaistų, gėrimų vartojimą, nebuvo laikomasi alkoholio matavimo instrukcijos. Tačiau atsakovo atstovė pažymėjo, kad pareiškėjas daugiau kaip 10 m. dirbo pareigūnu ir žinojo, kad atvykus į darbą yra tikrinamas pareigūnų blaivumas. Tai patvirtino liudytojas G., jis nurodė, kad laikas nuo laiko yra tikrinami pareigūnai, atvykę į tarnybą. Pareigūnas žino apie tikrinamo matuoklio galimybes. Pats turėjo įspėti tyrėją, kad vartoja vaistus, įspėti dėl savo sveikatos. A. K. minėjo, kad skaitė vaistų lapelį ir matė, kad jų sudėtyje yra alkoholio. Nesutikdamas su matuoklio rodmenimis galėjo paprašyti po kažkurio laiko pasitikrinti antrą kartą blaivumą. Jis turėjo galimybę kreiptis į medikus dėl papildomo tyrimo. Tačiau jis nieko nepaaiškinęs ir nepranešęs paliko tarnybą. Be to, pareiškėjas pats nuvyko į priėmimo skyrių, tačiau neprašė, kad būtų patikrintas dėl girtumo. Kad vizualiai pareiškėjas neatrodė neblaivus, priklauso nuo žmogaus organizmo, be to, jam buvo nustatytas nedidelis girtumas. Dėl advokato pasisakymo, o būtent dėl 2006 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ – šis nutarimas yra netaikomas statutiniams pareigūnams. Alkoholio kontrolės įstatyme aiškiai įvardytas punktas, kad policijoje draudžiama vartoti alkoholį. Niekas nedraudžia vartoti vaistus, rūpintis savo sveikata, tačiau A. K. tikrinimo metu turėjo galimybę teikti paaiškinimus, medicininius dokumentus, pagrindžiančius jo sveikatos būklę. Visos tos aplinkybės patikrinimo metu būtų aiškios ir būtų kitas rezultatas, tačiau po to pareiškėjas pasakė, kad vartojo vaistus. Alkoholio matuoklis buvo tinkamas naudoti, išlaikytas laukimo periodas, nuo vieno pareigūno patikrinimo iki kito praėjo pusvalandis. Prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Pareiškėjo A. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 2016 m. kovo 1 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK) viršininko įsakymo Nr. 40-TE-168 (toliau – ir Įsakymas) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinus šį Įsakymą grąžinti jį į vidaus tarnyboje eitas pareigas ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Įsakymu Nr. 40-TE-168 statutiniam valstybės tarnautojui A. K. (Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiajam patruliui) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos ir jis nuo 2016 m. kovo 1 d. atleistas iš vidaus tarnybos. Įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalies 7 punktu ir atsižvelgiant į Šiaulių apskrities VPK 2016 m. vasario 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-16-(4.1).

Vidaus tarnybos statuto (atsakovui priimant įsakymą galiojo redakcija nuo 2016-01-01 iki 2016-07-01) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Statuto 33 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, už kokius tarnybinius nusižengimus gali būti skiriama statutiniams pareigūnams šiuo įstatymu numatyta greičiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, tarp jų – už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų (Statuto 33 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Minėtos Statuto normos suteikia vidaus reikalų įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, diskreciją parinkti tarnybinės nuobaudos rūšį, atsižvelgiant į Statuto 33 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes.

Statutas apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 straipsnio 7 dalis). Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog „Statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo <...> 29 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys, <...> taikomos be išlygų. Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja jų statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas.“ Vidaus tarnybos statutas tarnybinių nusižengimų pagal sunkumą nediferencijuoja. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje yra pateikta šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoka – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. Nurodyto įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų priskirtas buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami itin aukšti nepriekaištingos reputacijos, pavyzdinio elgesio ir tarnybinės drausmės standartai. Statutinio valstybės tarnautojo buvimas tarnyboje apsvaigusiam nuo alkoholio neabejotinai kenkia statutinės įstaigos įvaizdžiui, menkina jos autoritetą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti nustatytus pažeidimus ir nuobaudos skyrimo motyvus. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi. Skundžiamo Įsakymo įžanginėje dalyje nurodyta, kad šis įsakymas priimtas atsižvelgiant į Šiaulių apskrities VPK 2016 m. vasario 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-16-(4.1).

Byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 29 d. Šiaulių apskrities VPK viršininkas patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-16-(4.1), kurioje konstatuota, kad 2015-12-26 9.20 val. pareigūnas A. K., tarnybos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0125 iškvėptame ore nustatyta 0,26 promilės alkoholio koncentracija (testo Nr. 2926), o po apsvaigimo nustatymo jis savavališkai, nesilaikydamas teisės aktais nustatytos tvarkos, paliko tarnybos vietą Radviliškyje Gedimino g. 36, todėl tokiais veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 5 punktą, 6 punktą, nesilaikydamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 punkte įtvirtintų etikos principų, bei 4.6. punktą, 4.24. punktą, 4.28. punktą ir Šiaulių apskrities VPK viršininko 2008-12-31 įsakymu Nr. 40-V-194 patvirtinto Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tvarkos taisyklių 10 punkto, 15 punkto nuostatų ir padarė tarnybinį nusižengimą. Pareigūno A. K. kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia, jis suvokė, jog veikia neteisėtai ir dėl to gali kilti neigiami padariniai, bei jų nesiekė, tačiau sąmoningai leido neigiamiems padariniams kilti. Dėl jo veiksmų kilo padarinių (nuo alkoholio apsvaigusio pareigūno buvimas tarnyboje daro didelę žalą Lietuvos policijos pareigūno reputacijai).

Pareiškėjas ginčija tarnybinio nusižengimo (buvimo tarnybos metu apsvaigus nuo alkoholio) faktą ir savo kaltę, teigdamas, kad 2015 m. gruodžio 26 d. alkoholio nevartojo. Paaiškinime (38 b. l.), pateiktame galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, pareiškėjas nurodė, kad jis alkoholio nevartoja apie vienerius metus (yra užsikodavęs nuo alkoholio vartojimo trejiems metams), prieš nustatant girtumą jis buvo ką tik išgėręs įvairių vaistų, prieš patikrinimo procedūrą niekas apie tai jo nepasiteiravo, taip pat nepaaiškino, kodėl turėtų būti tikrinamas jo blaivumas, be to, po tokių alkoholio matuoklio parodymų jam buvo šokas.

Pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje kelia ginčą dėl jam skirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos panaikinimo, kadangi, jo teigimu, jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, jis neviršijo nustatytos maksimalios leistinos alkoholio koncentracijos normos, kuri yra 0,4 promilės. Be to, pareiškėjas mano, kad veiksmų, kai asmuo tarnybos metu pasirodo neblaivus, neįžeidžiant žmogaus orumo ir nediskredituojant valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoriteto, negalima traktuoti kaip šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, o tuo pačiu pareiškėjui taikyti griežčiausią tarnybinę atsakomybę – atleidimą iš tarnybos.

Pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo esmė – A. K. tarnybos metu buvo neblaivus.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme numatyta, kad „Darbuotojų, transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolės tvarką, darbo, vairavimo metu leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją asmenų iškvepiamame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) patvirtino Taisykles, kurios nustato transporto priemonių vairuotojų, iš jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolės ir medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir atlyginimo asmens sveikatos priežiūros įstaigai už joje atliktą medicininę apžiūrą tvarką. Taisyklėse neblaivumas (girtumas) apibrėžiamas, kaip „asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą“. Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad „Asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai ir kiti teisės aktai nustato kitaip)“.

Šių normų analizė leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, patvirtindama Taisykles, nustatė leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją (0,4 promilės) tik asmenims, vairuojantiems antžeminio, vandens transporto priemones. Kitiems asmenims darbo metu leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija Taisyklėmis nenustatyta (įstatymais taip pat nenustatyta), todėl, teismo vertinimu, darbuotojų organizme negali būti jokių alkoholio pėdsakų. Be to, Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato draudimą Lietuvos Respublikoje vartoti alkoholinius gėrimus laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose. Ginčijamu atveju A. K. nėra kaltinamas alkoholinių gėrimų vartojimu, tačiau Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma, teismo vertinimu, patvirtina, jog statutinės įstaigos pareigūno organizme negali būti jokių alkoholio pėdsakų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1830/2013).

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 45 pažymėjo, jog darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo masto.

Teismo pareiga yra patikrinti tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą. Atlikdamas šį tikrinimą teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pažymėtina, jog nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas LVAT yra nurodęs, jog neblaivumo patikrinimas medicinos įstaigoje yra tik vienas iš įrodymų fiksavimo būdų, kuriuo atsakovas gali pasinaudoti, siekdamas pagrįsti pareiškėjo neblaivumo faktą. Taigi valstybės tarnautojo neblaivumas gali būti patvirtintas ne vien tik medicinine išvada, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (žr. 2011 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2228/2011).

Byloje nustatyta, kad atsakovui priklausantis alkotesteris, kuriuo buvo patikrintas pareiškėjas, turi metrologinės patikros sertifikatą (43 b. l.). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tik esant alkotesterio metrologinės patikros sertifikatui, laikytina, kad asmens neblaivumo patikrinimas yra atliktas tinkamai ir neblaivumo testo rezultatas laikytinas patikimu asmens neblaivumo įrodymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-4182/2010, 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-4172/2010, 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1023/2010). Taip pat pareiškėjas nurodė, kad tikrinimą atlikusi pareigūnė nesilaikė matavimo prietaiso instrukcijos reikalavimų, nes nelaukė 15 minučių laiko, per kurį turėtų išnykti liekamojo alkoholio burnoje poveikis matavimo rezultatams. Teismas pažymi, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo Nr. 40-81-11.23 (20 b. l.), matyti, kad A. K. tikrintas 2015 m. gruodžio 26 d. 09.20 val., o prieš jį tikrintas pareigūnas 08.42 val., taigi pareiškėjo argumentai, jog tikrinimą atlikusi pareigūnė nesilaikė matavimo prietaiso instrukcijos reikalavimų ir nelaukė 15 minučių laiko, per kurį turėtų išnykti liekamojo alkoholio burnoje poveikis matavimo rezultatams, atmestini kaip nepagrįsti. Tą aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja L. Š.. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad duomenys, gauti atsakovo alkotesteriu, laikytini tinkamu įrodymu, ir konstatuoja, jog pareiškėjo neblaivumo faktas yra įrodytas. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kurie sukeltų pagrįstų abejonių atliktomis jo neblaivumo patikrinimo procedūromis ir suteiktų pagrindą suabejoti jų rezultatais.

Taip pat iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas abejones dėl matavimo priemonės pareiškė tik po to, kai jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda, t. y. tik skunde teismui, tačiau paaiškinime, pateiktame tarnybinio patikrinimo metu, dėl alkoholio matuoklio jokių pastabų nenurodė, todėl šie pareiškėjo argumentai teismo vertintini kritiškai.

Pareiškėjas nesutikdamas su faktu, kad tarnybos metu jis buvo neblaivus, paaiškino, kad jis prieš pradėdamas tarnybą dėl danties ir nugaros skausmų vartojo vaistus „Nospa“, „Lymphomiosot“, „Ibuprom“, dėl to jo iškvėptame ore galėjo būti nustatyta 0,26 promilės alkoholio koncentracija. Nurodė, kad klaidingus matavimo rezultatus taip pat galėjo įtakoti radijo bangų šaltiniai budėtojų dalyje ir pavartoti vaistai.

Teismas pažymi, jog nors įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui, tačiau toks įrodinėjimo naštos perkėlimas darbdaviui negali būti aiškinamas kaip absoliučiai eliminuojantis tarnautojo pareigą teikti argumentus bei įrodymus, kurie galėtų paneigti tiek patį pažeidimą, dėl to kilusias pasekmes, tiek asmens kaltę, bei argumentus, pagrindžiančius jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir švelnesnės nuobaudos taikymą. Atitinkamą atsakomybėn traukiamo asmens aktyvumo laipsnį įrodinėjimo procese nulemia pati tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 8, 9 ir 10 punktai numato valstybės tarnautojo galimybę aktyviai dalyvauti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje (žr. 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

Taigi, pareiškėjas, nesutikdamas su darbdavio nustatytų aplinkybių vertinimu, galėjo ir turėjo pateikti savo įrodymus, kurie jį paneigtų. Nesutikdamas su jam nustatytu neblaivumo laipsniu, A. K. galėjo pasinaudoti jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punkto suteikiama teise pačiam kreiptis į medicinos įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Teismas pažymi, jog tokia teise A. K. nepasinaudojo ne dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, bet dėl subjektyvios asmeninės pozicijos, nes jis po patikrinimo ir kai buvo nustatytas 0,26 promilės girtumas, į medicinos įstaigą nuėjo pats, tačiau medicinos įstaigos ištirti jo neblaivumo fakto neprašė. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu pateikė tik savo paaiškinimus, pamąstymus ir subjektyvią nuomonę, dėl ko jo iškvėptame ore galėjo būti nustatyta 0,26 promilės alkoholio koncentracija. Teismo nuomone, tai nėra įrodymas, paneigiantis nustatyta tvarka patikrinto ir sertifikuoto matuoklio „Alkotest 6810“ parodymus. Teismas pareiškėjo argumentus, kad nustatyta 0,26 promilės alkoholio koncentracija iškvėptame ore galėjo susidaryti dėl jo prieš incidentą vartotų vaistų „Nospa“, „Lymphomiosot“, „Ibuprom“ bei radijo bangų šaltiniai budėtojų dalyje, atmeta kaip nepagrįstus. Pareiškėjo argumentas, kad 2015 m. gruodžio 26 d. darbdavys jo nenušalino nuo darbo, nepaneigia šioje byloje nustatyto ir atsakovo įrodyto fakto. Be to, pažymėtina, kad po neblaivumo nustatymo pareiškėjas darbe nebuvo – turėjo nedarbingumą.

Dėl išvardintų priežasčių teismas konstatuoja, kad A. K. 2015 m. gruodžio 26 d. tarnybos metu buvo neblaivus, nes jam buvo nustatytas 0,26 promilių apsvaigimas nuo alkoholio, todėl jis yra kaltas dėl tokių savo veiksmų, tarp pareiškėjo veiksmų ir jo pasirodymo tarnyboje neblaiviam yra priežastinis ryšys.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad darbo metu buvimas neblaiviam savaime laikytina žala įstaigos reputacijai, nes toks pažeidimas žemina pareigūno vardą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-18 nutartis administracinėje byloje A822-573/2009, 2010-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1597/2010). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami itin aukšti nepriekaištingos reputacijos, pavyzdinio elgesio ir tarnybinės drausmės standartai. Statutinio valstybės tarnautojo buvimas tarnyboje neblaiviam neabejotinai kenkia statutinės įstaigos įvaizdžiui, menkina jos autoritetą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-347/2012; 2012-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012).

Įvertinus šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A. K. 2015 m. gruodžio 26 d. tarnybos metu uniformuotas buvo neblaivus ir šiais savo veiksmais neabejotinai pakenkė statutinės įstaigos įvaizdžiui, jos autoritetui ir padarė šiurkštų tarnybos drausmės pažeidimą.

Ginčijamame Įsakyme nurodyta, jog skiriant nuobaudą atsižvelgiama į Šiaulių apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio 2016-02-29 Išvadą Nr. 40-IS-16-(4.1). Ši Išvada yra skundžiamo įsakymo sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. LVAT praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A146–700/2010, Nr. A62-200/2011). Taigi, motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis, todėl teismas, spręsdamas tokio administracinio akto pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinį (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A143-956/2010, Nr. A146-1459/2010, LVAT 2011-02-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2126/2011). Byloje nenustatyta, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas iš esmės pažeidžiant nustatytą tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką, todėl teismui nėra pagrindo pripažinti, jog šios išvados pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas yra neteisėtas.

Pareiškėjo teigimu, apsvaigimo faktas jam nebuvo nustatytas, o alkoholio buvimas iškvepiamame ore ir apsvaigimas nėra tapačios sąvokos, todėl net padarius prielaidą, kad neblaivumo patikrinimo rezultatai yra teisingi, jam paskirta tarnybinė nuobauda yra aiškiai per griežta. Pareiškėjas tarnyboje yra charakterizuojamas teigiamai, kadangi buvo ne kartą skatinamas ir tarnybinės nuobaudos jam anksčiau nebuvo paskirtos.

Teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir pabrėžia, kad A. K. yra statutinis valstybės tarnautojas, kurio teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, tarnyba policijos sistemoje grindžiama statutiniais santykiais, o šių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams ir didesnius reikalavimus. Teismų praktika yra nuosekli – neblaivaus valstybės tarnautojo, statutinio pareigūno (darbuotojo) buvimas tarnyboje (darbe) laikomas nesuderinamu su tolesne jo tarnyba (darbu). Esant nustatytam neblaivumo faktui iš pareigų (darbo) gali būti atleistas ir nemažą tarnybos (darbo) stažą turintis, teigiamai charakterizuojamas tarnautojas (darbuotojas) už vienkartinį pažeidimą, jeigu nėra svarių argumentų, kurie paveiktų teismą nukrypti nuo bendros taisyklės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-347/2012, 2011-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2682/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2228/2011, 2012-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, kt.).

Apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjas A. K. 2015 m. gruodžio 26 d. tarnybos metu uniformuotas buvo neblaivus ir šiais savo veiksmais neabejotinai pakenkė statutinės įstaigos įvaizdžiui, jos autoritetui ir padarė šiurkštų tarnybos drausmės pažeidimą, už kurį atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė Įsakymą skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. Naikinti ginčijamą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 40-TE-168, grąžinti pareiškėją atgal į vidaus tarnyboje eitas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigas, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką teisinio pagrindo nėra.

Taip pat pareiškėjas teismo prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę gauti iš kitos proceso šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestinas dėl visų skundo reikalavimų, todėl pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.